Dalis Lietuvos žmonių jau laukia, kada galės pasiimti pinigus iš antros pensijų pakopos. Taip, kaip jiems pažadėjo naujoji valdžia. Tik pensijų fondų valdytojai kaip ir anksčiau siūlo pinigus palikti valdyti jiems ir reformos atsisakyti. Dabar meta naują kortą.
„Esant galimybėms, tikrai galėtume didinti investicijų sumą į Lietuvos ekonomiką“, – teigia investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Pensijų fondai valdžiai siūlo savotišką paslaugą – maždaug pusę fonduose sukauptų žmonių pinigų – 3,5 milijardo eurų – per ketverius metus investuoti ne ten, kur labiausiai apsimoka, o ten, kur pinigų stokoja valdžia – į Lietuvos įmones ir gynybos infrastruktūrą. Už tokį savotišką kyšį žmonių sukauptais pinigais reikalauja stabdyti antros pensijų pakopos reformą.
Kadangi Lietuvos valdžia ypač daug kalba apie gynybos lėšų paiešką, akivaizdu, kad fondai situaciją bando išnaudoti savo naudai, sako ekonomistai.
„Pensijų fondai užtikrino orią senatvę, užtikrins ir orų saugumą“, – komentuoja ekonomistas Romas Lazutka.
Žada investuoti Lietuvoje
Tik įdomu tai, jog fondai ir be atskiro susitarimo tuos pačius 3,5 milijardo, kuriuos dabar žada investuoti į Lietuvos verslus, galėjo investuoti Lietuvoje, tačiau to nedarė, buvo investavę kažkur kitur. Greičiausiai dėl rizikų ir dėl to, kad netenkino gaunama grąža iš investicijų į lietuviškas įmones.
„Man atrodo, kad tas sprendimas galėjo būti anksčiau atliktas, bet juk niekada nėra per vėlu“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė.
Tiesa, iš visų gyventojų sukauptų pinigų antrojoje pakopoje šiuo metu apie 10 procentų yra investuojama į Lietuvos įmones. Didžiausia dalis tenka „Igničiui“. Kiti pinigai keliauja į Vakarų Europą, Šiaurės Ameriką, kur veikia didžiuliai, milijardinius pelnus kurpiantys, stabilūs verslai. Ekonomistui tokios pensijų fondų pastangos kelią šypseną.
„Jie bijo prarasti dalį klientų ir dalį lėšų, dalį pelnų ir bando parodyti savo naudą Lietuvai“, – sako R. Lazutka.
Valdžia, performuodama antrąją pensijų pakopą, ruošiasi panaikinti iš valstybės subsidiją – 300 milijonų eurų kasmet. Pensijų reformai įvykus, tų pinigų pensijų fondų valdytojai nematys.
„Kol, taip sakant, nepajuto, kad tikrai naujoji dauguma gali pakeisti tam tikras nuostatas, kurios yra antrojoje pensijų pakopoje, jie vykdė savo šeimininkų valią“, – komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Sureagavo G. Nausėda
Ne paslaptis, kad pensijų fondų valdytojai dažniausiai yra Lietuvoje veikiančių bankų atstovai. O Lietuvoje daugiausiai veikia Skandinavijos bankai.
„Verslas yra toks – valstybė jiems duoda pinigus, jie tuos pinigus paskolina valstybei ir valstybė už tai sumoka palūkanas ir dabar tuos tris šimtus milijonų valstybė gali investuoti į savo gynybą“, – sako R. Lazutka.
„Žinoma, tie visi pasiūlymai eina kartu ir, ką galima laikyti ir savotišku spaudimu, bet man atrodo, kad reikia ieškoti bendrų sprendimų“, – teigia J. Navickė.
Tiesa, ekonomistai į tokius užmojus pensijų fonduose kaupiamus žmonių milijardus dirbtinai nukreipti į Lietuviškas įmones žvelgia dviprasmiškai. Viena vertus – atskiras dėmesys lietuviškam kapitalui, kita vertus – karo atveju lietuviškų įmonių akcijų vertė nusiristų labai smarkiai ir žmonės daug prarastų.
Prezidentūra jau anksčiau siūlė skatinti pensijų fondus investuoti Lietuvoje ir taip spartinti ekonomikos augimą. O iš to finansuoti gynybą. Dabar prezidentas sureagavo ir į pensijų fondų valdytojų siūlomus mainus.
„Nepradėkime diskusijos sakydami: mes padarysime jums tą, jei jūs mums padarysite tą. Čia ne turgus. Ir turime pirmiausia vadovautis valstybės strateginiais interesais“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:





































































































































































































































































