simonas krėpšta

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidintų pasitikėjimą ir leistų padidinti gyventojų dalyvavimą sistemoje.

Lietuvos banko (LB) vadovui Gediminui Šimkui neseniai iškėlus valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondo kūrimo idėją, (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad toks fondas didintų pasitikėjimą  pensijų kaupimo sistema.  Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, jog toks fondas pasiteisintų tik tuomet, jei daug žmonių nepasikėtų kaupimu privačiuose fonduose.

 Seimui ketinant įteisinti virtualiųjų valiutų (kripto) įmonių licencijavimą, dėl leidimų galėtų kreiptis daugiau nei 100 bendrovių – maždaug šeštadalis iš veikiančių šiuo metu, sako finansinių technologijų (fintech) rinką prižiūrinčio Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. „Iš tam tikrų indikatorių, iš rinkos susidomėjimo, iš Estijos patirčių tikimės gana daug paraiškų – prognozuojame 100 ar net virš 100 gausime, jau tokių paruoštų paraiškų.

Paaiškėjus, kad finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė nebendradarbiauja su Lietuvos banku (LB) ir stabdo jo atliekamą įmonės patikrinimą, centrinio banko valdybos narys Simonas Krėpšta nekomentuoja šios informacijos, nes tai pakenktų tyrimui.

Lietuvai siekiant plėsti finansinių technologijų („fintech“) įmonių sektorių, rinkos reguliuotojui svarbu išlaikyti pakankamai griežtą sektoriaus kontrolę ir taip užtikrinti užsienio investuotojų lėšų saugumą, teigia finansinių technologijų bendrovių priežiūra užsiimančio Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas turėtų poveikį kitoms sritims. „Hipotetiškai kalbant, jeigu būtų steigiamas valstybinis bankas ir jis turėtų konkuruoti su didesniais bankais, tam reiktų ženklios finansinės investicijos. Vidutinių ir didesnių bankų kapitalas  yra nuo 500 mln. iki 1,5 mlrd. eurų.

Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Šalyje veikiantiems bankams pernai uždirbus beveik milijardą eurų grynojo neaudituoto pelno – dvigubai daugiau nei užpernai – Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako, kad paslaugų įkainių didinimas augančio pelningumo fone rodo socialinės atsakomybės trūkumą. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kuomet bankų pelningumas yra vienas didesnių ES, kelia klausimų natūraliai. Kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta nemano, kad bankų solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas. „Šiuo metu nematome poreikio keisti pasiūlymą, kurį pateikėme praeitais metais“, – paklaustas, ar bankams 2023 m. turėjus išskirtinį pelningumą būtų verta pratęsti solidarumo mokesčio taikymą, žurnalistams teigė S. Krėpšta.  Anot LB valdybos nario, toks mokestis veikia, tik esant išskirtinėms ekonominėms sąlygoms.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai.  Jo teigimu, į rinką gali ateiti tiek filialus šalyje norintys atidaryti mažesni užsienio bankai, tiek licencijas siekiančios gauti Lietuvos įmonės.  „Mes matome, kad tikrai yra aktyvumas, ypač iš mažesnių komercinių bankų.

Reaguodamas į atvejį, kai dėl investicijų bendrovės „BaltCap“ buvusio partnerio pasisavintų milijoninių lėšų nukentėjo ir Lietuvos pensijų fondai, Lietuvos bankas (LB) siūlo stiprinti šių fondų vidaus kontrolę, draustis nuo nusikalstamų veikų. Anot LB valdybos nario Simono Krėpštos, būtina stiprinti pensijų kaupėjų apsaugą, kad panašūs atvejai ateityje nepasikartotų.

Nuo kitų metų griežtės finansinio sukčiavimo banko pavedimais prevencija – Lietuva turės įgyvendinti Briuselio reikalavimą dėl automatinio lėšų gavėjo patikrinimo, sako Lietuvos bankas (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Pasak jo, nesutapus gavėjo pavadinimui ir banko sąskaitos numeriui nebebus galima pervesti pinigų.   „Nedaug beliko laiko ir finansiniams sukčiavimams užkardyti turėsime dar viena mechanizmą.

Į investicijų bendrovės „BaltCap“ fondus investavusiems Lietuvos pensijų fondams praradus daugiau nei 3 mln. eurų, Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad gali atsirasti naujų iniciatyvų, kaip geriau apsaugoti žmonių pinigus pensijų fonduose.   „Jeigu turėsime sprendimus, artimiausiomis savaitėmis pasiūlysime, jeigu reikėtų pokyčių pensijų (kaupimo – BNS) reguliavime“, – Seimo Antikorupcijos komisijoje trečiadienį teigė S. Krėpšta.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tikisi, kad nauji dalyviai šalies bankų rinkoje turėtų pasirodyti jau šiemet.   Jo teigimu, šalies bankiniu sektoriumi matomas aktyvus ir augantis susidomėjimas, kuris ypač išaugo praėjusių metų antroje pusėje.  „Lenkijos bankų susidomėjimas – jie jau vykdo vizitus, kalbasi su reguliuotojais, bet ir su verslo bendruomene. Tie kontaktai rodo jų rimtą nusiteikimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė S. Krėpšta.

