socialinis draudimas

Lietuvoje mokamos vaiko priežiūros išmokos priklauso nuo mamos arba tėčio buvusio darbo užmokesčio, o ligos ir motinystės įmokas „Sodrai“ moka visi dirbantys gyventojai, išskyrus dirbančius su verslo liudijimais ar smulkius ūkininkus. Kitaip tariant, sistema yra draudiminė, kai žmonės, mokėdami įmokas, draudžiasi nuo netikėtų dalykų. Tačiau Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad dabartinei sistemai trūksta logikos, ji išsigimė.

Pensijos – pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.

Šiaulietis Sigitas pateko į nepavydėtiną situaciją. Nors dirbo ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau sulaukęs pensinio amžiaus mūsų šalyje negali gauti pensijos, nes britų institucijos nepateikia informacijos „Sodrai“ apie jo turimą socialinio draudimo stažą svečioje šalyje. Kadangi Lietuvoje uždirbtas socialinio draudimo stažas yra trumpesnis nei 15 metų, tai užkerta kelią gauti bent kelis šimtus eurų per mėnesį.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo. Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

„Sodra“ praneša, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“, skelbiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus, Marijampolės, Šiaulių, Utenos, Šilalės ir Mažeikių skyrių reorganizavimas jungimo būdu – prijungiant juos prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos skyrių (toliau – Reorganizavimas...

Pristatant kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius teisės aktų pakeitimus, buvo pabrėžiama, kad mokesčiai nuo kitų metų nesikeis. Tačiau iš tiesų jų reikės mokėti daugiau, nes dalis įmokų yra susiję su didinama minimalia mėnesine alga. Kaip jau skelbta, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2021 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių.

Seimas leido mokėti nesumažintą senatvės pensiją kai kuriems gyventojams, kurie bus gavę išankstinę pensiją.    Seimas pirmadienį nustatė, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir ne ilgiau nei trejus metus gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą, o ne sumažintą senatvės pensiją.  Už tokią Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – keturi, o trys susilaikė.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisai, kuri įteisins naują išankstinių pensijų mokėjimo tvarką.  Ji numato, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma motinystės išmokas mokėti ir moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau nėštumo metu išėjo iš darbo, buvo atleistos iš tarnybos ar nutraukė sportinę veiklą ir tapo neapdraustos. Iki šiol ši spraga užkirsdavo kelią kai kurioms moterims gauti motinystės išmoką, kuri įprastai mokama būsimai mamai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma? O kokius mokesčius mokėsite, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai? Jei iki šiol neprisiruošėte įsigilinti, kaip visa tai paveiks jūsų piniginę bei atsispindės jūsų darbo sutartyse, dabar pats laikas tai padaryti.

Skaičiuojama, kad pensijos, kurias „Sodra“ užtikrina visiems socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams, sieks tik apie 30-40 proc. jo darbo užmokesčio, gauto prieš išeinant į pensiją. Tam, kad žmogus senatvėje gyventų oriai, tiek tikrai nepakanka, todėl akivaizdu: papildomai atsidėti pinigų senatvei turėtų visi darbingo amžiaus gyventojai, ir kuo anksčiau pradėsime, tuo sočiau gyvensime sulaukę garbingo amžiaus.

„Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų sulaukia „Sodros‘ konsultantai po to, kai buvo priimta mokesčių reforma. Norėdami išvengti neaiškumo, analitikai atsako į pagrindinius klausimus.  „Sodra“ pranešime spaudai pateikia paprastus ir aiškius atsakymus į penkis dažniausiai gyventojų pateikiamus klausimus, susijusius su mokesčių reforma.

Pirmąjį verslą pradedantiems žmonėms, „Sodra“ siūlo socialinio draudimo įmokų „atostogas“. Tiesa, taip šie žmonės netenka socialinių garantijų. „Sodra“ tikina, neva taip jaunuosius verslininkus remianti ir skatinanti pradėti individualią veiklą. Tačiau nuo prievolės mokėti pajamų mokestį – neatleidžia.

Lietuvoje daugėja įmonių, kurios sukuriamos tam, jog pridengiant komandiruotėmis, darbuotojai galėtų būti siunčiami uždarbiauti svetur. Užsienyje lietuviai dirba už kur kas mažesnį atlygį negu vietiniai, tačiau uždirba kur kas daugiau, negu už tai gautų savo šalyje. Kai kurios Europos šalys nutarė užkirsi kelią šiai pigiai darbo jėgai. Tai atsilieps ir Lietuvai.

