Pagal pernai priimtas Pensijų įstatymo naujoves, nuo 2018 m. būtinasis stažas senatvės pensijai gauti didės nuo 30 iki 35 metų palaipsniui po pusę metų per metus, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Taip pat senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai.
Taip pat įtvirtinta ir nauja pensijos sandara bei nauji pensijų finansavimo šaltiniai – pensiją dabar sudarys bendroji ir individualioji pensijų dalys. Bendrąją pensijos dalį ketinama finansuoti iš valstybės biudžeto, individualiąją – iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.
Individualiajai pensijos daliai apskaičiuoti įvesta pensijos apskaitos vienetų („taškų“) sistema. Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui bus apskaičiuojami apskaitos vienetai, kurių skaičius per metus negalės būti didesnis kaip 5. Ši sistema leis individualiąją pensijos dalį tiesiogiai susieti su mokėtomis įmokomis.
Šiandien bazinė pensija yra 120 Eur, o nuo šių metų spalio 1 d., Vyriausybės sprendimu, ji didės iki 130 Eur. Nuo 2018 m., įsigaliojus naujam Pensijų įstatymui, pensijos bus indeksuojamos ir priklausys nebe nuo politinių sprendimų, o nuo ekonominės padėties.
Naujoji sistema padės nesukaupusiems darbo stažo
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad būtinasis darbo stažas didinamas jau vien tam, kad žmonės spėtų susikaupti pensiją, mat „Sodros“ duomenimis, kas ketvirtas naujas senatvės pensininkas nebuvo sukaupęs reikiamo darbo stažo.
„Kadangi visi žmonės dirbs ilgiau, todėl, kad vėlinamas pensinis amžius, tai atitinkamai todėl ilgina ir būtinąjį stažą, kad tie, kurie dirbę trumpiau, jų pensija bus mažesnė, o tie, kurie dirbs, kai įsigalios iki 35 m., jie gaus visą bendrąją dalį. Siekiama pagrindinę pensijos dalį diferencijuoti priklausomai nuo to, kiek laiko žmogus dirbo ir mokėjo įmokas „Sodrai““, - tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.
Pasak ministro patarėjo, nemenką darbo stažo sukaupti nespėjusių pensininkų skaičių, matyt, lėmė tai, kad atgavus nepriklausomybę išsilaikyti darbo rinkoje tapo sunkiau, todėl dalis žmonių vertėsi neregistruota veikla.
„Prasidėjus nepriklausomybei gana daug žmonių neteko darbų, nes užsidarė įmonės, įstaigos buvo reformuojamos. Buvo daug žmonių, kurie vertėsi individualia veikla, tiek registruota, tiek neregistruota, tai ta individualia veikla, kai vertėsi, buvo laikotarpis, kai žmonės nebuvo privalomai draudžiami. Daug žmonių tos veiklos neregistravo, jie kažkuo prekiaudavo, remontuodavo automobilius... Kai paplito bedarbystė, žmonės nesiregistruodavo į Darbo biržą, buvo neoficialūs bedarbiai“, - priežastis vardino ekonomistas.
Vienaip ar kitaip, mano R. Lazutka, visada atsiras besipiktinančių pensijų sistema – vieniems nepatiko senoji sistema, kitiems nepatiks naujoji.
„Žmonės, kurie dirbo visą laikotarpį, dirbo legaliai, mokėjo įmokas, pyksta, kodėl jų pensija mažai kuo didesnė už tų, kurie dirbo trumpą laiką, uždirbo mažai, dirbo nekvalifikuotą darbą. Tai sunkus pasirinkimas, bet, į kurią pusę bepasuktum, vis tiek dalis žmonių būna nepatenkinti. Tie, kurie nesukaupė, nepatenkinti, nes jie nesukaupė darbo stažo dėl to, kad buvo toks laikotarpis darbo rinkoje, nerado darbų, vertėsi, kad išgyventų. Jų atžvilgiu gal būtų sąžininga būtinojo stažo net netaikyti arba taikyti trumpesnį laiką. Bet kiti turi 50 m. darbo stažo, o jų kaimynas – 30 m., o pensijos tiek nedaug skiriasi. Tai čia toks sunkus pasirinkimas ir reikia balansuoti“, - teigė R. Lazutka.
Gelbėjimosi ratas byrančiai „Sodrai“
Tačiau lektorė, ekonomistė Rūta Vainienė, nors ir pripažįsta, kad valstybinio socialinio draudimo sistemai reikėjo pertvarkų, mano, jog naujieji pokyčiai gelbės ne žmogų, o sistemą.
„Dabartiniai visi pasiūlymai, susidaro įspūdis, kad jie skirti ne žmogui padėti tam, kuris draudžiasi socialiniu draudimu, o gelbėti pačią sistemą, pačią „Sodrą“, kad ji ilgainiui, blogėjant demografinei situacijai arba ištikus krizėms, sudurtų galą su galu. Dauguma tų pasiūlymų, ir tie, kurie jau priimti, ir tie, kurie dar svarstomi iš naujo, jie visi susiję tikrai tiktai su tuo, kaip padaryti, kad „Sodroje“ neatsivertų didėlė skylė, jeigu sumažėtų mokančių įmokas skaičius“, - tv3.lt sakė R. Vainienė.