Lietuvos bankas (LB) patvirtino informacijos atskleidimo reikalavimus, kurie, pasak valdybos nario Simono Krėpštos, leis šalies įmonėms mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau pritraukti veiklai reikalingų lėšų visų trijų Baltijos šalių kapitalo rinkose.  „Lietuvos įmonėms atsiveria naujų galimybių lengviau pritraukti finansavimą visame Baltijos šalių regione. Tai svarbus žingsnis skatinant Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą ir didinant viso regiono patrauklumą investuotojams.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Lietuvoje įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą, bankai neturėtų perkelti papildomų išlaidų ant gyventojų pečių branginant paslaugas jiems, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos pensijų sistemą, švelninti automatinį žmonių įtraukimą – jo nekartoti kas trejus metus, o, piliečiui atsisakius, vėl įtraukti tik vieną kartą. Ministerija siūlo dvigubinti sumą, kurią, sulaukę pensinio amžiaus, vietoje periodinių mokėjimų galėsite pasiimti – nebe 5 tūkstančius, o beveik 11 tūkstančių eurų.

Žlugus dviems Jungtinių Amerikos Valstijų bankams, su didžiuliais finansiniais sunkumais susiduria ir trečiasis – „First Republic Bank“. Centrinis šalies bankas baiminasi, kad bankai Jungtinėse Valstijose nekristų kaip Domino kauliukai. O štai Lietuvos bankas ir ekspertai ramina, kad tokia lemtis Europai, o juolab Lietuvai negresia. Mat, Lietuvos bankai, priešingai nei JAV kredito įstaigos, nemažai savo pinigų laiko centriniame banke.

Socialdemokratai jau bombarduoja Seimą pasiūlymais keisti antrąją pensijų pakopą. Ir siūlo ne tik naikinti automatinį įtraukimą į privatų kaupimą, bet ir leisti iš kaupimo bet kada gyventojams pasitraukti ir atsiimti savo pinigus. Tiesa, Lietuvos bankas pasisako už švelnesnes korekcijas. Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys. Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc.

Lietuvos bankui (LB) pernai atlikus investicinio gyvybės draudimo slapto pirkėjo tyrimą ir nustačius daug netinkamo jo pardavimo atvejų, centrinis bankas siūlo atsisakyti komisinio mokesčio bei stiprinti konsultacijų kokybę, sako LB valdybos narys Simonas Krėpšta.  „Bendra žinia ir bendras vardiklis yra tas, kad būtent atlikta analizė ir slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad yra daug netinkamo pardavimo atvejų.

Lietuvos banko atlikto slaptojo pirkėjo tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojams investicinis gyvybės draudimas neretai siūlomas neatsižvelgus į jų poreikius. Vienas iš veiksnių, skatinantis tokią praktiką, yra komisinis atlygis už sudarytas šio draudimo sutartis. Lietuvos bankas inicijuoja viešą konsultaciją dėl teikiamų pasiūlymų, kurie leistų sumažinti netinkamo investicinio gyvybės draudimo pardavimo riziką, rašoma pranešime spaudai.

Žmonėms pykstant, kad antrosios pakopos pensijų fondai nuvertėjo, o ir savo pinigų atsiimti anksčiau laiko niekas neleidžia, apie pokyčius prabilo Lietuvos bankas. Tiesa, minėtų jautriausių klausimų bankas neliečia, siūlo tiek daug kartų neįtraukinėti žmonių į sistemą ir duoti poros mėnesių terminą iš kaupimo pasitraukti.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog nuo lapkričio Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius, šiemet buvę didžiausias Europos Sąjungoje, turėtų sumažėti.    „Tikėkimės, kad sektorius taps tvaresnis ir galbūt tas skaičius registruotų įmonių pasikeis užtikrinus, kad šių reikalavimų yra laikomasi“, – žurnalistams trečiadienį teigė S. Krėpšta.

Įmonių paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai nuo 2008 metų finansų krizės, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. „Stebėjome Lietuvoje sparčiausią kredito augimą iš esmės nuo pasaulinės finansų krizės laikų, nuo 2008 metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Krėpšta.

