simonas krėpšta

Mokslininkai prognozuoja, kad, jei visuomenė atsakingai laikysis sugriežtinto karantino apribojimų, susirgimų Covid-19 mažėjimą išvysime dar per Naujuosius metus. Tuo metu, jei žmonės draudimų nepaisys, susirgimų skaičius šoktels sausį. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį kartu su Sveikatos ekspertų taryba, premjere Ingrida Šimonyte bei sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu aptarė naujausias Covid-19 plitimo tendencijas bei rekomendacijas dėl vakcinavimo.

Prezidentūros suburti sveikatos ekspertai kategoriški – karantinas turi būti griežtinamas, dabartinių priemonių nebepakanka suvaldyti viruso plitimą. Sveikatos ekspertų taryba siūlo darbo vietose ir ugdymo įstaigose įvesti nuotolinį darbą, o ne maisto prekių parduotuvėms nedirbti savaitgaliais ir penktadienio vakarais. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį su Sveikatos ekspertų taryba aptarė karantino griežtinimo rekomendacijas ir pandemijos valdymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, sparčiau nei rinkoje didinančioms atlyginimus, teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Kai kurios mokestinės paskatos ir lengvatos kuria vertę ir gali lemti didesnes pajamas į biudžetą. (...) Galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau nei likusios įmonės. Turime valstybių, kurios tokią praktiką naudoja“, – trečiadienį lrt radijui sakė S. Krėpšta.

Karantinas pratęsiamas iki gruodžio 17 dienos imtinai. Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, nes epidemiologinė situacija Lietuvoje tebėra sudėtinga. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė ministrų kabinetas. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki gruodžio 17 d. 24:00 val. Anksčiau planuota, kad karantinas galėtų baigtis lapkričio 30 dieną. „Epidemiologinė situacija išlieka sudėtinga.

Prezidentūra mano, kad karantinas Lietuvoje turėtų būti tęsiamas. Taip pat, prezidentūros teigimu, būtent ši savaitė parodys, ar šiuo metu naudojamos Covid-19 suvaldymo priemonės buvo naudingos ir užsikrėtimų skaičius pradeda mažėti. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Susitikimo metu atnaujintas Covid-19 pandemijos plėtros kiekybinis vertinimas ir prognozės. „Dalis susitikimo buvo paskirta naujų skaičių, prognozių įvertinimui.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbuotojų ir darbdavių atstovais ir aptarė jų keliamas problemas, lūkesčius dėl naujos valdančiosios daugumos politikos artimiausiu metu. Po susitikimo profesinių sąjungų atstovai nerimavo, kad nauja valdžia imsis darbuotojų atleidimų.

Kad Lietuvoje turėtų atsirasti valstybinis bankas, pritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau akivaizdu, kad politikų vizijos dėl pagrindinės banko funkcijos išsiskiria. Kol šalies vadovas akcentuoja, kad nauja įstaiga turėtų rūpintis verslo kreditavimu, R. Karbauskis tvirtina, kad valstybinis bankas teiks paslaugas ir gyventojams. Šiemet Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Lietuvoje situacija dėl koronaviruso yra kontroliuojama, o sergamumo ir ekonominiai rodikliai yra geresni nei daugumoje kitų Europos šalių, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikai Simonas Krėpšta. „Situacija yra kontroliuojama, matome ir pagal skaičius, ir pagal ekonomikos vystymąsi esame prie geresnių valstybių. Bet nereikia užmigti ant laurų, kiekviena diena atneš iššūkių, reikia lanksčiai reaguoti“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Aurelijus Veryga negali likti nuošalyje po to, kai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei teisėsauga pareiškė įtarimus. Prezidentas laukia, kol pats A. Veryga įvertins ir paaiškins susiklosčiusią situaciją. Tokią prezidento poziciją antradienį žurnalistams perdavė prezidento patarėjas Darius Kuliešius. „Mūsų nuomone, ministras Veryga tikrai negali likti nuošalyje, jis turi pateikti savo paaiškinimus, savo įvertinimą situacijos.

Lietuvą užklupus pandemijai ir valstybei skubant vykdyti viešuosius reagentų, apsaugos priemonių ir medicininės įrangos pirkimus, ne viena įmonė galėjo taip pasipelnyti, o valstybė – permokėti. Teisėsaugai pradėjus vykdyti tyrimus dėl Covid-19 priemonių pirkimų įvairios institucijos konstatuoja – viešųjų pirkimų procedūros supaprastinimas pandemijos metu buvo klaida. Besiruošiant galimai antrajai Covid-19 bangai svarstoma, kaip tokių klaidų nebekartoti.

