Valdančiųjų ruošiamas „Sodros“ ir II pensijų pakopos optimizavimo planas siūlo, kad iki 2022 m. palaipsniui išnyktų „Sodros“ įmoka į II pakopos fondus (šiuo metu 2 proc.), kurią pakeistų pervedimai iš valstybės biudžeto. Planuojama, kad pavedimai iki 2022 m. siektų 4 proc.
Pensijas fonduose kaupiantys žmonės privalomai pervestų po 2 proc., skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio. Pagal optimizavimo planą, kaupiantys turėtų pervesti dar ir papildomą 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio įmoką. Galiausiai 2022 m. ketinama pasiekti 8 proc. įmoką nuo kaupiančiojo algos, kuri, idėjos sumanytojų teigimu, leistų tikėtis nuo algos bent 16 proc. pensijos.
Portalas 15min paviešino Teisingumo ministerijos iššaiškinimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), kuriame, nors ir neaišku, ko klausta, galima įtarti, jog SADM domėjosi galimybe nusavinti pensijų fondų dalyvių sukauptas lėšas.
Vis dėlto, Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina žmogaus nuosavybės neliečiamumą.
Didžiausia klaida nuo nepriklausomybės atkūrimo
Nepaisant to, jog galimas ministerijos ketinimas nusavinti pensijų fondų lėšas teisiškai nėra įmanomas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad ir pati pensijų pertvarka suduotų galingą smūgį taupantiems.
„Valdžia nelabai žino, ką daro. Kai ji tik sugalvoja kažką padaryti, tai atimti iš kažko, kas taupo. Pastarosios kelios valdžios vieninteliu dalyku užsiiminėjo – tai atimdavo iš tų, kas taupo, ar iš tų, kas galvoja apie ateitį, iš tikrosios viduriniosios klasės. Tai būtent lygiai taip pat vertinu pasirodžiusius gandus, kad buvo svarstoma, jog galbūt tas pensijas reiktų nacionalizuoti. Tas yra neatleistina, neprofesionalu ir nereikalinga“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Šilėnas.
Vienas valdančiųjų argumentų reformuoti pensijų sistemą – esą kai kurie fondų dalyviai nepakankamai sukaupia. Vis dėlto Ž. Šilėnas teigia, jog toks argumentas – akmuo į valdžios daržą, nes žmonės kauptų daugiau, jei valdžia leistų.
„Aš manyčiau, norom nenorom ateina laikas, kai apie 1 mln. žmonių, kurie kaupia pensijų fonde, turėtų aiškiai pasakyti, kad valdžios nusiteikimas tuos pinigus atimti – visiškai nepriimtinas. Aš manau, kryptis, kuria reiktų eiti, tai leisti žmonėms pasirinkti, kur ir kaip jie nori kaupti pensijas. Tai, ką siūlo valdžią, tai siūlo seną vienvaldišką „Sodros“ sistemą, kuri ir dabar neveikia, ir dabar turime pensijas mažas. Dar daugiau, ji visiškai nesąžininga ir nepritaikyta šiek tiek daugiau uždirbančių žmonių atžvilgiu. Tai antros pakopos panaikinimas – viena didžiausių klaidų, kurias padarytų valdžia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, - teigė Ž. Šilėnas.
Pasak LLRI prezidento, rimtos pensinės sistemos pertvarkos valdantieji vengia bijodami prarasti įrankį, kuriuo gali kontroliuoti pensininkus.
„Viena – kvailas ideologinis įsitikinimas, kuriuo valdžia vadovaujasi. Antra, valdžia nenori prarasti kontrolės. Kitaip tariant, valdžia dabar gali pastoviai kontroliuoti pensininkus. Ateiti į rinkimus ir sakyti, va, mes pakelsime pensijas. Prieš rinkimus, per rinkimus galima pensijomis manipuliuoti. Jeigu žmonių pensijos priklausyti tik nuo to, kiek jie į tą sistemą įdėjo, tai iš tos lygties mes visiškai pašaliname politikus. Spėju, dauguma politikų to nenori“, - sakė Ž. Šilėnas.
Ministerija imtųsi antikonstitucinio žingsnio
Galimą SADM norą nusavinti pensijų fonduose sukauptas lėšas teisininkas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas laiko antikonstituciniu veiksmu ir baiminasi, kad pensijų sistemos pokyčiai atsilieps sistemos stabilumui.
„Dabar kaitalioti, ypač šnekėti apie nusavinimą, yra visiškai antikonstitucinis veiksmas. Net tas kreipimasis parodo tam tikrą negatyvų požiūrį į sistemą ir tikrai sukelia abejones žmonių ne tik apie kaupiamų pensijų sistemą, bet ir apie visą sistemą. Pasitikėjimas sistema yra numeris vienas. Tai čia galima vertinti kaip tam tikrą teisinį nihilizmą, teisinio nesupratimo tam tikrą elementą. Nes, pirmas dalykas, pensija yra nuosavybė. Antras dalykas, Konstitucija sako, kad valstybė laiduoja teisę gauti pensiją. Trečias dalykas, Konstitucinio Teismo 2014 m. nutarime sakoma, kad pensijos kaupiamuosiuose fonduose taip pat turi būti kompensuojamos“, - tv3.lt kalbėjo A. Bitinas.
Pats teisininkas valdžiai siūlo neišsižadėti kaupiamųjų fondų ir palikti gyventojams teisę rinktis, kiek ir kaip jie nori kaupti savo ateičiai.
„Turi būti tiek „Sodra“, tiek kaupiamieji fondai. Ir tai yra pensijų sistemos dalis. Negalima skirti, kad čia geresnės pensijos, blogesnės. Tiems žmonėms, kurie kaupia tik 2 proc., reikia pasakyti, kad 2 proc. yra per mažai. Tai arba reikia pasakyti – grįžkit į „Sodrą“, arba reikia naują formulę taikyti su didesniu kaupimu. Antras dalykas, nereikia riboti įmokų dydžio. Kiek iš „Sodros“ – tvarkoj 2 proc., kiek iš valstybės biudžeto – tvarkoj 2 proc., bet ta vidurinė grandis, kiek žmogus prisideda, manau, nereikia riboti. Viskas turi būti daroma savanoriškai“, - sakė A. Bitinas.
