Iki šiol darbdavys komandiruotiems darbuotojams turėjo užtikrinti tik minimalų tos šalies, į kurią jie siunčiami, darbo užmokestį.
Pasak Komisijos, komandiruoti darbuotojai turėtų būti vertinami taip pat, kaip jų vietos kolegos.
„Darbuotojų komandiravimas savo pobūdžiu yra tarpvalstybinis klausimas“, – pareiškė už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė Marianne Thyssen.
Anot jos, taisyklės šiuo klausimu ES kompetencijos sričiai priklauso jau daugiau kaip du dešimtmečius, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“.
Pasiūlymas dėl taisyklių peržiūros, kuriuo siekiama sumažinti darbo užmokesčio skirtumus, pateiktas kovo mėnesį, bet jau gegužę buvo atidėtas, nes dešimties buvusių komunistinių valstybių ir Danijos parlamentai parodė vadinamąją geltonąją kortelę, privertę Komisiją dar kartą įvertinti, ar jos atitinka subsidiarumo principą, pagal kurį sprendimai turėtų būti priimami nacionaliniu lygmeniu.
Tai tik trečias kartas, kai teisės akto projektas supykdė pakankamai – daugiau kaip trečdalį visų ES parlamentų, – ir paskatino juos pasinaudoti vadinamąja geltonosios kortelės procedūra, pagal kurią nacionaliniai parlamentai gali paraginti Komisiją persvarstyti savo poziciją.
Pagal šiuos pasiūlymus rytinės bloko dalies įmonės, laikinai siunčiančios savo darbuotojus į kurią nors Vakarų Europos šalį, jiems privalės mokėti tiek pat, kiek uždirba vietos darbuotojai.
Tačiau rytinės ES valstybės narės tvirtina, kad jų darbuotojams ir įmonėms bus sunkiau rasti darbą ir gauti užsakymų Vakarų Europoje.
Tuo tarpu turtingesnių valstybių - Prancūzijos ir Vokietijos - vyriausybės palaiko taisykles, nes mano, kad dabartinės taisyklės populistams leidžia teigti, jog pigi darbo jėga iš užsienio stumia vietos darbuotojus iš darbo rinkos.
Nors komandiruoti darbuotojai sudaro vos 1 proc. ES darbo jėgos, jų skaičius per pastarąjį dešimtmetį pašoko 44 procentais. ES šiuo metu yra 1,9 mln. komandiruotų darbuotojų ir pusė jų yra nusiųsti dirbti į Prancūziją, Vokietiją ir Belgiją. Daugiausia darbuotojų į kitą šalį yra komandiravusi Lenkija.
Nors komandiruotų darbuotojų nėra itin daug, jie tapo vadinamojo socialinio dempingo – konkuravimo ES darbo rinkoje mažinant standartus – simboliu.
Prieš Komisijos pasiūlytas taisykles pasisakė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vengrijos, Kroatijos, Rumunijos ir Slovakijos parlamentai. Jie mano, kad naujoji tvarka padarys neigiamą poveikį jų šalių konkurencingumui.
Tačiau Komisija pareiškė, kad siūlomos taisyklės neprieštarauja subsidiarumo principo.
Pasak M.Thyssen, Komisija siekia, kad laisvas žmonių judėjimas būtų grindžiamas taisyklėmis, kurios būtų „aiškios, visiems vienodai sąžiningos ir vykdomos“.
Komisijos narė teigia norinti „tiesti tiltus“ tarp ES darbuotojų. Anot jos, dėl Didžiosios Britanijos priimto sprendimo pasitraukti iš ES Komisija suvokė, kad daugelis europiečių baiminasi globalizacijos ir nori, kad ES užtikrintų didesnę socialinę apsaugą vidaus rinkoje.
Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pernai yra pažadėjęs užtikrinti „vienodą užmokestį už tokį pat darbą toje pačioje vietoje“.
„Jeigu Komisija negali suprasti vienuolikos ES šalių išsakyto nepasitenkinimo dėl komandiruojamų darbuotojų, tai reiškia, kad ji nieko neišmoko iš „Brexit“, – pareiškė Lenkijos ES reikalų ministras Konradas Szymanskis, kurį cituoja leidinys „Politico“.
Anot jo, „Komisija, kaip ir anksčiau, mano, jog geriau žino, kaip reguliuoti rinką, o tai yra labai blogas ženklas. Tai yra labai neapgalvotas atsakymas į 11 šalių išreikštus nuogąstavimus.“
„Faktiškai Komisijos pasiūlymas reiškia, kad yra ardoma bendroji darbuotojų komandiravimo ir transporto paslaugų rinka, o tai nepateisina Lenkijos lūkesčių dėl Sąjungos ateities“, – pridūrė jis.
Su K.Szymanskiu sutiko ir čekų ES reikalų valstybės sekretorius Tomašas Prouza.
„Po balsavimo dėl „Brexit“ buvo žadėta spręsti klausimus, kurie vienytų, o ne skaidytų. Toks nesantaiką skatinantis sprendimas šiuo metu niekam nėra naudingas“, – citavo T.Prouzą britų verslo dienraštis „Financial Times“.
Tuo tarpu Europos profsąjungų konfederacija (ETUC) palaiko Komisiją ir teigia, kad vienuolika valstybių, dalyvavusių geltonosios kortelės procedūroje, veikė prieš savo pačių darbuotojų interesus.
„Gana išnaudoti Europos komandiruojamus darbuotojus. Jie nėra antrarūšiai piliečiai ir jie nusipelnė sąžiningo atlyginimo, kuris būtų lygūs kitų darbuotojų priimančiosiose šalyse atlyginimui“, – pareiškė ETUC sekretorė Liina Carr.
