„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje išskyrė veiksnius, kurie primena prieškrizinį lygį. Anot jo, tikimybė, kad krizė pasikartos, tikrai yra. Tai lems infliacijos rodiklis.
„Lietuvoje turi sparčiau augti infliacija nei likusioje Europos dalyje, kadangi kainų lygis Lietuvoje vis dar mažesnis. Aišku, norėtųsi kad atlyginimai augtų sparčiau nei infliacija ir netaptume brangūs prieš tapdami turtingais. Dėl to svarbu, kad netaptų infliacija 4–5 proc. ar daugiau, kaip turėjome 2005–2007 m.
Tačiau grėsmė yra, kad taip gali nutikti, nes yra aibė indikatorių, kurie rodo, kad galime įsisukti į augančių algų ir kainų spiralę. Jei bus tas infliacijos burbulas, tai po jo nuslūgus, matosi, kas maudėsi be kelnaičių. Vieną kartą jau turėjome tokią situaciją 2005–2007 m. ir tada reikėjo veržtis diržus, tikrai nelinkėčiau, kad ta pati situacija pasikartotų dabar“, – kalbėjo ekonomistas.
Nebeliko ankstesnių faktorių stabdžiusių infliaciją
Pasak jo, 2014–2016 m. buvo daug faktorių, kurie stabdė infliaciją.
„Tarkime, Rusijos ekonominė krizė praktiškai jau pasibaigusi ir kyla pieno produktų kaina. Kitas svarbus dalykas, kreditavimo augimas. Buvo labai vangus, dabar matome, kad kreditavimo augimas didėja ir turime teigiamą poveikį infliacijai. Palūkanų normos žemos. Pasaulio mastu energetikos išteklių kainos, žaliavų ir maisto kainos irgi kyla. Tai matome spaudimą.
Be to, iki šiol viešojo sektoriaus išlaidos augo nuosaikiai, bet dabar matome, kad kelsime ir pensijas, ir uždarbį viešojo sektoriaus darbuotojams. Viską tik kelsime“, – teigė jis.
„Man viskas primena 2005 metus, jei įsisuksime į tą infliacijos augimą po kelių metų pastebėsime, kad ne tik Lenkijoje pigiau, bet ir toje pačioje Anglijoje bus pigiau. Tapsime brangūs, bus sunku pritraukti investuotojus“, – mano ekonomistas.
Kas laukia, jei tapsime per brangūs?
Jei tapsime per brangiais prieš tapdami turtingais, kils nemenkų bėdų. Pirmiausia, tai patiems Lietuvos gyventojams šalyje bus prie brangu. Antra, tai atsilieps ir emigrantams, kurie ketina grįžti ir matys, kad Lietuvoje brangiau, o kitoje šalyje gali u–dirbti tris kartus daugiau.
„Nemažai nuogąstavimų būtent dėl emigrantų. Žmonės mato, kiek produktai kainuoja Anglijoje, kiek Lietuvoje. Nebenaudoja emigrantai argumento, kad Lietuvoje bent jau pigiau. To jau nebėra, traktuojama kad Lietuvoje ir Britanijoje pragyvenimo lygis panašus, išskyrus nuomą.
Trečias svarbiausias dalykas – tapsime per brangūs investuotojams. Jie rinkdamiesi, kur investuoti, galvos apie darbuotojus, iš kur atsivežti. Jei jam reikės rinktis tarp Lenkijos ir Lietuvos, tai jis žinos, kad ukrainietis lengviau važiuos į Lenkiją, kad ir už tą patį 1000 Eur atlyginimą, nes Lenkijoje pigiau 20 proc. Ir ateityje, jei įsisuksime į tą spiralę gal ir 30 proc. pigiau ten bus. Mes tapsime nepatrauklūs investuotojams, nes nebūsime aukštos pridėtinės vertės šalis, o kainas turėsime kaip skandinavai. Panaši situacija galbūt yra Grenlandijoje, Aliaskoje, kur mažai veiksmo, gyventojų, viskas brangu ir tie regionai tokie nuošaly palikti“, – svarstė jis.
„Nordea“ prognozėmis, šiais metais atlyginimai turėtų kilti apie 6 proc., o infliacija išliks 3–4 proc. riboje.
„Bet yra daug indikatorių, kad darbo užmokesčio augimas gali tapti dviženklis o infliacija iki 5 proc. Infliacija pas mums turi augti sparčiau nei kitose ES šalyse, bet proto ribose. Negalima pakartoti, kuomet infliacija netoli 20 proc. yra buvusi trumpuoju laikotarpiu“, – konstatavo jis.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