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), sako prezidento patarėjas.  Anot Simono Krėpštos, „Invega“ krizės pradžioje nebuvo pasiruošusi tokioms užduotims.  „Prezidentas ne kartą minėjo, seržantas negali per naktį pradėti vadovauti kariuomenei, taip pat ir „Invega“ yra kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo būti vos ne epicentras pagalbos teikimo verslui.

Prezidentas nei barė, nei rekomendavo, pasitaręs su kolegomis dėl aktyvaus darbo nusprendžiau trumpinti atostogas, taip ketvirtadienį Kaune teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Tikrai prezidentas nei barė, nei rekomendavo. Prezidentui pristačiau savo planus, ką planuoju daryti. Su prezidentu dalykiškai pasikalbėjome apie planus, rodiklius ir gydymo įstaigų veiklą.

Skiriant naująjį ekonomikos ir inovacijų ministrą Rimantą Sinkevičių buvo atsižvelgta į sudėtingą situaciją, susidariusią dėl koronaviruso sukeltos pandemijos, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Mes turime įvertinti kontekstą – šiuo metu yra likę keli mėnesiai iki rinkimų ir tikrai ekonomika šiuo metu susiduria su tokiu specifiniu iššūkiu, sąlygotu, be abejo, koronaviruso situacijos“, – lrt radijui ketvirtadienio rytą sakė S. Krėpšta.

Nors pirmąjį koronaviruso pandemijos sukeltą šoką Lietuvos ekonomika atlaikė neblogai, tikrieji jos padariniai pasijus rudenį, prognozuoja prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Dabar yra kritinis momentas šalies ekonomikai.

Verslo ir darbdavių atstovai bei dalis profsąjungų pirmadienį pasirašė memorandumą, kuriuo darbdaviai įsipareigojo nemažinti darbuotojų atlyginimų, jei Seimas patvirtins prezidento siūlymus 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Memorandumą pasirašė asociacijos „Infobalt“, „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių ir Lietuvos verslo konfederacijos, Pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir pro...

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė vadovo Gitano Nausėdos siūlymui papildomai paremti šeimas su vaikais. Už tai Seime balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 4, susilaikė devyni. Prezidentas prašė įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, bet Seimas tai atmetė, prašo Vyriausybės išvados. Šis įstatymas toliau bus svarstomas Seime birželio 2 dieną po Vyriausybės išvadų. Jei Seimas galutinai pritartų prezidento siūlymui, būtų skiriama vienkartinė papildoma išmoka šeimoms su vaikais.

Prezidentas Gitanas Nausėda valstybės kontrolieriaus pavaduotoją Mindaugą Macijauską vadovauti audito institucijai pasiūlė, nes jis pateikė ambicingesnę ir konkretesnę viziją nei kadenciją baigiantis valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, sako šalies vadovo patarėjas. Tai prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė radijo interviu likus kelioms valandoms iki balsavimo Seime, ar pritarti prezidento teikimui pasibaigus kadencijai atleisti A. Dulkį ir valstybės kontrolieriumi skirti M. Macijauską.

Ekonomikos skatinimo planas turi būti įgyvendinamas sparčiau, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Jis taip pat pabrėžia, kad ateityje, esant poreikiui, pagalbos priemonės turės būti peržiūrimos ir modifikuojamos.  „Paramos paketas buvo patvirtintas labai operatyviai, kovo 16 dieną. Mes matome, kad ne visos programos įsijungė pilna apimtimi ir svarbiausia, numatytos lėšos dar nepasiekė visų darbuotojų ir įmonių.