Ekonomistė pripažįsta, kad „Sodrai“ problemas pirmiausiai atnešė ydinga perskirstymo, o ne kaupimo sistema bei morališkai pasenęs modelis.
„Reikia prisiminti, kad, kai ji buvo įvesta, niekas nemokėjo įmokų, staiga pradėjo seneliai gauti išmokas, kaip paguodos prizą kažkokį po karo. Ilgainiui sukurta kažkokia tai pašalpinė, perskirstymo sistema. Ji skatina ją pačią pūstis. Ir ji dabar išsipūtė iki tiek, kad į tą sistemą yra įtraukti visi – ir tie, kurie dirba pagal darbo sutartis, ir tie, kurių pajamos nereguliarios. Jiems visiems yra duotas pažadas mokėti išmoką, bet valdžia mato, kad pinigų gali pritrūkti. Tai todėl ir atsiranda tokie dalykai, kaip stažo reikalavimai“, - nuogastavimus išsakė R. Vainienė.
Stažo reikalavimas, pasak R. Vainienės, viso labo reiškia, kad įmokas „Sodrai“ gali mokėti daugybę metų, bet nesukaupęs būtinojo darbo stažo liksi nieko nepešęs.
„Tai bus tarsi į juodąją skylę – merki, merki, merki, bet vis tiek nieko negausi. O kad tą socialinio draudimo stažą užsidirbtum, turi gauti bent jau minimalią algą. Jeigu tavo mažesnės pajamos, tai tau proporcingai mažiau moka. Taip gaunasi, kad ta pensija, kaip miražas truputėlį. Tas pensinis amžius gali būti dar kartą truputėlį nutolintas. Tų sąlygų pasidaro taip daugoka, kad žmogus tokių garantijų neturi. Perskirstymas visiškai nepriderintas prie mūsų demografijos, senėjančios visuomenės, prie naujo gyvenimo būdo. Į visa tai „Sodra“ neatsižvelgia. Ji galėtų atsižvelgti, bet tada būtų kita problema, tada pritrūktų pinigų“, - kalbėjo R. Vainienė.
Receptas valstybinio socialinio draudimo sistemai
R. Vainienė „Sodrą“ gretina su organizme esančiu pūliniu – nori ar nenori, tenka jį išpjauti. Tačiau, kadangi valstybinis socialinis draudimas ne biologinis, o visuomeninis organizmas, sako ekonomistė, politikai dės visas pastangas, kad pūlinys nesprogtų.
„Kaina gali būti didelė, bet, matote, ją paslepia. Dabar svarstymai nuo „Sodros“ pensijų mokėjimą valstybės biudžetui perkelti, tai reiškia iš kitų paimti. Iš kitur paims, bet ką padarys, pasiskolins, galų gale, iš euro zonos išstos, grįš prie litų ir pinigus pradės spausdinti, bet neleis žlugti. Tikrai taip yra. Žmonėms ramiau, kad jie bent kažką tai gaus tikrai. Mes galime išgelbėti tą sistemą, klausimas – kaina, o politikai bet kokią kainą mokės“, - tvirtino R. Vainienė.
Paklausta, kaip galima spręsti sistemos problemas, R. Vainienė siūlo į „Sodrą“ nebeįtraukti naujų dalyvių arba leisti jiems rinktis savanorišką dalyvavimą.
„Tie, kurie yra įtraukti dabar su individualia veikla, verslo liudijimais, autorinėmis sutartimis, reikia redukuoti tą sistemą, neapkrauti tais papildomais draudimais, kai yra motinystės, ligos, taigi vis tiek jie nieko negaus, jiems absoliučiai neaktualūs tokie draudimai. Reikia, peržiūrėti tą įmokų dalį, nuimti įmokas, nuimti pažadus nuo tų, kurie nepasinaudoja sistema ir nėra ilgalaikiai. Išimti visus tuos, kurie buvo įtraukti pastaraisiais metais, netaikyti nei mokesčių, nei duoti pažadą, kad jie gaus kokią išmoką.
Arba leisti jiems pasirinkti ir savanorišką daryti tą dalyvavimą. Pavyzdžiui, jaunimas, kuris dar nesidraudė, reikia leisti jiems pasirinkti – arba dalyvauji „Sodroje“, arba kaupi. Leisti jiems pasirinkit, kad niekas nebūtų varu varomas. Tada žiūrėti, kokia atsiveria skylė ir tą skylę finansuoti, kol bus išmokėtos pažadėtos pensijos iš kažkokių lėšų – privatizavimo lėšų, skolintis tokiam tikslui, nes ilgainiui tai atsipirktų ir sumažintų įsipareigojimus“, - siūlė R. Vainienė.