Šiaulių bankui bei investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ jungiant mažmeninį verslą bei siekiant tapti trečiu mažmeniniu banku Lietuvoje, toks sandoris galėtų būti naudingas vartotojams, sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. „Lietuvos bankas dar turės priimti tam tikrus spendimus dėl šio sandorio, nenorėčiau komentuoti individualaus atvejo, bet kalbant bendrai, džiugu, kad rinkos dalyviai turi ambicijų, konkurencija auga ir šiuo metu.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad Europoje daugėjant ukrainiečių karo pabėgėlių Europos centrinis bankas ir Ukrainos nacionalinis bankas kalbasi dėl palankesnio grivinos kurso euro atžvilgiu.  „Galbūt yra galimybė turėti tam tikrus apsikeitimo sandorius tarp Ukrainos nacionalinio centrinio banko ir ECB, bet tai galėtų būti tik bendri euro sistemos sprendimai ir Lietuvos bankas vienašališkų sprendimų čia daryti negali“, – antradienį žurnalistams sakė S. Krėpšta.

Rusijai dėl karo Ukrainoje Vakarų šalių pritaikytų sankcijų apimtys prilygina ją Šiaurės Korėjai, sako Lietuvos banko valdybos narys Simona Krėpšta. Jis neatskleidžia, kiek sankcionuojamų asmenų bei jų turto yra Lietuvoje, tačiau tikino, kad jo nėra daug.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Tarptautinių ir atskirų valstybių ekonominių paskelbtų sankcijų įgyvendinimui reikėtų vieno koordinacinio centro, teigia Lietuvos banko valdybos narys. Pasak Simono Krėpštos, toks centras galėtų apjungti visas valstybės institucijas ir padėtų išvengti keblių situacijų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai šalies centrinio banko valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas trisdešimt septynerių metų ekonomistas Simonas Krėpšta. Pastaruosius dvejus metus jis dirba Prezidento vyriausiuoju patarėju,  yra Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovas. Prieš tai  Simonas Krėpšta daugiau nei 10 metų dirbo Lietuvos banke.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta ketvirtadienį paragino Vyriausybę imtis informacinės kampanijos, skirtos dėl skiepo nuo koronaviruso neapsisprendusiems šalies gyventojams. „Jokių stebuklų nereikia, reikia nuoseklių veiksmų, papildomų priemonių, fokusuojantis į tą visuomenės grupę 20 - 30 proc., kurie nėra linkę skubėti pasiskiepyti“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė S. Krėpšta.

Vasarą atšilus orui pastebimas stiprus sergamumo Covid-19 rodiklių sumažėjimas. Tačiau ir ekspertai, ir aukščiausi šalies vadovai skatina per daug neatsipalaiduoti bei toliau saugotis. Antraip viskas gali grįžti bumerangu ir rudenį galime susidurti su dar viena koronaviruso banga. Prezidentūra pirmadienį paskelbė, kad vasara yra kritinis metas, kai būtina pasirengti pandemijos valdymui rudenį.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nerimą kelia Lietuvoje lėtėjantys vakcinacijos nuo COVID-19 tempai. Anot jo patarėjo, per vasarą būtina spartinti vakcinaciją, kad rudenį pavyktų išvengti dar vienos užkrato bangos ir karantino. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikime aptartas vakcinacijos spartinimas, vaikų emocinė sveikata, jaunimo skiepijimas, apžvelgta epidemiologinė situacija.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad per vasarą Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos turės pasiruošti rudeniui, mat pavojų kelia naujos COVID-19 atmainos. Taip pat prezidentūra siekia didinti vakcinavimo tempus. „Ši vasara, kaip ir praėjusi vasara, yra kritinis laikotarpis, kuris turėtų būti skirtas Vyriausybės, SAM, visų institucijų pasirengimui rudens laikotarpiui. Todėl, kad matome naujas atmainas, kurios plečiasi kitose šalyse.

Prezidentūra akcentuoja, kad nepaisant situacijos, nuo rugsėjo Lietuvos moksleiviai turėtų grįžti mokytis į mokyklas, o ne nuotoliniu būdu. Prezidentūros manymu, tam dideles galimybes sudarys ir leidimas skiepyti vaikus nuo COVID-19, taip pat moksleivių testavimas. Antradienį prezidentūroje vyko prezidento Gitano Nausėdos pasitarimas su sveikatos apsaugos ir švietimo ministrais, kaip būtų galima kompensuoti ugdymo praradimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos.

Prezidentūra teigia, kad Lietuva COVID-19 pandemijoje pasiekė kryžkelę. Prezidentūros teigimu, esminis lūžis bus pasiektas tuomet, kai Lietuvoje bus vakcinuota bent pusė šalies gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikime įvertinta pandemijos raida Lietuvoje ir galimi tolesni jos scenarijai, palygintas gydymo įstaigų darbas pandemijos metu Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, apžvelgti naujausi vakcinų poveikio moksliniai tyrimai.

