Su vadinamuoju socialiniu dempingu, pigesne konkurencija, kuomet iš skurdesnių šalių atvykusi darbo jėga numuša vietos darbuotojų darbo užmokestį, jau kovoja keletas Europos šalių.
Pagal dabar galiojantį europinį reguliavimą, socialines garantijas komandiruotiems darbuotojams moka siunčiančioji šalis. Tačiau atlyginimą, ta šalis, kurioje dirbama. Atlygis dažnai nesiekia net tos šalies nustatyto minimu, tačiau yra kur kas didesnis nei šalies, iš kur darbuotojas atsiųstas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas aktyviai kovoja, kad šis reguliavimas būtų pakeistas. Jis tikina, jog neišsprendus šios problemos Europos Sąjungai gresia griūtis.
Piktinasi pigesnėmis paslaugomis
Išsivysčiusiose ir turtingose Europos Sąjungos valstybėse kyla pasipiktinimas. Neva atvykėliai iš neturtingų šalių numuša socialinius standartus, sutinka dirbti už mažesnę algą, nepaiso darbų saugos reikalavimų, negina savo teisių.
Europos parlamente ne kartą buvo aptariamas „socialinis dempingas“, raginama užtikrinti socialinį teisingumą bei deramas pajamas.
Prieš „socialinį dempingą“ kovojantys vakarai piktinasi, kad Rytų Europos verslininkai teikia pigesnes paslaugas. Pavyzdžiui, transportavimo srityje.
Skaičiuojama, kad Vakarų Europoje vairuotojų darbo užmokesčio vidurkis siekia apie 2500 eurų. Tuo tarpu Lietuvoje vairuotojas vidutiniškai uždirba apie 1100 – 1300 eurų, iš kurių pagrindinį atlyginimą sudaro 500 eurų, o likusią dalį – priedai.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas pastebi, kad Lietuvoje daugėja įmonių, kurios susikuria tam, kad gakėtų darbuotojus siųsti svetur – neva komandiruoti.
„Pagrinde tai statybų ir transporto įmonės. Tokių įmonių Lietuvoje tik daugėja. Kai sukuriamos firmos, kurios mūsų šalyje nevykdo jokios veiklos, o siunčia žmones dirbti į vakarus. Na, pavyzdžiui, statybos įmonė, kuri veikia Lietuvoje, gauna užsakymą iš užsienio ir nusiunčia savo žmones ten dirbti.
Atlikę darbus, jie turėtų grįžti ir toliau veiklą tęsti Lietuvoje. Tačiau taip nėra. Tos firmos tarsi priedanga, jokios veiklos Lietuvoje nevykdo. Sukuriamos tam, kad komandiruotų žmones į vakarus, kur jie gauna nemažus atlyginimus, plius dienpinigius ir ta bendra suma – kur kas didesnė negu Lietuvoje būtų mokama už tokį darbą,“ - tv3.lt aiškino R. Tamošauskas.
Nemoka mokesčių
Į užsienį dirbti siunčiami Lietuvos darbuotojai privalo iš „Sodros“ gauti A1 formos pažymėjimą. Šis įrodo, kad žmogus Lietuvoje yra draustas socialiniu draudimu ir kitoje valstybėje, kurioje jis dirbs, už jį nereikės mokėti šio draudimo įmokų.
Darbdavio įmokos už darbuotoją turėtų likti toje šalyje, kurioje įregistruota įmonė ir vykdo savo pagrindinę veiklą.
„Problema ta, kad sąžininga įmonė, moka mokesčius už kiekvieną darbuotoją. Tačiau dėl tų įmonių, kurios veiklos Lietuvoje nevykdo, o yra sukuriamos tik kaip priedanga komandiruojamiems darbuotojams, dėl jų du trečdaliai pinigų yra visiškai neapmokestinami. Ir Lietuvos biudžetas tų pinigų negauna, ir tie žmonės socialiai yra neapdrausti.
Sąžiningos įmonės dabar konkuruoja ne sąžiningoje erdvėje. Jeigu fiktyvios įmonės gali taupyti 30 procentų atlyginimų sąskaita, tai sąžiningai dirbančių išlaidos darbuotojams siekia 30 ir daugiau procentų.
Darbo ginčų komisijoje mes vis dažniau kalbame apie tokius atvejus, kuomet žmogus vieną dieną priimamas dirbti Lietuvoje, o kitą dieną išsiunčiamas dirbti į Suomiją, Švediją ar Belgiją. Praktiškai nepradirbęs nė dienos Lietuvoje, jis jau išsiunčiamas svetur.
Pagal dabar Europoje galiojančią direktyvą, tai yra pažeidimas. Nes „Sodra“ negali išduoti reikalingos A1 formos, įrodančios, kad už darbuotoją mokami mokesčiai. Tad pagrindinis klausimas, kodėl šios pažymos išduodamos, nors įmonė neatitinka šios formos išdavimui taikomų reikalavimų. Lietuvoje to niekas nekontroliuoja,“ - aiškina R. Tamošauskas.
Įmonėms taikomi reikalavimai
„Sodros“ duomenims, A1 pažymėjimas – dokumentas, įrodantis, kad žmogus Lietuvoje yra draustas socialiniu draudimu ir kitoje valstybėje, į kurią jis komandiruojamas, už jį nereikės mokėti šio draudimo įmokų. Šis pažymėjimas reikalingas Lietuvos įmonių darbuotojams, darbdavio siunčiamiems dirbti į užsienį. A1 pažymėjimai išduodami darbdaviams.
Dėl šių pažymėjimų į „Sodrą“ turi kreiptis patys darbdaviai, o įmonė turi atitikti tam tikras sąlygas. Visų pirma darbuotojus komandiruojantis darbdavys turi vykdyti didelę veiklos dalį Lietuvoje, o po darbuotojų siuntimo tęsti ekonominę veiklą Lietuvoje.
Kitas reikalavimas – darbuotojui iki siuntimo laikinai dirbti pradžios bent 1 mėnesį turi būti taikomi Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai, t.y. mokamos socialinio draudimo įmokos ar panašiai. Taip pat darbuotojo komandiruotė negali trukti ilgiau nei 24 mėnesius, turi būti išsaugomas tiesioginis ryšis tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje.
R. Tamošausko teigimu, šiuos reikalavimus norima griežtinti. Socialinio draudimo įmokų terminą prailginti nuo 1 iki 3 mėnesių, o komandiruotės trukmę sutrumpinti nuo 2 iki 1 metų. Taip esą būtų kovojama su nesąžiningomis įmonėmis, tačiau kartu nukentėtų ir sąžiningos. Ypatingai Lietuvos transporto sektorius.
Esą ne paslaptis, kad Lietuvoje dėl didelio tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo, vis daugiau įdarbinama trečiųjų šalių, ne Europos Sąjungos piliečių. Tad prailginus socialinių įmokų terminą, šie asmenys negalėtų dirbti pagal profesiją, kurios pagrindu jiems ir išduodama viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
