„Bendra žinia ir bendras vardiklis yra tas, kad būtent atlikta analizė ir slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad yra daug netinkamo pardavimo atvejų. Galima sakyti, kad klaidinančių pardavimų yra nemažai ir pagal kai kuriuos parametrus net iki 40 procentų visų parduodamų sutarčių pagal mūsų atlikto tyrimo rezultatus būtų galima priskirti prie netinkamo pardavimo atvejų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.
„Mes siūlome ir teikiame viešai konsultacijai idėją panaikinti galimybę imti komisinį mokestį, tai atlikta ir kitose Europos Sąjungos valstybės, ir reikšmingai sustiprinti konsultacijų kokybę“, – kalbėjo LB valdybos narys.
Pasak S. Krėpštos, didelę dalį investicinio gyvybės draudimo paslaugų parduoda draudimo agentai, kurie už kiekvieną sutartį ima komisinį mokestį – dėl to esą kyla interesų konfliktas.
„Toks pardavimų modelis sukuria dideles paskatas parduoti kuo daugiau produktų nebūtinai visada atsižvelgiant į vartotojų poreikius, išsiaiškinant, ko jis nori, ar išaiškinant visą informaciją, susijusią su šio produkto rizika“, – teigė S. Krėpšta.
„Antra dedamoji – prasta konsultacijų kokybė. Atliktas tyrimas parodė daug atvejų, kai akivaizdžiai matoma prasta konsultacijų kokybė“, – pridūrė jis.
LB duomenimis, platinant investicinį gyvybės draudimą per draudimo agentus sudaroma apie 70 proc. naujų sutarčių.
2022 metais atlikta 80 slaptų investicinio gyvybės draudimo pirkimų iš aštuonių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų draudikų taikant du scenarijus – beveik 40 proc. atvejų pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis produktas, be to, ne visada buvo renkama informacija nustatyti kliento poreikius ir produkto priimtinumą.
„Surenkama ne visa reikalinga informacija, būtina nustatyti kliento poreikiams ir įvertinti produkto tinkamumui. Nerenkama informacija apie kliento investavimo patirtį, žinias, o nesurinkus tokios informacijos klientui neįmanoma pasiūlyti tinkamo produkto“, – žurnalistams sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
„Taip pat nėra teikiamos rekomendacijos dėl kliento poreikius atitinkančio produkto. Tai yra savotiškas draudimo įmonių apsidraudimas, nes pateikusi tokią rekomendaciją draudimo įmonė prisiimtų atsakomybę dėl netinkamo produkto pasiūlymo“, – pridūrė jis.
Pasak LB, taip pat nustatyta atvejų, kai iki sutarties pasirašymo atskleidžiama nepakankamai informacijos, tačiau itin akcentuojama šio draudimo galimybė pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
„Nepateikiamas pagrindinis informacijos dokumentas, kuris yra esminis vartotojui ir kuriame yra atskleidžiama visa svarbiausia sprendimui priimti reikalinga informacija įsigyti produktą. Taip pat neatskleidžiama informacija apie investavimo kryptis“, – kalbėjo V. Cibas.
LB duomenimis, 2021 metais sudaryta beveik 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sutarčių, o 2022 metais – 51 tūkst. Investicinį gyvybės draudimą yra įsigiję daugiau nei 400 tūkst. Lietuvos gyventojų.
