„Anuitetus (dabar - BNS) turi mokėti gyvybės draudimo bendrovės.
Tai gana brangi paslauga. Rinka neišvystyta, neišplėtota. Jeigu yra konkurencija, tai ji kainuoja tiesiog reklamos išlaidas, tai žinoma sumažina anuitetų dydį. Kita vertus anuitetams lėšos paprastai investuojamos labai saugiai, jos negali uždirbti didelės grąžos, todėl atsižvelgiant į tai, kad rinka nėra išplėtota būtų prasminga galvoti apie „Sodros“ įpareigojimą mokėti anuitetus“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime svarstė R.Lazutka.
R.Lazutka taip pat pabrėžė būtinumą nuo bankrotų apsaugoti draudimo įmones, išmokančias anuitetus. Antros pakopos pensijų fonduose pensijų kaupimo stadijoje lėšos yra apsaugotos nuo valdymo įmonių bankrotų, į jas negali būti nukreiptas lėšų išieškojimas - kreditorių pretenzijos.
Anot jo, reformuojant pensijų kaupimo sistemą, planuojama „išgryninti“ antros pakopos dalyvius, joje paliekant tik tuos, kurie papildomai skiria ir savo asmenines lėšas, todėl apie privačių pensijų fondų naikinimą nekalbama.
„Nėra jokų svarstymų apie privačių pensijų fondų uždarymą, privatizavimą. Privatūs pensijų fondai yra gerai, bet tik tiems, kurie yra pajėgūs susikaupti“, - teigė R.Lazutka.
Jo žiniomis, anuitetą kol kas yra įsigiję tik apie 300 Lietuvos gyventojų.
„Tiktai tiek pajėgė per 12 metų sukaupti antroje pakopoje lėšų, kad būtų pakankama pirkti anuitetui“, - sakė R.Lazutka.
Pasak jo, dar apie 50 tūkst. žmonių gavo vienkartines išmokas, sulaukus pensijinio amžiaus arba kaupėjui mirus ir jo lėšas paveldėjus kitiems. Vidutinės išmokos dydis - apie 1000 eurų.
„Tai yra juokingi pinigai. Tie žmonės, kurie kaupia tik 2 procentinius punktus, jų yra apie 400 tūkst., tai didžiulis žmonių skaičius ir vėl akivaizdu, kad jie sukaups labai mažai - kol kas jų sąskaitose yra apie pora tūkstančių eurų vidutiniškai. Tai labai maži pinigai, nors kaupimo sistema veikia 13-us metus. Su jais kažką reikia daryti“, - teigė R.Lazutka.
R.Lazutka mano, kad geriausias kelias būtų žmonėms grįžti į socialinį draudimą su savo pinigais - būtų galima anuliuoti jų dalyvavimą antroje pakopoje.
„Jie gautų iš „Sodros“ nesumažintas pensijas,“ - teigė R.Lazutka.
Jis be kita ko siūlo galvoti apie darbdavių arba profesinių fondų steigimą.
„Reikėtų stengtis judėti (...) link darbdavių arba profesinių fondų, kuriuose dalyvauja darbuotojas ar darbdavys ar vien tik darbdavys,“ - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas.
Jo teigimu, konkrečios sistemos pertvarkos kryptys paaiškės šiais metais, o naujos nuostatos įsigaliotų 2018 metais.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas sako, kad diskusijos dėl pokyčių pensijos kaupimo sistemoje vyks dar porą mėnesių. R.Lazutkos teigimu, apie 400 tūkst. šalies gyventojų pensijoms kaupia antros pakopos fonduose pagal formulę 2+2+2 - į privačius pensijų fondus 2 proc. pervedami iš „Sodros“ bei dar po 2 proc. perveda pats gyventojas, o valstybė jam perveda dar tiek pat. Dar 400 tūkst. šalies yra pasyvių sutarčių - emigrantų, bedarbių ar dėl kitų priežasčių pasitraukusių iš darbo rinkos gyventojų.
Kita pozicija
Valdžios ketinimai, pertvarkius antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, pensijų anuitetų mokėjimą iš gyvybės draudimo įmonių perduoti „Sodrai“ pažeistų teisėtus gyventų ir verslo lūkesčius, tvirtina Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
„Nėra jokio nei teisinio, nei loginio priėjimo, norint normaliai spręsti šį klausimą. Be abejo, kiekvienas siūlymas gali būti nagrinėjimas ir vertinamas, tačiau svarbiausia, kad sprendimai nebūtų skuboti. Manau, kad šiuo atveju teisėtų lūkesčių principas tiek žmogaus, tiek verslo atžvilgiu būtų pažeistas“, - BNS sakė Artūras Bakšinskas.
Pasak jo, dabartinė sistema, kad pensijų anuitetus reikia įsigyti iš gyvybės draudimo bendrovių, buvo numatyta ir nuo 2004 metų pradžios įtvirtinta kartu su privačiu pensijų kaupimu antros pakopos fonduose.
„Tuomet gyvybės draudikus prižiūrėjusi Draudimo priežiūros komisija (vėliau prijungta prie Lietuvos banko - BNS) atliko skaičiavimus, susipažino su užsienio valstybių praktika, atliko vertinimus, kada pensijų anuitetų rinka pradės normaliai funkcionuoti. Draudimo bendrovės tam ruošėsi taip pat atsakingai, niekas labai neskubėjo, bet dabar sistema įsibėgėjo, anuitetų paslaugą teikia jau teikia trys bendrovės ir dar kelios aktyviai tam ruošiasi“, - pabrėžė A.Bakšinskas.
Pasak jo, nors įsigytų pensijų anuitetų skaičius kol kas nėra didelis, verslas į šią paslaugą nemažai investavo.
„Reikėjo paruošti patį produktą, suderinti taisykles, pertvarkyti informacinių technologijų sistemą. Į šį procesą buvo investuoti tiek žmogiškieji, tiek materialiniai resursai, nes toks produktas buvo numatytas beveik prieš pusantro dešimtmečio“, - aiškino A.Bakšinskas.
Be to, anot jo, gyvybės draudikai dėl konkurencijos žmonėms galės pasiūlyti platesnį pensijų anuitetų spektrą nei „Sodra“.
„Ketinama didinti konkurenciją, yra tam tikri pirminiai projektai, kad prasiplėstų ir anuitetų pasirinkimas kiekvienam žmogui pagal jo konkretų poreikį. Konkrečių žmonių ir šeimų situacijos skiriasi, todėl anuitetas gali būti su paveldėjimu, su investavimu, tačiau tam reikalingi specialistų vertintimai, kad ta įmonė nebankrutuotų. Procese turi dalyvauti draudimo aktuarai, kurių Lietuvoje yra vienetai. Todėl ką galėtų teikti „Sodra“ ar kokia valstybinė įmonė? Tik kažkokią paprastą išmokų sistemą, kuriai nereikėtų viso to aparato. Tai būtų kažas panašaus į tas pačias pensijų išmokas“, - BNS sakė A.Bakšinskas.
„Taip pat ir konkurencija būtų didesnė - šiuo metu projektuose jau yra numatyta, kad visi pensijų anuitetų teikėjai turėtų pateikti savo pasiūlymus ir žmogus galėtų pasirinkti jam palankiausią“, - pridūrė jis.