Karantino atlaisvinimai buvo reikalingi, tačiau svarbu ruoštis ir galimam situacijos blogėjimui, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Turbūt yra labai nedaug valstybių, kuriose pandeminė situacija prastėja ir tuo pačiu metu laisvinami karantino ribojimai. Kita vertus, tai yra suprantama, nes karantinas tęsiasi jau šeštą mėnesį, ir situacija verslo prasme ir socialine prasme yra tikrai labai įtempta“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

Lietuvos ekonomikos gaivinimo plane prezidentūra įžvelgia trūkumų. Pirmiausiai pasigendama dėmesio smulkioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat – sprendimų, kaip mažinti regionų atskirtį Lietuvoje. Galiausiai prezidentūra tikisi, kad iki patvirtinant planą, jis bus aptartas su didesne visuomenės dalimi. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vyriausybės atstovais ir ekspertais aptarė 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą, skirtą atsigauti šalies ekonomikai po pandemijos.

Skiepijant nuo koronaviruso (COVID-19) reiktų grįžti prie objektyvesnių kriterijų, tokių kaip žmonių amžius, sveikatos būklės, nes kyla abejonių dėl dabartinės tvarkos objektyvumo, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta.

Koronaviruso pandemijos metu šalyje išaugus nedarbui, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, jog būtina galvoti apie pagalbos priemones po karantino, kad darbo rinka greičiau atsigautų. Tai jis kalbėjo po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šalies vadovas sutiktų skiepytis ir „AstraZeneca“ vakcina. „Prezidentas jau daugelį kartų minėjo, kad yra pasirengęs pasiskiepyti, vos tik bus tam galimybė. Prezidentas taip pat pasirengęs pasiskiepyti bet kuria vakcina, kuri yra naudojama Lietuvoje, įskaitant ir „AstraZeneca“ vakciną“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė patarėjas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, jog prezidentas Gitanas Nausėda mato galimybę švelniems karantino atlaisvinimams. Prezidentūros teigimu, galimi keli būdai – saugių regionų atlaisvinimas arba sustiprintos apsaugos priemonės kai kuriems atsidarantiems verslams. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su premjere Ingrida Šimonyte ir aptarė Vyriausybės planus dėl karantino švelninimo etapų.

Prezidentūra teigia, kad antrosios Covid-19 bangos pikas jau liko praeityje – jį patyrėme metų sandūroje. Dabar prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad reikia numatyti planą, kada Lietuvoje būtų galima paskiepyti du trečdalius visuomenės, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas.

Šį pavasarį baigiantis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencijai, prezidentas Gitanas Nausėda teigia jau ieškantis naujo LB vadovo. Šalies vadovas interviu „Verslo žinioms“ sakė, kad vienu iš kandidatų galėtų būti jo vyriausiasis patarėjas ekonominiais klausimais Simonas Krėpšta.

Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais. Ji žada, kad bažnyčioje vienam žmogui teks ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus išlaikomas dviejų metrų atstumas tarp žmonių, jie privalės dėvėti kaukes. Nei pirmojo, nei antrojo karantino metu Lietuvos Vyriausybė nepriėmė privalomų nurodymų Bažnyčiai dėl pamaldų organizavimo, tik rekomendacijas.

Antradienį Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė, kad nuo kitos savaitės bus atnaujinamos mišios bažnyčiose. Nuo šiol jas stebėti bus galima bažnyčiose gyvai. Tačiau toks vyskupų sprendimas sulaukė daug aštrios ne tik visuomenės, bet ir specialistų kritikos. Vyskupų Konferencija savo priimtą sprendimą teigia dar svarstantys. Antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 d. atnaujina mišias bažnyčiose.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą 2021 metų biudžetą, kuriame numatomas 7 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas. G. Nausėda pabrėžė, kad biudžete numatytos papildomos išlaidos padės sveikatos sistemai, gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius, tačiau ateityje bus būtina mažinti deficitą. „Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus.

Kūčių dieną namo į Lietuvą grįžusi prezidento dukra Gedailė Nausėdaitė socialinėje erdvėje sukėlė ažiotažą. Iki tol prezidentūra skatino šventes sutikti namuose ir nelankyti savo artimųjų, tačiau pas Nausėdas Kalėdų išvakarėse sugrįžo dukra. Prezidentūra komentuoja, kad buvo laikytasi visų saugumo reikalavimų, o grįžusi G. Nausėdaitė nesukėlė jokios rizikos aplinkiniams. Kūčių popietę paskelbta, kad pas prezidentą iš Vokietijos šventėms atvyko jo vyriausioji dukra G. Nausėdaitė.