pensija

Jubiliejiniame, dvidešimtajame, TV3 televizijos sezone įvyksiančiai dvidešimtmečio muzikinio projekto „X Faktorius“ premjerai intensyviai ruošiasi projekto vedliai – Saulius Prūsaitis, Rūta Ščiogolevaitė, Vytautas Šapranauskas, Marijus Mikutavičius ir Saulius Urbonavičius. Pastarasis šią savaitę aptiktas meniškoje aplinkoje – taip jis skuba ruoštis jau šį rudenį pasaulį išvysiančios legendinės roko grupės „Bix“ jubiliejinei plokštelei.

Ar vyresnis amžius – mažiau judesio, sumažėjusios galimybės gražiai ir įdomiai atrodyti, prastesnė išvaizda, silpnesnė sveikata? Ogi nieko panašaus! Štai puikus pavyzdys – pašėlusios senutės, kurios galimybėmis ir sugebėjimais perspjauna ne vieną jauną! Senutė prie pulto 69 metų Ruth Flowers turbūt labiausiai pašėlusi Anglijos šokių ir muzikos vakarų vedėja. Iš jos spinduliuote spinduliuoja gyvas charakteris, temperamentas ir charizma.

Vilniaus rajone iš laiškanešės pavogti pinigai, skirti pensijoms išmokėti. Policijos duomenimis, vagystė įvyko ketvirtadienį Rukainių seniūnijoje, miške ties Bruškiškių kaimu. 31-erių metų laiškanešė išlipo iš nuosavo automobilio patraukti ant kelio užverstą medį, tuomet ją užpuolė du kaukėti asmenys. Papurškę dujų moteriai į veidą jie pagrobė piniginę su pinigais, skirtais pensijoms išmokėti. Materialinis nuostolis – 5 tūkst. 80 litų.

Kas trečias Lietuvos gyventojas taupo, kaupia pensijų fonde, investuoja ar imasi kitų priemonių, kurios palengvintų materialinę padėtį senatvėje. Mažiausiai taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai, tad senatvėje jų finansinė priklausomybė nuo „Sodros“ bus didesnė lyginant su kitais gyventojais. Tyrimo rezultatai nurodo būtinybę tęsti pensijų reformą, pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Lietuvos gyventojų tyrimas Omnibus metodu parodė, kad 32,9 proc.

Privačių pensijų fondų karuselėje, dotuojamoje valstybės, jau prasisuko daugiau kaip 4 milijardų litų. Sakykime tiesiai – iš „Sodros“ biudžeto paimti dabartinių pensininkų pinigai lyg ant lėkštutės įduoti į privataus verslo rankas, kurių darbo rezultatai toli gražu neblizga. Laikas stabdyti milijardines injekcijas į privačius fondus, juolab, kad tam neprieštarauja ir Konstitucinis teismas. Prieš kelias dienas iš Konstitucinio Teismo išgirdome gerą žinią.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstybė, ekonominės krizės metu kaupiamųjų pensijų įmokas sumažinusi nuo 5,5 proc. iki 3 proc, Konstitucijos nepažeidė, tačiau patirtus nuostolius privalo kompensuoti. Įmokos sumažintos 2009-ųjų sausį.

Naujoji koalicinė Graikijos vyriausybė pasiūlė Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutos fondui apsvarstyti galimybę atidėti galutinį biudžeto deficito mažinimo terminą mažiausiai dvejiems metams – iki 2016 metų, informuoja BBC. Vyriausybė sakė taip siekianti išvengti būtinybės toliau mažinti atlyginimus ir pensijas. Iki tol naujasis darbo kabinetas tvirtino esąs pasirengęs vykdyti griežtus ES reikalavimus.

Vy­tau­tas Vaiz­ber­gas ap­si­skai­čia­vo, jog ki­tą­met ga­lė­tų kreip­tis dėl išanks­ti­nės pen­si­jos. „Sod­ros“ sky­riu­je su­ži­no­jo, jog į prieš­lai­ki­nę pen­si­ją ga­lės išei­ti tik 2014 me­tų lie­pos mė­ne­sį. Pen­si­nis am­žius jam nu­to­lo ne me­tais, o pu­sant­rų. Pa­si­ro­do, to­kia val­diš­ka skai­čiuok­lė.