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.  Šalies vadovas Davose šį klausimą aptarė aptarė su „Pekao“ banko vadovu Mareku Lusztynu, pranešė jo patarėjas. „Kai konkurencija sumažėja, maržos kyla, yra neblogas metas ateiti naujiems žaidėjams. Pristatėme ir sulaukėme susidomėjimo“, – BNS telefonu iš Davoso ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta kritikuoja siūlomą taršių automobilių mokestį ir viliasi, kad iki įsigaliojimo jis dar pasikeis, rašo portalas delfi.lt.  „Galbūt atidėjus tą mokestį dar bus ir laiko jį patobulinti“, – interviu sakė prezidento atstovas.  Pasak jo, toks mokestis labiau turėtų sietis su gamtosauga ir turėti socialinę dedamąją: „Kitose šalyse yra įdedamas ir tam tikras prabangos elementas į šį mokestį.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Mažinant pensininkų skurdą, Prezidentūra siūlys Seimui įstatymu įtvirtinti, kad indeksuojant pensijas jų augimas būtų spartesnis už vidutinį darbo užmokestį. „Dėl pastovaus pensijų indeksavimo, spartesnio negu vidutinis darbo užmokestis, mes norėtume tai įtvirtinti įstatymu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė, kad mamadieniai ir tėvadieniai būtų skiriami ir vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams. Šiuo metu papildoma poilsio diena gali pasinaudoti tėvai, auginantys mažiausiai du vaikus iki 12 metų. „Šio pasiūlymo tikslas – stiprinti šeimos ryšį, kad tėvai turėtų daugiau laiko praleisti su vaikais. Pirmagimis reikalauja dėmesio, reikia ir pas gydytoją nuvesti.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui. Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

Laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis buvo ant kilimėlio pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovas priekaištauja L. Kukuraičiui dėl lyderystės stokos Lietuvai tebeskendint pagal skurdo rodiklius ES dugne, tačiau G. Nausėda nėra vienintelis, kuris turi kritikos L. Kukuraičiui. Pastarasis sako vienas nieko negalįs padaryti ir prašo prezidento pagalbos ieškant daugiau pinigų socialinei apsaugai.

 Nuotaikos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išlieka gana optimistiškos, visgi, priekaištų bankams turi ir NT projektų atstovai ir Lietuvos bankas. Gyventojams naudinga žinoti, kad paskolos pastaruoju metu brango, ir gana sparčiai, o planuojant įsigyti būstą reikia turėti omenyje, kad NT srityje jau galima matyti pavojaus ženklų.

Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė padės stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams. Tiesa, tai paveiks paskolų kainą.

Šalies bankai teigia, kad iš esmės nekeičia skolinimo politikos ir kartu šiemet nesitiki spartaus nekilnojamojo turto (NT) kainų augimo, rodo Lietuvos banko apklausa. „Nors verslas įžvelgia palankesnes sąlygas skolintis, bankai nurodo, kad skolinimo nešvelnina. Vis dėlto, analizuodami statistinius duomenis, kartu su ūkio ir atlyginimų kilimu matome, kad pamažu didėja ir bankų norima prisiimti rizika.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus.  Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos, skelbia Lietuvos bankas. Didžiausia dalis (58 proc.) apklausoje dalyvavusių bankų prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėn. nekilnojamojo turto kainos reikšmingai nesikeis.

Taivane vykstančių Pasaulio žaidynių orientavimosi sporto varžybose vidutinėje trasoje šeštadienį Lietuvos atstovas Simonas Krėpšta užėmė aštuntąją vietą. Nugalėjo šveicaras Danielis Hubmanas (Daniel Hubmann). Jis distanciją įveikė per 27 min. 43,4 sek. S. Krėpšta nuo nugalėtojo atsiliko 1 min. 55 sek. Kitas mūsų šalies atstovas Jonas Vytautas Gvildys užėmė devintąją poziciją (+2.08,8). Varžybose dalyvavo 36 sportininkai.

Taivane vykstančių Pasaulio žaidynių orientavimosi sporto varžybose trumpojoje trasoje penktadienį Lietuvos atstovas Jonas Vytautas Gvildys užėmė 13-ąją vietą. Nugalėjo rusas Andrejus Chramovas, 3,2 km trasą įveikęs per 13 min. 11,2 sek. J. V. Gvildys nuo nugalėtojo atsiliko 1 min. 21,7 sek. Simonas Krėpšta užėmė 18-ąją vietą (+1.31,1). Varžybose dalyvavo 36 orientacininkai. Moterų grupėje nugalėtoja tapo suomė Mina Kaupi (Minna Kauppi) - 14 min. 17,7 sek.