Nesvarbu, kiek dienų per mėnesį dirbi – privalomojo sveikatos draudimo įmoką teks mokėti už visą mėnesį. Tokia paprasta tiesa paaiškėjo vienai moteriai pasiskundus, kad ji už keturias dienas gyvenimo Lietuvoje turėjo pakloti visą įmoką. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasklido „Sodros“ darbu pasipiktinusios moters skundas. Jos teigimu, Lietuvoje ji oficialiai gyveno keturias dienas, tačiau turėjo mokėti visą privalomojo sveikatos draudimo įmoką – 36 Eur ir dar 1,89 Eur už paslaugas.

Vyriausybė šiandien svarsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkyje ir miškininkystės srityje pasiteisinusį projektą pritaikyti ir namų ūkio paslaugoms. Kitaip tariant, pavyzdžiui, už trumpalaikę vaikų priežiūrą ar namų tvarkymą būtų atsiskaitoma išrašant kvitus ir priskaičiuojant socialinio draudimo mokestį.

Artėja laikas, kai iki ilgai kauptos pensijos gavimo teks laukti ne 30 m., o 35 m. Palaipsniui didinamas ne tik pensinis amžius, bet ir būtinasis darbo stažas senatvės pensijai gauti, be to keičiama ir pensijų sandara. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šie pokyčiai buvo būtini, o ekonomistai ragina kone pulsuojančiu pūliniu tapusią socialinio draudimo sistemą pertvarkyti iš esmės.

Skambiai aptarta mokesčių reforma įgauna „kūną“ – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūloma įvesti socialinių draudimo įmokų „grindis“, „lubas“ bei „atostogas“. Tačiau nepanašu, kad nauja tvarka susilauks parlamentarų palaikymo, mat Seime esančių frakcijų seniūnų nuomonės šiuo klausimu – kaip niekada skirtingos. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte atsirado naujovės.

Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – skirtingas šio socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims. Nuo kito mėnesio neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims – 3,2 proc. tarifas.

Nedarbo draudimo įmoką pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms siūloma didinti du kartus. Taip siekiama priversti darbdavius nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas „Sodros“ reformos įstatymus, pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai, numatančias, kad didesnes nedarbo draudimo įmokas darbdaviams teks mokėti už terminuotas darbo sutartis.

„Sodra“ skelbia išmaniai bendrausianti su gyventojais – elektroniniu būdu ir balso atpažinimo sistema. Esą nebereikės kelti kojos iš namų, mat visa reikiama informacija bus pateikta iš anksto elektroniniu paštu arba trumpąja žinute. Gyventojams bus siunčiami priminimai apie motinystės pašalpas, pensijas ar laiku nepateiktas deklaracijas. O naujausios technologijos, tokios kaip balso atpažinimo sistema, leis saugiai telefonu žmogui suteikti asmeninę informaciją net ir jam poilsiaujant prie ežero.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė po susitikimo su mokslininkais pabrėžia, kad pokyčiai užimtumo, socialinės politikos srityje reikalingi, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jokių naujų mokesčių reformų nekuria. „Noriu pabrėžti, kad nei aš, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseks buvusios Vyriausybės pavyzdžiu ir jokių mokesčių nedidins bei naujų nekurs“, – pažymėjo ministrė.

Verslas vis mažiau toleruoja nelegalų atlyginimo mokėjimą, tačiau skaičius gyventojų, kurie oficialiai gauna mažesnes pajamas nei minimalus atlyginimas, tebėra didelis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) palaiko tradicinę akciją „Šalyje nėra vietos šešėliui“ ir kviečia draudėjus nemokėti, o darbuotojus – nepriimti atlyginimo už darbą „vokeliuose“. „Gaudamas nelegalų atlyginimą gyventojas pirmiausiai rizikuoja savo paties gerove.

Nuo kitų metų pradžios draudėjai turės apskaičiuoti papildomą 1 proc. įmoką darbuotojams, pensiją kaupiantiems pagal kaupimo formulę 2+1+1. Ši įmoka apskaičiuojama nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, išskaičiuojama iš apdraustojo lėšų ir pervedama į „Sodros“ biudžetą, nurodant tuos pačius įmokų kodus, kurie šiuo metu nurodomi mokant įmokas už atitinkamos kategorijos apdraustuosius.

Lenkija, kaip ir dauguma Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, susiduria su demografiniais iššūkiais. Be to, Lenkija kartu su Lietuva ir kitomis Vidurio bei Rytų Europos šalimis patenka į probleminių Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašą. Remiantis Europos Komisijos (EK) prognozėmis, Lenkijoje vadinamasis senyvo amžiaus gyventojų priklausomybės santykis išaugs nuo 19 proc. 2010 m. iki beveik 70 proc.

