74-erių senjoras Evaldas rodo savo knygų kolekciją, tik sako, kad dabar jau beveik nebeskaito ir daugiausia žiūri televizorių: „Aš kaip įsijungiu, tai man visos žinios, visa politika kaip ant delno.“
Svarbiausia žinia jam – kokia kitų metų biudžeto pyrago dalis teks senjorų pensijų indeksavimui. Pats Evaldas per mėnesį gauna 455 eurus ir svajoja apie didesnę pensiją: „Sąlygos yra labai sunkios. Pavyzdžiui, jeigu nori žmogus su mašina važinėti, tai čia net ir kalbos negali būti. Vienam žmogui 700 jau reikėtų, aš manau.“
Tačiau 700 – 800 eurų pensija – tokia, kokią norėtų gauti senjoras Evaldas – Lietuvoje džiaugiasi tik kiek daugiau nei 6000 iš maždaug 600 tūkstančių pensininkų. Vienas iš šimto.
Visgi 2021-aisiais pensijos augs, tam biudžete numatyti papildomi 258 milijonai eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė pensija kitąmet didės 27-iais eurais, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu 30-čia eurų. Prezidentūra sako, kad numatytas pensijų augimas 7 procentais – per mažas.
„Pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau negu vidutinės pajamos. Jos turėtų augti 9 procentais. Tai tikrai nereikėtų taupyti tų 7 eurų pensininkui per mėnesį. Tai skirtumas tarp 9 ir 7 procentų augimo, bet užtikrinti 9 procentų pensijų indeksavimą kitais metais“, – sako Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
O štai tryliktai pensijai pinigai kitų metų biudžete kol kas nenumatyti. Tačiau valdančiųjų premjeras Saulius Skvernelis vis dar tikisi šios kadencijos Seime „prastumti“ tryliktos pensijos įstatymo projektą.
„Tos vadinamos tryliktos pensijos niekas neatsisakę yra, tiesiog tai nėra šios dienos teisės aktuose įteisintas dokumentas ir Vyriausybė negali teikti išlaidų kitų metų „Sodros" biudžete“, – pasakoja S. Skvernelis.
Valdantieji siūlo jau nuo kitų metų kasmet kiekvieną gruodį prieš šventes pensininkams išmokėti po 200 eurų. Štai, ką jie mano:
„Reikalinga galbūt. Visai nieko.“
„Jokiais būdais. Šitokie pametėjimai manęs visai nedomina. Man tiktai normaliai, kad keltų pensiją, kaip leidžia pagal ekonomiką galimybės ir viskas.“
„Komedijos pagal mane. Kitaip nesuprasi. Čia tiktai „valstiečių“ noras įsiteikti senjorams.“
„Kurie mažai gauna, tai gal ir reikia tiems. Aš 42 metus pradirbau geležinkelyje, tai vat gaunu neblogą pensiją, virš 400 eurų. Tai vat. Man tai nebūtina.“
„Na, nereikia tų cirkų. Vienu žodžiu, aš prieš, nors man trūksta pinigų, bet aš suprantu, kad taip negalima.“
Tryliktai pensijai ir toliau priešinasi prezidentūra.
„Prezidentas pasisako už 12 gerų pensijų modelį, o ne už vienkartines išmokas vieną kartą per metus“, – teigia S. Krėpšta.
„Visus sprendimus galutinius priima Lietuvos respublikos Seimas, o prezidento teisė yra vetuoti vieną ar kitą įstatymo projektą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Tam nepritaria ir dauguma ekonomistų.
„Tai panašu į paskutinį šūvį, matant, kad žaidimas slysta iš rankų. Tiesiog bandoma mobilizuoti žmones, patraukti dėmesį į save, nepaisant to, kad šis sprendimas gali iššaukti nepataisomų problemų jau kitais metais, nes trylikta pensija iš tiesų kainuoja daug“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Šiemet valstybės biudžeto deficitas viršys 3 milijardus eurų. Tai yra daugiau negu 1000 eurų kiekvienam šalies gyventojui. Kitais metais tikėtina, kad biudžeto deficitas irgi bus apie 1,5 milijardo, t. y. tiek valstybė turi skolintis. Tai mes tikrai turbūt negalime pasakyti, kad valstybė turi nepanaudotų finansinių išteklių“, – pasakoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Visgi tryliktos pensijos idėja ginantis valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tryliktai pensijai padengti būtų galima naudoti apie 560 milijonų siekiantį „Sodros" rezervą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad rezervas tam ir kaupiamas, kad būtų panaudotas atėjus juodai dienai, o ne išdalinamas.
„Galima išnaudoti visus rezervus sukauptus, bet vis tiek skolintis poreikis niekur nedingsta. Ir jau Lietuva šiemet skolinosi labai daug, pasiskolino gerokai daugiau nei milijardą eurų ir dar daugiau skolinsis“, – teigia N. Mačiulis.
„Reikia suprasti, kad „Sodra" ir biudžetas yra to paties žmogaus dvi kišenės. Vienoje kišenėje turime 50 eurų, o kitoje kišenėje turime 100 eurų skolos raštelį savo kaimynui. Ir sprendimas dabartinis, kuris yra priimamas, yra paimti, įlįsti į tą kišenėlę, kur dar yra eurų, na, ir pabandyti nueiti į lošimo namus ir pabandyti išlošti aukso puodą“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Tryliktą pensiją gautų apie 600 tūkstančių pensininkų. Kasmet valstybei ji atsieitų nuo 120 iki 180 milijonų eurų.
