„Mūsų priežiūros institucijos (Lietuvos banko – ELTA) pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad (Lietuvos – ELTA) finansų sistema išliktų patikima, o tiek lietuvių, tiek europiečių lėšos, laikomos mūsų prižiūrimose finansų įstaigose, taip pat išliktų saugios. (...) Keldami sektoriaus brandą kartais esame priversti, niekam neveikiant, taikyti poveikio priemones, kartais ir gana griežtas, bet viskas tam, kad mūsų jurisdikcija išliktų saugi ir patikima“, – Laisvės partijos pirmadienį surengtame parlamentinės kontrolės posėdyje kalbėjo S. Krėpšta.
Anot jo, galimus užsienio investuotojus į Lietuvos finansinių technologijų įmones ypač domina priežiūros skaidrumo reikalavimai ir kontrolės griežtumas šalyje. Pasak S. Krėpštos, Lietuvoje siekiantys investuoti užsieniečiai domisi, kaip efektyviai Lietuvoje yra kontroliuojamas mokesčių surinkimas – ar rinka yra labiau orientuota į Vakarų Europos valstybėse vyraujančią kontrolę, ar, pavyzdžiui, silpną rinkos priežiūrą, tokią kaip Mergelių Salose.
„Visiems mums reikia suprasti, kad kartais turime priimti griežtus ir nepopuliarius sprendimus tam, kad mūsų sektorius toliau išliktų saugus, tvarus“, – akcentavo S. Krėpšta.
LB valdybos nario teigimu, reguliuodamas finansų institucijų veiklą LB atsižvelgia į tarptautinės pinigų plovimo prevencijos institucijos „Moneyval“ vertinimą. Neigiamai įvertintai valstybei, reguliuotojo atstovo teigimu, sudėtingiau vykdyti tarptautines pinigines operacijas. Tokius vertinimus buvo gavusios įvairios Europos valstybės, pavyzdžiui, Latvija ir Malta, taip pat Kroatija ir Bulgarija.
„Tai labai svarbus vertinimas, vykdomas kas 4–5 metus. Ir jeigu ta institucija nustato trūkumus, ji paskelbia šalį pilkąja zona. (...) Tada mūsų sektoriuje veikiančioms finansų bendrovėms labai apsunkėja galimybės aptarnauti tarptautinius klientus, vykdyti korespondentinę bankininkystę, net ir paprastoms įmonėms apsunkėja galimybės daryti pervedimus į kitas valstybes“, – akcentavo LB valdybos narys.
Savo ruožtu LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis taip pat pabrėžė, kad reguliuodamas finansinių technologijų sektoriaus įmones LB dažnai turi atsižvelgti į dinamišką aukštųjų technologijų produktų plėtrą sektoriuje.
„Pačiai rinkai yra tikrai naudingas reguliuotojas, kuris yra gerbiamas ne kaip Mergelių Salų reguliuotojas, o (...) kaip brandžios šalies reguliuotojas. (...) Kaip mes kalbame apie fintech sektoriaus brandą, lygiai taip pat reikėtų kalbėti ir apie priežiūros brandą, nes realybė yra ta, kad priežiūra susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip fintech sektorius – naujais produktais, naujomis paslaugomis, kurias supranta visi vienodai prastai, tiek rinkos dalyviai, tiek reguliuotojas“, – teigė D. J. Gadeikis.
„Viena pusė (priežiūros sektorius – ELTA) šiuo atveju yra stipresnė tuo, kad ji turi teisę reaguoti primygtinomis poveikio priemonėmis, rekomendacijomis, bet nebūtinai tai bus pagrįsta didesne kompetencija ne rinkos pusėje, bet reguliuotojo pusėje“, – pridūrė finansinio reguliuotojo atstovas.
Kaip teigė S. Krėpšta, Lietuvoje licencijuotų finansinių technologijų sektoriaus įstaigų yra maždaug 150, kurių paslaugomis naudojasi maždaug kas dešimtas suaugęs asmuo Europoje. Didžiausią dalį licencijuoto Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus, jo teigimu, apima mokėjimo sprendimus siūlančios įmonės.
„Pastaraisiais metais finansų įstaigos, licencijuotos Lietuvoje, (...) aptarnauja maždaug 27 mln. klientų, jeigu kalbėtume tik apie mokėjimų sektorių (...). Jeigu pridėtume dar ir kitus fintech sektorius, gautųsi apie 29 mln. klientų“, – aiškino S. Krėpšta.
2023 metais pasirašytas memorandumas dėl 2023–2028 metų finansinių technologijų sektoriaus plėtros Lietuvoje veiksmų plano vykdymo. Jį pasirašė Finansų ministerijos, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „Go Vilnius“, „Rockit“, BCCS klasterio, asociacijos „Fintech Hub LT“ ir asociacijos „Infobalt“ vadovai.
Gairėse numatoma, kad „fintech“ sektorius per artimiausius penkerius metus turėtų vis sparčiau vystytis pagal penkias svarbiausias kryptis: kokybinės „Fintech“ sektoriaus plėtros Lietuvos skatinimą, inovatyvių sprendimų pritraukimą iš užsienio, turimų Lietuvos „Fintech“ kompetencijų stiprinimą, Lietuvos, kaip saugios ir patikimos jurisdikcijos, stiprinimą, tarptautinį Lietuvos kaip Europos „Fintech“ centro pripažinimą.