2013 metais lieka galioti 1488 litų draudžiamųjų pajamų dydis. Jis naudojamas apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo įmokas ir išmokas. Einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis reikalingas apskaičiuojant mažųjų bendrijų narių, ūkininkų ir jų partnerių, individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, individualią veiklą pagal pažymą vykdančių asmenų, šeimynos dalyvių bei asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis ir (ar) pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos valstybin...

Kadenciją baigiantis Seimas trečiadienį pritarė pensijų reformai, leisiančiais tobulinti galiojančią pensijų kaupimo sistemą. Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas parėmė 55 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 14 parlamentarų (užsiregistravo 75 Seimo nariai), už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 58 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 14 parlamentarų.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad dabartinės valdžios parengtame 2013 metų „Sodros“ biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis deficito didėjimas. „Šios rinkimų kampanijos metu buvo daug kalbama apie tai, kaip viskas gerai klostosi“, – sakė jis tvirtindamas, kad padėtis yra visai kitokia. A. Syso teigimu, praėjusią savaitę pateiktame kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte numatyta 2013 metais dar padidinti deficitą – iki 1mlrd. 746 mln. litų.

Šiemet per devynis mėnesius „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 343,1 mln. Lt. mažesnis negu prognozuota. Išankstiniais duomenimis, rugsėjį „Sodros“ įplaukos buvo 932,6 mln. Lt, o priskaičiuotos išlaidos – 1 mlrd. 105,9 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,4 proc. (39,4 mln. Lt) ir 5,7 proc. (60 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugsėjo mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 173,3 mln. Lt. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos rugsėjį mažesnės buvo 0,5 proc. (4,7 mln.

Darbo biržos duomenimis, ketvirtadienį Lietuvoje įregistruota 200,7 tūkst. bedarbių - 10 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Rugsėjo 28 - spalio 4 dienomis teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 8,3 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 5,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, 3,2 tūkst. pasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Daugiausia iš jų - 44,9 proc. ėmėsi savarankiškos veiklos, įsigiję verslo liudijimus, 32,4 proc. dirbs viešuosius darbus, 11,6 proc.

Penktadienį Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutarė, kad Kalėdų seneliu žiniasklaidoje vadinamo gyventojo skundas dėl „Sodros“ veiksmų yra nepagrįstas. Įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad priskaičiuodama valstybinio socialinio draudimo įmokas ir priverstinai jas išieškodama „Sodra“ veikė pagrįstai ir teisėtai.

Keturi penktadaliai šalies gyventojų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, yra sudarę ir pensijų kaupimo sutartis. Tačiau beveik trečdalis iš jų negauna draudžiamųjų pajamų. Dėl to už šiuos gyventojus įmokos į pensijų fondus nepervedamos. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, iš viso gyventojai yra sudarę 1,06 mln. pensijų kaupimo sutarčių. Tačiau kiekvieną mėnesį per 330 tūkst. iš jų negauna draudžiamųjų pajamų, nuo kurių ir skaičiuojamos įmokos į pensijų fondus.

Liepą „Sodros“ pajamos bei išlaidos išliko stabilios, metinis biudžeto deficitas tebėra mažesnis nei buvo pernai, rodo išankstiniai duomenys. Šią liepą „Sodros“ pajamos buvo 972,5 mln. Lt, o išlaidos – 1 mlrd. 123,4 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 2,7 proc. (26,3 mln. Lt) ir 3,9 proc. (43,8 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Liepos mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 150,9 mln. Lt. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos liepą buvo didesnės 1,8 proc.

Vyriausybė birželio 20 d. savo nutarimu patvirtino, kad nuo rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) didės 50-čia Lt ir sudarys 850 Lt. Taip pat patvirtino 5,15 Lt minimalųjį valandinį atlygį. Didėjant MMA, bus keičiami Vyriausybės nutarimu nustatyti visų kategorijų darbuotojų mažiausi tarnybinių atlyginimų koeficientai. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas iki 850 Lt palies daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir 38 tūkstančius biudžetinių įstaigų darbuotojų.

Valstybinė paskolų komisija, kuriai vadovauja finansų ministrė Ingrida Šimonytė, siūlo Vyriausybei suteikti „Sodros" prašomą 795 mln. Lt paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už 4,666 proc. metinę palūkanų normą. Paskolos prašoma iki 2017 m. gruodžio 20 d. „Sodra“ paskolą turėtų pradėti grąžinti nuo 2016 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, nurodyta suinteresuotoms institucijoms Finansų ministerijos (FM) pateiktame derinti Vyriausybės projekte, rašo verslozinios.lt.

Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apklijuoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytuvai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Dalijo telefono numerį Net keliose sostinės vietose ant ledais prekiaujančių moteriškių šaldytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Reikalingos pardavėjos pensijos amžiaus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys rodo, kad daugiausia socialinio draudimo įmokų sumoka privatus verslas. Praėjusiais metais priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma buvo didesnė nei 10,6 mlrd. litų, beveik pusę šios sumos sudarė uždarosioms akcinėms bendrovėms priskaičiuotos įmokos. Palyginti su 2010 metais, priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma 2011 metais buvo 6,5 proc. didesnė.

Švedijoje 1998  m. po kelis metus trukusių diskusijų, buvo reformuota pensijų sistema. Tikslai Reforma buvo siekiama: 1. Sukurti savaime veikiantį  įmokų ir išmokų derinimo mechanizmą, kuris leistų pensijų fondui  išsilaikyti pačiam tik iš  įmokų; 2. Į pensijų fondų formavimą įtraukti ne tik darbdavius, bet ir darbuotojus; 3. Susieti konkretaus žmogaus pensijos dydį su jo įmokomis.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas bus 1,5 proc., 2013 metais – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė du parlamentarai. Pensijų įmokos dydis 2004 m. buvo 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 per.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) valdyba informuoja, kad gyventojai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas bei neturintys mokėjimo kortelių, pinigus gali atsiimti jau 25 banko padaliniuose visoje Lietuvoje. Neįgalieji ir pensininkai bus aptarnaujami pirmiausiai. Nuo ketvirtadienio 10 val. ryto „Snoro“ sąskaitų turėtojai, į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas, pinigus galės išsigryninti 25-iuose „Snoro“ padaliniuose.

Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų galvoja, kad turtinga senatve jie pasirūpins patys. Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo sistemos (SoDra) galimybėmis padaryti tai tiki tik vienas iš aštuonių žmonių. 2011 m. lapkričio 7 d., Vilnius. Tik 12 proc.

Nuo kitų metų atstatyti dalį sumažintų pensijų siūlanti vyriausybė tuo pačiu kėsinosi nebeįtraukti į pensijų apskaičiavimą sovietmečio pajamų ir atsisakė sumanymo tik dėl prezidentūros nepritarimo. Opozicija vadina tokį sumanymą netrukus į pensiją išeiti besiruošiančiųjų apiplėšimu. Pagrindinis argumentas – valdininkams nebereiktų vargti knisantis archyvuose. Jei siūlymui pritars Seimas, pakeista pensijų formulė būtų taikoma tik naujiems pensininkams.

Mokyklose dirba pavardės? Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas susitikime su Šiaulių Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovais stebėjosi: „Kodėl garsiausi miesto sportininkai ir treneriai įdarbinti miesto sporto mokyklose, nors retas iš jų realiai ten dirba? Jiems atlyginimai mokami iš miesto biudžeto“. Skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas suskaičiavo: septyniose miesto sporto mokyklose iš tiesų yra įdarbinti 27 aukšto meistriškumo treneriai.

Visus šių metų mėnesius į darbą buvo priimama daugiau žmonių nei atleidžiama. Šiais metais didėja ne tik bendras dirbančiųjų skaičius, bet pamažu ima augti ir jiems mokamas atlyginimas, rodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (dirbančiųjų) buvo 1 mln. 163,6 tūkst., t. y. 26,5 tūkst. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 40,2 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Savarankiškai dirbantiems pensininkams už 2010 metus susidariusios socialinio draudimo pensijų nepriemokos bus grąžintos šių metų gruodį. Dėl pensijų perskaičiavimo gyventojams niekur nereikia kreiptis, jokių prašymų ar dokumentų pateikti nereikia.

Atsakingi Seimo komitetai šią savaitę sutarė dėl pensijų reformos gairių. Ir nors dokumente nėra paskaičiavimų ir datų, parlamentarai tikisi, kad jis paskatins Vyriausybę greičiau rengti konkrečius įstatymus ir pradėti pertvarką. Kol kas politikai tik žodžiu vardija, kada būtų galima pradėti vėlinti pensinį amžių ir leisti žmonėms pabėgti iš privačių pensinių fondų atgal į „Sodrą“. Šią savaitę trys atsakingi komitetai pritarė socialinių reikalų sistemos pertvarkos gairėms.

Vyriausybė, užsibrėžusi sutaupyti visais gyvenimo atvejais, pasiekė neįtikėtinų rezultatų: ėmė sirgti mažiau žmonių, o jiems priklausančius ligos pinigus ėmė aukoti valstybei. „Sodros“ atstovai tvirtina, kad išmokų atsisakoma geranoriškai, tik žmonės atskleidžia, kad tai nutiko dėl įvestų neįveikiamų biurokratinių trikdžių išmokoms gauti.