Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.
Paprastai susitraukus ekonomikai į biudžetą surenkama mažiau mokesčių. O norint apmokėti suplanuotas išlaidas tenka skolintis (anksčiau ar vėliau skolą sumoka tie patys mokesčių mokėtojai).
Dabar Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad prognozuojant mažesnį einamųjų metų šalies BVP, nuo kitų metų pradžios pensijų neindeksuojamos ir jų gavėjams mokamos to paties dydžio išmokos.
Vis dėlto artėjant spalio 11 d. rinkimams, valdantieji ketina pakeisti galiojantį įstatymą ir pensijas didinti. Beje, senatvės pensijas iš viso gauna 611 tūkst. rinkėjų, o netekto darbingumo – dar 131 tūkst.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021 metais pensijos galėtų augti 7,17 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų. Iš viso tam papildomai prireiktų 249 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.
„Senatvės pensininkai ir gaunantieji netekto darbingumo pensijas patiria didžiausią skurdo riziką, o ekonominės galimybės leidžia tęsti pensijų indeksavimą ir kitais metais, nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų sunkumų“, – sprendimą kelti pensijas aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Į klausimą, kiek iš viso pinigų bus skirta pensijų indeksavimui ir iš kokių šaltinių tai bus daroma, finansų ministras Vilius Šapoka atsakė taip:
„Atnaujinus ekonominės raidos scenarijų, artimiausiu metu bus atnaujintos ir finansinės projekcijos, perskaičiuotos „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo ir kitų fondų šių metų laukiamos ir 2021 m. planuojamos pajamos. Tuomet, kai bus perskaičiuotos pajamos, pristatysime biudžeto projektą ir kartu su juo pateiksime sprendimą dėl pensijų indeksavimo.“
Kas pakeis pakeitimus
Kai kurie portalo tv3.lt kalbinti ekspertai nesutinka, kad įstatymai turėtų būti kaitaliojami kada tik panorėjus.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė kritiškai vertino valdančiųjų planus prieš rinkimus keisti galiojantį įstatymą ir didinti išmokas.
„Pensijos turėtų būti indeksuojamos pagal tokią formulę, kuri numatyta veikiančiuose įstatymuose. Laikytis įstatymų yra teisinės valstybės požymis. Iniciatyvos taisyti įstatymą įvykus jame numatytai situacijai neleidžia formuoti ilgalaikės politikos, nes kaip dabartinis Seimas gali pakeisti anksčiau priimtas nuostatas, taip ateities politikai pakeis jų“, – komentavo G. Azgurdienė.
Jos įsitikinimu, pensijų politikos srityje ilgalaikiškumas yra būtinas, nes čia procesai yra ilgalaikiai.
„Kadangi „Sodros“ pensijos yra finansuojamos einamosiomis įmokomis, norint išmokėti pensijas reikia surinkti atitinkamas įmokas.
Neigiamas BVP signalizuoja apie pablogėjusią ekonomikos būklę, taigi tvarioje pensijų sistemoje natūralu, kad išmokos negali būti didinamos. Atkreipiu dėmesį, kad formulė nenumato pensijų mažinimo esant neigiamam BVP, tik nedidinimą“, – aiškino pašnekovė.
Labai rizikingas žingsnis
Vilniaus universiteto profesorius, vienas iš dabar galiojančios pensijų indeksavimo tvarkos sumanytojų Teodoras Medaiskis skeptiškai vertino planus keisti įstatymą, tačiau, anot jo, tokiam žingsniui šiuo metu galima rasti pateisinimą.
„Indeksavimo tvarka turėtų būti pastovi ir galiojanti visais laikais – ir gerais, ir blogais. Todėl šis žingsnis labai abejotinas.
Tiesą sakant, čia yra politikų sprendimas, ar indeksuoti pensijas, ar ne. Vis dėlto dabar galimi kažkokie fiskalinės drausmės, na, nepavadinčiau pažeidimais, bet labiau laisvas laikymasis. Šioje šviesoje, matyt, ir indeksavimas būtų leistinas. Politikams spręsti, bet šiaip jau, aišku, būtų geriau laikytis nuoseklios tvarkos ir nuoseklių indeksavimo taisyklių – tokių, kokios jos yra“, – svarstė T. Medaiskis.
