„Jeigu turėsime sprendimus, artimiausiomis savaitėmis pasiūlysime, jeigu reikėtų pokyčių pensijų (kaupimo – BNS) reguliavime“, – Seimo Antikorupcijos komisijoje trečiadienį teigė S. Krėpšta.
Tačiau jis pabrėžė, kad šalies pensijų fondų dalyviai nepatyrė nuostolių dėl „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio iššvaistytų 40 mln. eurų infrastruktūros fondo įmonių lėšų.
„Apsaugos mechanizmai suveikė ir realių nuostolių kaupėjai kol kas nėra patyrę dėl gyvenimo ciklų ir kitų apsaugų“, – tvirtino jis.
Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.
LB duomenimis, pensijų fondų investicijų į „BaltCap“ fondą grynųjų aktyvų vertė 2023 metų gruodžio 29 dieną, palyginti su lapkričio 30 diena, buvo pakoreguota vidutiniškai apie 0,09 proc., arba 3,16 mln. eurų.
Lietuvoje į „BaltCap" infrastruktūros fondą yra investavę „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai: „SEB investicijų valdymo“ investicijų vertė siekia 5,4 mln. eurų, arba 0,3 proc. valdomo antros pakopos pensijų fondų turto, „Swedbank investicijų valdymo“ – 0,1–0,5 proc. viso pensijų fondų turto.
Estijos „Swedbank“, SEB ir LHV pensijų fondai skaičiuoja, kad neteko kelių milijonų eurų.
Investicinių ir pensinių fondų asociacijos valdybos narys Paulius Kabelis yra sakęs, kad vyksta derybos dėl nuostolių kompensavimo tvarkos Lietuvos pensijų fondams, investavusiems į „BaltCap“ infrastruktūros fondą. Anot jo, kalbama ne tik apie 3 mln. eurų, bet apie visą žalą.