Lietuvoje vykstančio 41-ojo pasaulio kariškių orientavimosi sporto čempionato moterų varžybose ilgojoje ketvirtadienį mūsų šalies atstovė Ieva Sargautytė iškovojo sidabro medalį. Nugalėjo daugkartinė pasaulio ir Europos čempionatų prizininkė rusė Tatjana Riabkina. Ji 8,2 km distanciją su 19 kontrolinių punktų (KP) Aukštadvaryje (Trakų r.) įveikė per 62 min. 3 sek. 27-erių metų I. Sargautytė nugalėtojai pralaimėjo 1 min. 7 sek. Bronzos medalį pelnė rusė Natalija Koržova.

27-ą kartą Vokietijos sostinėje surengtame pusės maratono bėgime sekmadienį septintąją vietą tarp moterų užėmė Živilė Balčiūnaitė, distanciją įveikusi per 1 valandą 16 minučių bei 38 sekundes. 21-as tarp vyrų finišavo Darius Sadeckas (1:10:09), o Simonas Krėpšta buvo 34-as (1:13:02). Pusės maratono bėgimo Berlyne nugalėtojais tapo australė Benita Johnson (1:08:28) ir trasos rekordą pasiekęs Patrickas Makau (58:56) iš Kenijos.

Švedijoje vyko tarptautinės "World Meeting 2003" ir rudens sprinto varžybos, į kurias susirinko stipriausi pasaulio orientacininkai, besiruošiantys Švedijoje vyksiančiam 2004 metų Pasaulio čempionatui. Ilgoje trasoje vyrų elito grupėje nugalėjo suomis Janis Lakanenas, o geriausiai iš lietuvių pasirodęs Marius Mažulis užėmė penktą vietą. Simonas Krėpšta šiose varžybose buvo 28-as, Saulius Andrėkus - 31-mas, o Edgaras Voveris - 39-tas tarp 74-ių dalyvių.

Šveicarijoje prasidėjo Pasaulio orientavimosi sporto čempionatas, kuriame dalyvauja 42 šalių atstovai - 146 moterys ir 190 vyrų. Pirmoji varžybų diena buvo sėkminga Lietuvos orientacininkams: net penki iš šešių pateko į finalines varžybas ilgojoje trasoje. Moterų 6,2 km su 13 kontrolinių punktų (KP) trasoje Vilma Rudzenskaitė ir Ieva Sargautytė buvo devintos atitinkamai antrame ir trečiame kvalifikaciniuose bėgimuose, o Jolanta Ražaitienė liko 18-a - pirmame.

Pirmadienį (08.04) Šveicarijoje prasidėjusio pasaulio orientavimosi sporto čempionato pirmojoje rungtyje - kvalifikacinėse varžybose ilgojoje trasoje - penki iš šešių Lietuvos orientacininkų iškovojo teisę trečiadienį varžytis finale. Moterų varžybose Ieva Sargautytė ir Vilma Rudzenskaitė savo grupėse buvo devintos, o Jolanta Ražaitienė užėmė 17-ąją vietą. Tarp vyrų Simonas Krepšta užėmė 9-ąją, Nerijus Šulčys - 10-ąją vietą, o 20-as likęs Modestas Bacys į finalą nepateko.

Į Šveicarijoje vyksiantį orientavimosi sporto čempionatą antradienį (07.29) išvyko Lietuvos rinktinė, kuri dalyvaus rugpjūčio 4-9 dieną vyksiančiame Pasaulio čempionate. Rugpjūčio 4-9 dieną vyksiančiame čempionate dalyvaus devyni mūsų šalies atstovai - Saulius Andrėkus, Modestas Bacys, Simonas Krėpšta, Nerijus Šulčys, Edgaras Voveris, Jolanta Ražaitienė, Vilma Rudzenskaitė, Ieva Sargautytė, ir Giedrė Voverienė bei komandos treneris Povilas Rakštikas.

Estijoje vykstančių planetos jaunimo (iki 20 metų amžiaus) orientavimosi sporto pirmenybėse septintąją vietą trumpojoje distancijoje užėmė Simonas Krėpšta. Lietuvos sportininkas 4,5 km distanciją su 12 kontrolinių punktų (KP) įveikė per 26 minutes ir 28 sekundes.

Dvi dienas Sariuose (Švenčionių rajonas) ir Ažušilėje (Ignalinos rajonas) stipriausi Lietuvos orientacininkai ir veteranai rungtyniavo dėl Lietuvos čempionato apdovanojimų vidutinėje ir ilgoje trasose.