Vyriausybė, užsibrėžusi sutaupyti visais gyvenimo atvejais, pasiekė neįtikėtinų rezultatų: ėmė sirgti mažiau žmonių, o jiems priklausančius ligos pinigus ėmė aukoti valstybei. „Sodros“ atstovai tvirtina, kad išmokų atsisakoma geranoriškai, tik žmonės atskleidžia, kad tai nutiko dėl įvestų neįveikiamų biurokratinių trikdžių išmokoms gauti.
Biurokratija – neįkandama
Valdžios atstovai per trumpą laiką sugebėjo pasiekti, ko nepavyko padaryti nė vienai ankstesnei Vyriausybei: Lietuvoje staiga ėmė sirgti mažiau žmonių. Deja, ši tiesa – tik popierinė. Mat žmonės tvirtina, jog dėl pernai lapkritį įvestų patobulinimų, kai duomenis apie ligą „Sodrai“ reikia siųsti internetu, bandymai ligos pašalpą išsimušti iš šios įstaigos tampa neįmanoma misija.
Vilnietė Gražina nuo sausio 5-osios iš „Sodros“ laukia pinigų, nes buvo pasiėmusi nedarbingumo pažymėjimą sergančiam vaikui prižiūrėti. Tačiau nieko negavo iki šiol.
„Paskambinau į „Sodrą“, tai manęs paklausė, kada pateikiau prašymą. Paaiškinau, kad jokio prašymo niekam nerašiau, nes gydytoja viską nusiuntė elektroniniu būdu. O man paaiškino, kad dabar visiems, norintiems gauti išmoką, reikia rašyti prašymą. Ir dar pridūrė: prašymas reikalingas tam, kad gyvename demokratinėje valstybėje. O joje kiekvienas turi teisę prašymo nerašyti, jei pinigų nereikia. Paklausus, ar ne geriau rašyti prašymą tik tiems, kuriems pinigų nereikia, „Sodros“ darbuotoja nė neslėpė, kad dėl naujos tvarkos daug mažiau žmonių ėmė prašyti pinigų, nes ne visi sugeba užpildyti itin sudėtingas formas internete“, – pasakojo ponia Gražina.
Vilnietė Eglė tvirtino, kad anksčiau norint gauti išmokas po ligos problemų nekildavo – užtekdavo pasirašyti prašymą, kurį įmonės buhalterė nunešdavo į „Sodrą“ su kitais dokumentais. Šįkart dar poliklinikoje jai buvo pasakyta arba prašymą siųsti internetu, arba už 5 litus pirkti popierinę pažymą ir ją pačiai pristatyti į „Sodrą“.
„Todėl bandžiau pildyti internetu. Net man, kasdien dirbančiai kompiuteriu, tai buvo labai sudėtinga, kelis kartus net tai numečiau. Neapsiėjau be konsultacijos. Bet įdomiausia, jog žmonės, nesudarę internetinės bankininkystės sutarčių, nebeturi jokios išeities. Neįsivaizduoju, kaip rajone dirbantis ir gyvenantis žmogus gali surasti laiko nuvykti į mieste esantį „Sodros“ skyrių. Nenustebčiau, jei valstybė sutaupė kelis milijonus išmokoms“, – stebėjosi vilnietė.
Žmonės aukoja patys
„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vedėja Marija Paskočinienė patvirtino, kad nesinaudojantiems bankų paslaugomis internete reikia užpildyti popierinį prašymą ligos išmokai gauti ir vežti jį į „Sodrą“. O 5 litus rinkti už pažymas, reikalingas pristatyti darbdaviui, leidžia Vyriausybės nutarimas.
„Prašymą reikia pildyti nuėjus į „Sodros“ skyrių. Galima siųsti paštu – blankas yra internete. Jei neturi interneto? Tada reikia eiti į skyrių. Nes prašymas turi būti“, – patarė ji.
Skyriaus vedėja tvarką, kai būtent norintieji gauti pinigus turi rašyti prašymus, o ne jų atsisakantieji, paaiškino žmonių solidarumu. Mat daugybė jų sunkmečiu susipranta paremti valstybę, o ne save.
„Yra žmonių, kurie ir visiškai nenori tų pašalpų, atsisako. Visaip būna. Čia yra žmogaus valios išreiškimas. Bet visoje Europoje toks valios išreiškimas yra“, – paaiškino ji.
Tvarka – nuostabi
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Dagys negalėjo paaiškinti, kodėl žmonės ūmai pasveiko, bet naujoji tvarka, anot jo, didžiulis žingsnis į priekį.
„Tai nieko nepablogino, o palengvino. Tik reikia spręsti technines problemas. Nemanau, kad čia valstybė norėtų ką nors sutaupyti, nes pinigai būna visi iššluojami iš ligonių kasų. Bet būdas, kai nestovėdamas eilėje gali gauti paslaugas, geras“, – neabejojo jis.
Nurodymas nesirgti pasiteisino
Edmundas Jonyla, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:
Dabar tikrai yra keista, kai žmogus turi ateiti ir prašyti pinigų kaip išmaldos. Susidaro įspūdis, jog tyčia siekiama, kad tik žmogus ligos pinigų neatsiimtų, nes padarytos didžiulės kliūtys. Tikrai netikiu, kad „Sodra“ neturi asmens duomenų, žmonių sąskaitų. O pasiteisinimų, kodėl reikia prašyti pinigų, ras visada. Jei nori mušti šunį, tai ir lazdą rasi.
Aišku, kad būtų kur kas protingiau, jei prašymus turėtų rašyti tie, kuriems pinigų nereikia, o ne tie, kurie sirgdami prarado visas savo pajamas. Tik įdomu, ar tokių, kuriems nereikėtų išmokų už nedarbingumą ligos metu, apskritai atsirastų. Ir kas tokius tyrimus padarė, kad žmonės savanoriškai atsisako išmokų?
Yra daugybė pakeitimų, kai apsunkintas ir darbo išsaugojimas, ir išmokos atsiėmimas. Viskas padaryta, kad žmogus sirgdamas eitų į darbą. O jei ir suserga, kad bent jau nepasiimtų pinigų iš „Sodros“. Užtat ir gali pasigirti, kad išlaidas sergantiems sumažino. Rūpinimosi žmonėmis nėra. Atvirkščiai – „Sodra“ dabar užsiima pinigų išieškojimu. Aišku, tai ji daro ne pati – visiems suprantama, kad yra nurodymas „iš viršaus“, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Skaičiai
Visuomenės „sveikimo“ rodikliai Lietuvoje:
Laikotarpis / Gautos ligos išmokos / Prašymų skaičius
2010 01 / 37,5 mln. litų / 45 333
2011 01 / 28,8 mln. litų / 43 785
Ignas JAČAUSKAS
