G. Nausėda antradienį kartu su Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovais aptarė Covid-19 viešuosius pirkimus. Pokalbis inicijuotas po to, kai koronaviruso viešųjų pirkimų ir pagalbos priemonių verslui srityse pastebėtos rizikos.
Susitikimo metu kontroliuojančių institucijų atstovai informavo prezidentą, kad, vertinant su Covid-19 susijusius viešuosius pirkimus, nustatyta skaidrumo, atskaitingumo užtikrinimo, sutarčių viešinimo trūkumų. Apie 15 proc. ekstremalios situacijos metu sudarytų pirkimų iki šiol nėra paviešinti.
Susirūpinimą prezidentūrai kelia ir tai, kad, skaičiuojant pagal vertę, net 92,03 proc. (54,8 mln. eurų) asmens apsaugos ir dezinfekcinių priemonių pirkimų vyko neskelbiamų derybų būdu. Viešųjų pirkimų naujokams teko apie 41 proc. Lietuvoje registruotų įmonių sudarytų sutarčių pirkimų vertės. Trys iš keturių viešųjų pirkimų naujokų sutartis sudarė tik su viena perkančiąja organizacija.
Trūko viešumo
Anot prezidento vyriausiojo patarėjo Dariaus Kuliešiaus, G. Nausėda iš institucijų atstovų norėjo išgirsti, kokios rizikos kyla pandemijos laikotarpiu vykdant viešuosius pirkimus ir kaip galima jas suvaldyti.
„Buvo paminėta, kad trūko viešumo, skaidrumo, naudojant lėšas ir finansus, valdant ekstremaliąją situaciją. Įstatymai leidžia esant ekstremaliajai situacijai vykdyti pirkimus tokiu būdu, bet tai nėra taisyklė, tai yra išimtis ir ją reikia vykdyti laikantis įstatymų reikalavimų. Lankstumas ir greitumas negali kompensuoti skaidrumo“, – žurnalistams antradienį kalbėjo D. Kuliešius.
Pirkimų decentralizavimas buvo klaida
STT direktorius Žydrūnas Bartkus pažymi, kad net ir ekstremaliomis situacijomis valstybė turėtų būti pasiruošusi veikti ypatingomis sąlygomis. Jo teigimu, tarnyba mato, ką reikėtų tobulinti ir daryti kitaip, kad pavyktų išvengti galimų rizikų, vykdant viešuosius pirkimus.
„Kalbame, kaip būtų galima sukurti valstybei algoritmą, kad valstybė nebūtų apgauta, nepatirtų nuostolio, žalos. STT gali prisidėti prie informacijos patikrinimo, tiekėjų patikrinimo, tam, kad perkančiajai organizacija būtų laiku pateikta informacija.
Decentralizuoti pirkimai buvo rizika, kuri nepadėjo išvengti situacijų, kai už prekes ar paslaugas buvo permokama. Centralizuotas pirkimas, matyt, būtų vienas iš sprendimų“, – svarstė Žydrūnas Bartkus.
Neskelbiamos derybos turėtų vykti išskirtiniais atvejais
VPT direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas pažymi, kad išskirtinai didžioji dalis sausio-gegužės mėnesiais atliktų viešųjų pirkimų vyko neskelbiamų derybų būdu.
„Dabar, ką mes matome ir kažkiek nerimaujame, žiūrėdami į ateitį, rudenį visi ruošiamės galimai artėjančiai antrajai pandemijos bangai. Tai šitoje vietoje VPT nuomonė yra kad neskelbiamos derybos, kaip pirkimų būdas, turėtų būti ypač iškirtini atvejai ir neturėtų vyrauti“, – sakė A. Siniauskas.
Dėl pirkimų vyksta tyrimai
Lietuvoje šį pavasarį įvedus karantiną, Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas.
VPT tuomet pabrėžė, kad susiduriant su būtinų priemonių stygiumi, gydymo įstaigos, laboratorijos turi galimybę naudotis įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis paprasčiau įsigyti būtinų prekių, paslaugų ar darbų.
Šalies vadovas karantino metu ne kartą akcentavo, kad būtini pirkimai turi būti skaidrūs ir laikantis nustatytų taisyklių.
Šiuo metu teisėsauga vykdo tyrimus dėl reagentų ir greitųjų koronaviruso testų pirkimų, kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų.
Tyrime dėl greitųjų testų įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, ji įteikė prašymą ją atleisti. G. Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad prezidentas laukia „tiesioginio vadovo, sveikatos apsaugos ministro, sprendimo ir laukia labai detalių paaiškinimų dėl visos situacijos“.