Per pastaruosius trejetą metų daugiau mokesčių sumokantys autoriai labiau nenuskurdo, nes nuo skurdžių honorarų jau nebepavyko labiau nuskursti. Tik jie atkreipė dėmesį, kad mokėdami padidintus, bet vis dar mažyčius mokesčius vis dėlto rūpinasi ne savo senatve, o biudžeto skylėmis. Praėjusį mėnesį anapus išėjęs 46-erių poetas ir prozininkas Tomas Arūnas Rudokas pensijos nesulaukė, nors taip pat nešė savo dalį į valstybės biudžetą.

Seime įregistruotos įstatymo pataisos steigti antros pakopos pensijų fondų valstybinę įmonę. Esą jie būtų patikimesni ir patrauklesni norintiems draustis senatvei. Privačių pensijų fondų atstovai sako, kad nėra jokio skirtumo, kas administruoja pensijų fondus, nes jie veiktų toje pačioje rinkoje. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas teigia, kad valstybei priklausanti pensijų kaupimo įmonė, konkuruodama su privačiais fondais, į šią rinką galėtų įnešti naujų žaidimo taisyklių.

Vyriausybė nusprendė vykdyti Konstitucinio teismo nutarimą ir nuo rugsėjo 1 dienos atkurti pensijas iki prieškrizinio lygio. Visa pensija vėl bus mokama ir dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Lietuvoje pagal galiojančius įstatymus 65 metų sulaukę valstybės tarnautojai turėtų būti atleidžiami, nors juos pakeisti ne visada yra kam. Praėjusios savaitės ketvirtadienis, gegužės 10-oji, buvo paskutinė darbo diena Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjai Zitai Tverkutei. Darbdaviai – Savivaldybės administracijos vadovai nepratęsė valstybės tarnybos laiko beveik 21 metus šiame skyriuje išdirbusiai moteriai.

Šimtai pensininkų taip ir nesulaukė, kada valdžia teiksis sugrąžinti nusavintus pinigus – jie atiteks tik paveldėtojams. Birželį numatoma grąžinti neišmokėtą pensijų dalį 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams arba jų turto paveldėtojams. Daugelis dar nepamiršo, kokias nuoskaudas buvo sukėlęs valdžios sprendimas dirbantiems pensininkams nebeduoti visos priklausančios pensijos, o tiktai jos dalį. Ši tvarka galiojo gana ilgai, kol Konstitucinis Teismas nepripažino jos neteisėta.

Lenkijoje iki 67 metų padidintas pensinis amžius. Atitinkamą sprendimą po audringų ir emocingų debatų penktadienį priėmė šalies parlamentas Už ministro pirmininko Donaldas Tuskas vyriausybės pateiktą pensijų reformos projektą balsavo 268 deputatai. 185 parlamentarai buvo prieš, o trys susilaikė. Pensinis amžius laipsniškai bus didinamas nuo 2013 metų. Iki šiol Lenkijoje moterys turėjo dirbti iki 60, o vyrai – iki 65 metų.

Iš lietuviškos pensijos ne tik oriai nepragyvenantys, bet ir komunalinių mokesčių neišgalintys susimokėti senjorai, užuot ramiai ilsėjęsi, renkasi tarnystę savo bendraamžiams užsienyje. Kūdikių, senelių ir neįgaliųjų slauga, darbas pomidorų šiltnamiuose, gėlių plantacijose – Lietuvos pensininkai nesirenka, kur lenkti nugarą.

Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad kiek daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų padeda savo į pensiją išėjusiems tėvams. Dažniausiai pagelbėjama pinigais, prisidedant prie stambesnių pirkinių įsigijimo ir sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimo. Pasak „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovės Audronės Kupliauskienės, apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė (54 proc.

Panevėžietis Kastytis Kerbedis pastebėtas geležinkelio stotyje apie 15 val. Ten 48 metų šlitinėjantį vyriškį sulaikė apsaugininkai ir pristatė į 3-iąjį policijos komisariatą. Po valandos scenos žvaigždė bus paleista iš sostinės komisariato, kur jis yra laikinojo sulaikymo kameroje. Dainininkas priešinosi pareigūnams, nenorėjo būti uždarytas, tikino bijantis uždaros erdvės, keikėsi, grasino pareigūnams, kad jiems nebus mokamos pensijos.

