Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija tikina, kad praėjusieji metai – kaupiantiems privačiai gyventojams savo grąža ir nauda buvo rekordiniai. Per 2019-us metus 2-oje pakopoje kaupiančių žmonių skaičius išaugo 30-ia tūkstančių ir pasiekė milijoną tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių dalyvių. Bendras gyventojų turtas per metus, privačių fondų skaičiavimu, išaugo ketvirtadaliu, beveik 800-ais šimtais milijonų eurų ir pasiekė beveik 3 milijardus 900 milijonų eurų. Jeigu šią sumą išdalintumėm visiems kaupiantiems gyventojams, kiekvienas gautų beveik po 2900 eurų.
„Bendrai pensijų fondų turtas išaugo iki 3,8 mlrd. eurų. Tai yra rekordinis dydis žiūrint per visą pensijų kaupimo istoriją“, – sako investicinių ir pensijų fondų atstovas Tadas Gudaitis.
Pasak privačių fondų atstovų, ne ką mažiau sėkmingi metai buvo kaupiantiesiems trečiojoje pakopoje. Tokių žmonių pernai padaugėjo beveik 10-ia tūkstančių. Trečioje pakopoje šiuo metu dalyvauja beveik 72 000 gyventojų, kurių turtas per 2019-uosius išaugo beveik trečdaliu, 32-iem milijonais ir pasiekė 135-is milijonus eurų.
Pensijų fondų dalyvių atstovus džiugina tokie fondų rezultatai. Tačiau kaupiančiųjų organizacijos primena, kad kiekvieną tokį milžinišką šuolį gali lydėti ir nuosmukis. Esą pensijų fondų turtą reikia skaičiuoti dešimtmečiais, o ne vieneriais metais.
„Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Tų metų būna visokių, o ilgalaikis taupymas ir investavimas turėtų būti toks nuobodus, kaip sakykim, kaip stebėti, kaip džiūsta dažai ant sienos. Visi, kurie kaupia pensijai, labai ilgam laikotarpiui turėtų nesižavėti trumpalaikiais rezultatais ir ignoruoti tą informaciją kaip sekėsi ketvirtį, pusmetį ar atskirus metus“, – pasakoja pensijų fondų dalyvių atstovas Marijus Kalesinskas.
Tiek fondų dalyviai, tiek jų administratoriai pastebi, kad visas dešimtmetis fondams buvo gana sėkmingas.
„Tie gyventojai, kurie kaupė lėšas pensijų fonduose, per metus uždirbo po 5-is procentus ir daugiau. Tie, kurie lėšas kaupė fonduose, kurie investuoja tik į akcijas, jų grąža metinė siekė apie 9-is procentus“, – teigia T. Gudaitis.
„Tie ilgalaikiai rezultatai yra pakankamai neblogi. Pagrindinis pensijų fondų tikslas uždirbti daugiau negu infliacija ilguoju laikotarpiu yra pasiektas beveik visų fondų“, – kalbėjo M. Kalesinskas.
Po rekordiškai palankių metų atėjusieji nauji prognozuojami liūdnesni. Ekonomikos augimui lėtėjant, turėtų sumažėti ir fondų grąža.
„Dauguma finansų įstaigų prognozuoja šiuos metus labai nuosaikius ir grąžos iš investicinių priemonių prognozuojamos artimos arba šiek tiek žemesnės negu ilgamečiai vidurkiai“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Beje, siekiančius sotesnės pensijos ekonomistai ragina neapsiriboti vien pensijų fondais: galima investuoti ir į gyvybės draudimą, ir į nekilnojamąjį turtą. Esą svarbiausia ateičiai atsidėti gana didelę dalį atlyginimo.
„Jeigu norite vokiškos pensijos, turėtumėt taupyti 18-a procentų savo pajamų. Jeigu norite švediškos senatvės, liuksemburgietiškos senatvės reikėtų taupyti apie 20 procentų. Na, o jeigu vidutinio europiečio senatvės, tai turėtų taupyti apie 10 proc“, – pasakoja M. Dubnikovas.
Tuo metu „Sodra" primena, kad nuo sausio pirmos į antrosios pakopos kaupimą bus įtraukti dešimtys tūkstančių darbo karjerą pradėjusių gyventojų. Jie per pusę metų gali atsisakyti šio taupymo būdo.
„Tie gyventojai, kurie yra įtraukti į kaupimą, informaciją gaus asmeniškai. Pirmiausia per Sodros asmenines paskyras. Tai tikrai rekomenduojame: jeigu jaučiate, kad galite būti įtrauktas, pradėti pirmą kartą dirbti, tikrai rekomenduojame atsidaryti asmeninę paskyrą ir pažiūrėti“, – teigia „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.
Sodra primena, kad pernai jau atsisakę kaupti antroje pakopoje, šiemet dar kartą įtraukti nebebus. Tokie asmenys kito kvietimo jungtis prie pensijos kaupimo ir privačiai sulauks 2022-aisiais.
Tiesa, kartą įsitraukus į antrosios pakopos kaupimą, pasitraukti neįmanoma. Nors dalis gyventojų, kurie pernai nespėjo atsisakyti kaupimo, vis dar prašo šios galimybės.
„Tokių klausimų sulaukiam ir netgi tokių prašymų, kad noriu atsisakyti: praėjusiais metais nespėjau. Tokios galimybės jau nėra. Jeigu gyventojas pradėjo dalyvauti, tai jis dalyvaus kaupime iki senatvės pensijos“, – kalbėjo S. Jarmalis.
Šiemet pasikeitė ir antrosios pakopos kaupimo tarifas tiems dalyviams, kurie yra pasirinkę pereinamąjį laikotarpį. Jų įmoka nuo 1,8 procento nuo atlyginimo popieriuje padidėjo iki 2,1 procento.
