Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė keliems įstatymų pataisų projektams, kuriuos galutinai priėmus kai kurie darbuotojai galės gauti papildomas išeitines išmokas.
Vieni lygūs, o kiti – lygesni
„Visų šių projektų uždaviniai – sudaryti lygias galimybes gauti išeitinę išmoką iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukako 65 m. ar suėjo kitas maksimalus tarnybos laikas, nustatyti šios išmokos dydžius ir mokėjimo sąlygas“, – pristatydama projektus kalbėjo Beata Maliušicka-Stankevič.
Anot jos, peržiūrėti visiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams mokamas išeitines išmokas nuspręsta po to, kai vienas iš Seimo narių pasiūlė papildomas išmokas tik daliai iš jų.
„Tam tikslui buvo subalansuota visų valstybės tarnautojų ir pareigūnų išeitinių išmokų mokėjimo sistema. Dėl to atsirado visas paketas, nes jūs žinote, tikriausiai susipažinote, kad kai kurie pareigūnai gauna išeitines išmokas, o yra dalis pareigūnų ir valstybės tarnautojų tarp jų, ir politinio pasitikėjimo, kurie tos išeitinės išmokos negauna“, – aiškino viceministrė.
Kaip žinoma, visų darbuotojų pensinis amžius palaipsniui yra didinamas iki 65 metų, o būtinasis draudimo stažas – iki 35 metų. Tik sulaukę minėto amžiaus ir išdirbus tiek metų išeidamas iš darbo žmogus galės tikėtis 2 mėnesių išeitinės išmokos ir pensijos.
Tačiau net jei tai bus garantuota ir visiems tarnautojams, daliai ir bus toliau taikomos privilegijos.
Pavyzdžiui, pirminės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnams išeitinę išmoką (ir pareigūno pensiją, prie kurios vėliau bus mokama dar ir įprasta senatvės pensija) bus galima gauti sulaukus 55 m., o vidurinės grandies pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams – 60 m.
Be to, kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 m., 2 mėnesių atlyginimo dydžio išmoka galės būti didinama 1,5 karto, daugiau kaip 10 m. – 2 kartus, daugiau kaip 20 m. – 3 kartus.
„Išeitinės išmokos bus mokamos iš asignavimų valdytojams atitinkamais metais valstybės ar savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrų asignavimų, todėl įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų skirti nereikės“, – tikino B. Maliušicka-Stankevič.
Pinigai ant medžių neauga
Vis dėlto projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad jeigu jie būtų priimti ir įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, tam iš valstybės biudžeto per artimiausius trejus metus papildomai reikėtų skirti per 12,7 mln. eurų.
Į neatitikimą tarp to, ką sako viceministrė ir kiek realiai prireiks pinigų siūlomiems pakeitimams įgyvendinti, dėmesį atkreipė Seimo narys Algirdas Sysas.
„Gal pinigai ant medžio auga kur nors jūsų ministerijoje? Čia yra mokesčių mokėtojų pinigai, per biudžetą skirsime, vis tiek pinigų reikės. <...>
Visada, kai mes kalbame apie pinigus, juos imame iš mokesčių mokėtojų ir daliname kitiems. Nesvarbu, ar tai eina per ministeriją, ar tiesiogiai per biudžetą, bet apačioje eilutėje taip ir parašyta: išeitinės išmokos bus mokamos iš asignavimų valdytojams atitinkamais metais valstybės ir savivaldybių biudžetų patvirtintų asignavimų. Vadinasi, iš mokesčių mokėtojų“, – kalbėjo parlamentaras ir pridūrė, kad vis dėlto neprieštarauja sumanymui mokėti valdininkams išeitines išmokas.
Tuo metu kitas Seimo narys Petras Čimbaras posėdyje apgailestavo, kad jų jau negaus šiemet į pensiją išeinantys tarnautojai.
„Aš tą projektą pasiūliau 2019 m. rugpjūčio 28 d. Man labai gaila, kad Seimo komitetai, du komitetai, užtempė vadinamąjį laiką ir daugybė žmonių turėjo pasitraukti be kompensacijos <...>.
Aš nieko prieš, bet pažiūrėkite, jūs kalbėjote apie lygiateisiškumą, taip? Aišku, valstybės tarnyba buvo kaip ir nustumta į šoną, bet žiūrėkite – diplomatai gauna atskiras pensijas, teisėjai atskiras. Jie pinigų daugiau gauna, bet dėl pačios valstybės tarnybos – tik dabar pritempėte. Ar neatrodo, kad jie buvo stipriai skriaudžiami, ir kodėl taip buvo?“ – viceministrės klausė P. Čimbaras.
B. Maliušickos-Stankevič teigimu, daugiau laiko prireikė tam, kad išeitinės išmokos būtų peržiūrėtos visoje viešojo sektoriaus sistemoje.
Prieš balsuojant už projektus po pateikimo P. Čimbaras pasiūlė greitinti įstatymo įsigaliojimą, kad jis įsigaliotų vos jį pasirašius prezidentui, o ne kitų metų pradžioje ir kad kuo daugiau valdininkų gautų papildomų pinigų:
„Dabar tie, kurie sulaukė 65-erių metų, turės iki Naujųjų metų išeiti be išeitinės, o jau po Naujųjų metų pirmą dieną išeidami, jie automatiškai gaus išeitines. Ar nevertėtų pagalvoti, kad tas įstatymas įsigaliotų nuo priėmimo. Jeigu Seimas patvirtina, pateikimas, svarstymas, priėmimas, Prezidentas pasirašo, tai ar nevertėtų įstatymo įsigaliojimą nustatyti nuo jo priėmimo. Nors čia, kaip kolega sakė, dėl tų finansinių resursų.
Iš tikrųjų kiekviena įstaiga turi ir sutaupiusi lėšų, ir jų lieka, dabar, ko gero, ir Seime kiek žmonių išeis iki Naujųjų metų, bet jie, ko gero, pajus tokią kaip ir skriaudą.“