Vokietijos valstybinės institucijos darbuotojas, išeidamas į pensiją, savo 500 kolegų parašė atsisveikinimo laišką, kuriame pasidalijo savo „nieko nedarymo“ darbe patirtimi. Buvęs valstybės tarnautojas, o šiuo metu – pensininkas, prisipažino, kad jis, užimdamas atitinkamas pareigas,  „14 metų nieko nedarė“, rašo „Die Welt“. Laiške jis gyrėsi, kad per tą laiką uždirbo 745 000 eurų. „Nuo 1998 metų aš sėdėdavau darbe, tačiau, atvirai kalbant, nieko nedariau.

Nuo 2004-jųjų dirbantiems šalies gyventojams buvo sudaryta galimybė sudaryti sutartis su privačiais pensijų fondais, kad iš „Sodros“ į šiuos fondus būtų pervesta dalis pinigų, tikintis, kad atėjus pensiniam amžiui žmonės gaus nemažą papildomą pensijos dalį, nes fondai neblogai uždirbs, gautus pinigus sėkmingai investuodami.

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

Vyriausybė apsisprendė dėl naujos II pakopos pensijų fondų sistemos įtvirtinimo, pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. „Vyriausybė šiandien apsisprendė dėl patobulinto pensijų kaupimo ir pensijų sistemos reformos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimų, kuriuose yra įtvirtinama nauja sistema. Bus kaupiama antros pakopos pensijų fonduose.

Lietuvoje per 2011 metus gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma siekė 560,8 mln. litų ir, palyginti su 2010 metais, padidėjo 3,9 proc. Šiemet, atsižvelgusi į Lietuvos ūkio augimo prognozes bei pasaulines gyvybės draudimo rinkos tendencijas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) prognozuoja apie 4-6 proc. rinkos augimą. LGDĮA duomenimis, išsivysčiusiose ekonomikose gyvybės draudimo rinkos dalis užima apie 60 proc.

Trečdalis Lietuvos gyventojų norėtų dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus, tačiau net 41 proc. mūsų šalies gyventojų įsitikinę, kad pensininkai dirbti neturėtų. Didžiausia kliūtis, kuri užkerta kelią vyresnio amžiaus žmonėms dirbti Lietuvoje, yra neigiamas darbdavių požiūris į juos – taip mano 81 proc. mūsų šalies gyventojų, rodo  TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Kas dešimtas (arba 11 proc.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad šeimai finansinę apsaugą suteikia nuolatinio darbo turėjimas ar į namus reguliariai parnešamos pajamos. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu santaupas ar gyvybės draudimo paslaugas, kaip pagalbą šeimai nelaimės atveju, nurodė po mažiau nei trečdalį (atitinkamai 29 ir 27 proc.) apklaustų žmonių. „Populiaru manyti, kad neterminuota darbo sutartis garantuoja ramybę šeimai.

Ar „Gazprom“ sieja dujų sektoriaus nuosavybės atskyrimą su dujų kaina? Ar Vyriausybė keičia savo poziciją ir, iki tol neplanavusi, dabar siūlo „Gazprom“ įsigyti dujotiekius valdysiančios įmonės akcijų? Kokius reikalavimus kelia kitas „Lietuvos dujų“ akcininkas „E.ON“? Tai – klausimai LTV laidos „Savaitė“ svečiui, Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.

Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas mano, kad ateityje švedai turės dirbti ilgiau nei dabar. Pasitraukimo į pensiją amžius Švedijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, šiuo metu yra 65 metai. Tačiau šiuolaikinei ekonomikai tai pernelyg anksti, įsitikinęs Švedijos premjeras. „Pensijų sistema – tai ne burtai. Tai gerovės elementas, pagrįstas perskirstymu ir, svarbiausia, - žmogaus darbu.

Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai metų pradžią vadina įspūdinga. Fondų pateikiamais duomenimis, sausį uždirbta visiems gyventojams, nesvarbu, kur ir į ką investuoti senatvei skirti jų pinigai. Nors oficialių duomenų laukiama šią savaitę, bet „Panoramos“ turimais pačių fondų pateikiamais duomenimis, sausį bent šiek tiek uždirbo visi fondai, daugiau nei pusė – nuo pustrečio iki pusaštunto procentų. „Vieno vidutinio pensininko portfelis rinkoj yra apie 4–5 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstiniais skaičiavimais, laikinai sumažintų pensijų kompensavimas galėtų „kainuoti“ apie 1 mlrd. litų. Vienas esminių kompensavimo principų, išdėstytas sumažintų pensijų kompensavimo koncepcijoje, yra tai, kad kompensavimas negali kelti grėsmės valstybės finansams.

Pensijų kaupimo sąskaitose dirbantieji sukaupia vis didesnes sumas, todėl išeidami į pensiją raginami nepamiršti šių pinigų. Pensijų fondus administruojančios bendrovės aktyviai stebi, kuriems jų klientams artėja pensinis amžius.

Pensinio amžiaus dar nesulaukusiems, bet reikiamą darbo stažą turintiesiems tapo daug lengviau išprašyti išankstinę pensiją – nebereikalaujama Darbo biržos registracijos. Maždaug septyni šimtai Panevėžio miesto ir rajono gyventojų yra išankstinės pensijos gavėjai. Sąvoka „išankstinė pensija“ į mūsų gyvenimą atėjo 2004 metais, kai po aktyvios pilietinės iniciatyvos ir „Sąjungos 55“ veiklos valdžia suteikė tokią galimybę. Jos nauda vyresnio amžiaus žmonėms neabejotina.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija: 2007 m. tokių asmenų buvo 622, 2008 m. - 921, 2009 m. - 1341, 2010 m. 1902, o praėjusiais metais jau 2246. Nepatogumų dėl pensijos mokėjimo nepatiria tie Lietuvą laikinai ar visam laikui paliekantys pensinio amžiaus asmenys, kurie nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. vėl pradėjus mokėti atkurtas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijas, kurios dėl sunkmečio dvejiems metams buvo sumažintos, „Sodros“ biudžetui papildomai reikės 495 mln. litų, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 836 litus ir išaugti 68 litais, arba 8,9 proc.

Sulaukę pensinio stažo, policijos profesionalai vienas po kito traukiasi iš tarnybos. Policijos vadovybė pripažįsta esant „nukraujavimą“, tačiau tragedijos dėl to teigia neįžvelgianti. „Tai dažniausiai labai geri specialistai, nesunkiai randantys darbą privačiose struktūrose, bankuose. Tuo metu policija byra. Galėčiau net pasakyti, kad ji dirbtinai žlugdoma“, – pareiškė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo posėdį, kuriame mėgins išsiaiškinti teisės aktų, kuriais buvo įgyvendinama pensijų reforma, konstitucingumą. Pirmiausia pensijos buvo sumažintos, o 1995–2002 m. neišmokėtų pensijų mokėjimas dirbusiems pensininkams nuo 2010 m. atidėtas  iki  2012 m. Politikai duoda darbo KT yra gavęs 39 teismų prašymus, kuriuose be kita ko keliamas klausimas, ar pensijų sistema gali būti reformuojama be pakankamo pereinamojo laikotarpio.

Priėmus tarpvalstybinę Lietuvos ir Rusijos sutartį socialinės apsaugos srityje, planuojama senatvės pensijų mokėjimą abiejose šalyse dirbusiems asmenims vykdyti proporciniu principu, informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo metu galioja 1999 metais pasirašytas susitarimas dėl pensinio aprūpinimo, pagal kurį pensijos mokamos teritoriniu principu, t. y. pensiją skiria ir moka ta valstybė, kurioje pensininkas nuolat gyvena.

Nuo 2012 metų sausio 1 dienos bus ilginamas pensinis amžius, dėl to senatvės pensijas vėliau gaus apie 60 tūkst. žmonių. „Nuo sausio 1 dienos pensinis amžius vyrams bus ilginamas 2 mėnesiais, moterims – 4 mėnesiais ir iki 2026 metų bus pasiektas vienodas 65 metų amžius abiems lytims“, – šią ir kitas pensinio amžiaus žmones paliesiančias reformas ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pensijų reformos įstatymo  pataisai, kuria numatoma 2012 m. nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinti atskaitymus į privačiuosius pensijų fondus. Parlamentarai dar turės balsuoti dėl įstatymo pataisų priėmimo.  Įstatymą priimti ketinama ypatingos skubos tvarka. Vienas iš esminių siūlymų – nustatyti 2012 metams 1,5 proc., o 2013 m. – 2,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifą.