Jo teigimu, siūlomą indeksavimą gali iš dalies pateisinti numatomas darbo užmokesčio fondo augimas.
„Nors tai turėtų būti priimama kaip vienkartinė laikina priemonė, kad nebūtų sugriauta dabartinė indeksavimo tvarka. Tiesiog kaip vienkartinė priemonė, padiktuota aplinkybių, kurias mes turime. Galbūt taip – su didele abejone“, – komentavo profesorius.
Jis priminė, kad pensijas „maitina“ darbo užmokesčio augimas. Jeigu manoma, kad didės darbo užmokestis, tai ir socialinis draudimas turės pinigų, nes tiesiogiai nuo darbo užmokesčio priskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
„Kita dalis pensijų finansuojama iš valstybės biudžeto. Taigi reikia manyti, kad finansų ministras žino, ką daro ir turi lėšų, bet dėl to jis turės atsisakyti kažkokių kitų dalykų. Nors bent jau individualiai pensijos daliai „Sodra“ turėtų turėti pinigų.
Antra vertus, jeigu jau būtų ta indeksavimo tvarka pažeista, tai reikėtų indeksuoti, žinoma, ne tik bendrąją, bet ir individualiąją dalį“, – sakė T. Medaiskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jau ir taip skolinamasi daugeliui reikmių ir tai, pasak mokslininko, yra ginčytina politika.
„Jeigu jau mes indeksuosime tas pensijas, tada kitais metais reikės indeksuoti nuo didesnio lygio, o dar neaišku, kas bus toliau, kokios bus ekonomikos vystymosi tendencijos.
Dabartinė indeksavimo tvarka yra sukurta taip, kad būtų atidedamas tam tikras rezervas. Dabar, aišku, jokio rezervo su tokiu indeksavimu nebus atidedama, kad tik užtektų pinigų iš einamųjų pinigų. O jeigu toliau kas nors bus blogai, tada blogai. Taigi žingsnis labai rizikingas, bet tam tikrą pateisinamą dabartinėje situacijoje turi“, – apibendrino T. Medaiskis.
Prezidentas – už dar didesnį didinimą
Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo ir Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta komentare tv3.lt sakė, kad prezidento lūkestis yra pensijų indeksavimas 8 proc. – taigi daugiau nei siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Prezidento nuomone, kitų metų šalies biudžete privalo atsispindėti visi pagrindiniai gerovės valstybės siekiai. Vienas jų – pensinio amžiaus žmonių socialinės atskirties ir skurdo mažinimas.
Todėl, prezidento vertinimu, kitiems metams būtina rasti sprendimų, kurie užtikrintų tolesnį nuoseklų ir tvarų pensijų augimą. Ypatingai atsižvelgiant į geresnę nei prognozuota ekonomikos situaciją šiemet bei teigiamas kitų metų prognozes. Prezidentas tikisi, kad bus rasti sprendimai indeksuoti pensijas – bazinę dalį didinant iš valstybės biudžeto, o individualią dalį iš Sodros biudžeto“, – aiškino patarėjas.
Jo teigimu, sukaupti tam daugiau finansinių išteklių padėtų anksčiau prezidento užregistruotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, inicijuota viešųjų pirkimų sistemos pertvarka ir institucijų sprendimai dėl Seime esančių šešėlio mažinimo iniciatyvų.
„Iki galutinio biudžeto patvirtinimo tikrai yra galimybė priimti visus tam reikiamus sprendimus tiek Vyriausybėje, tiek Seime.
Praėjusių metų rudenį Seimas priėmė Prezidento pateiktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, sudarančias galimybę 2021 metais sparčiau nei indeksavimas didinti tiek bazinę, tiek individualią pensijų dalis“, – nurodė S. Krėpšta.