Atsižvelgusi į LATGA-A generalinio direktoriaus Edmundo Vaitekūno siūlymą, LATGA-A Taryba š.m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą dėl jo pensinio amžiaus šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį. Edmundas Vaitekūnas dirbo LATGA-A direktoriumi nuo pat organizacijos įkūrimo pradžios 1991 metais. Per dvidešimt LATGA-A gyvavimo metų Edmundas Vaitekūnas atsakingai kūrė bei organizavo LATGA-A veiklą Lietuvoje.

Seimas ketvirtadienį nutarė,  kad motinystės (tėvystės) išmokų skaičiavimo koeficientas turėtų mažėti penktadaliu – nuo 4 iki 3,2. Šis dydis naudojamas nustatant mažiausias ir didžiausias išmokas tėvams. Valdžia – nieko nesumažinom Kitąmet didžiausia išmoka, anot valdžios liks panaši į esančią šiemet, bet jei jis nebūtų keičiamas, šių tėvų pajamos būtų padidėjusios daugiau nei 1 tūkst. litų. Tiesa, dalį „tokios pačios“ išmokos praris infliacija.

Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestauja, kad Seimas šiandien balsuodamas atmetė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūlyta Vyriausybei parengti ir patvirtinti nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažintų įmokų į privačius pensijų fondus kompensavimo tvarką 2014-2018 metais.

Seimas atmetė Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma nustatyti sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų kompensavimo tvarką. Projektą pateikęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius siūlė papildyti galiojantį įstatymą nuostata, įpareigojančia Vyriausybę iki 2013 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų į pensijų fondus kompensavimo 2014–2018 metais tvarką.

Jeigu įmokos į dirbančiųjų kaupiamąsias pensijų sąskaitas bus sustabdytos, galutinai žlugs tiek pati Pensijų kaupimo sistema, tiek žmonių pasitikėjimas valstybės sugebėjimais įvykdyti socialinės sistemos reformą. Bus nubrauktas aštuonerių metų darbas, o dirbantieji vėl bus palikti su nerimu laukti senatvės.

Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.

Konstituciniame teisme (KT) netrukus veikiausiai bus  dar viena byla daugiau. Seimo narys Artūras Melianas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kuriame  Seimui siūloma kreiptis į KT su prašymu išaiškinti, ar pensijų įmokų sumažinimas asmenims, dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje, nepažeidžia Konstitucijos.

Kitų metų biudžeto projekto svarstymą lydi raginimai kelti mokesčius, įvesti naujus, taupyti. Kartu raginama neskriausti senolių, kuriems šalies vadovai ne kartą žadėjo atkurti pensijas į prieškrizinį lygį. Pastarąją skylę valdantieji užsimojo užkimšti pagrobdami lėšas, sukauptas privačiose pensijų fonduose.

Prezidentė D. Grybauskaitė paskelbė, kad ekonominė krizė tęsiasi, bet teigė kažkaip ginsianti pensininkus. „Kritinė situacija nesibaigia – taupyti reikia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepritarsiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita“, – antradienį apie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) poziciją sakė sakė prezidentė. Ateinančių 2012 m. biudžeto projekte, kurį ketvirtadienį svarstys Seimas, Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd.

Ankstyvą antradienio rytą vykusiame neeiliniame Vyriausybės posėdyje buvo patvirtinti siūlomi 2012 m. Lietuvos biudžeto projekto pakeitimai. Vyriausybė  nusprendė, kad siekiant užlopyti 800-900 mln. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidos ir tik iš dalies – 50 proc. – atkurtos per krizę sumažintos pensijos.

Artimiesiems išsisklaidžius užsienių platybėse, daugėja valdiškos globos prašančių senukų. Į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių vis dažniau kreipiasi metų naštos bei ligų spaudžiami seneliai. Savarankiškai tvarkytis, buitimi rūpintis nebegalintys žmonės prašo jiems skirti valdišką globą – į namus ateinantį pagalbininką.