Konstituciniame teisme (KT) netrukus veikiausiai bus dar viena byla daugiau. Seimo narys Artūras Melianas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kuriame Seimui siūloma kreiptis į KT su prašymu išaiškinti, ar pensijų įmokų sumažinimas asmenims, dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje, nepažeidžia Konstitucijos.
„Valstybė keletą kartų sumažino įmokas į būsimųjų pensijų sąskaitas, taip ženkliai sumažindama galimybę atstatyti dėl krizės sumažėjusias sukauptas lėšas. Pirmą kartą mažindama įmokas Vyriausybė pažadėjo jas atkurti nuo 2012 m. ir kompensuoti praradimus, kaip buvo daroma daugelyje valstybių dėl krizės pasekmių. Tačiau vėliau buvo dar kartą sumažintos įmokos ir užmirštas pažadas jas atkurti. Dabar siūloma visiškai panaikinti šias įmokas. Tai galima vertinti kaip žmonių lėšų nusavinimą ir iš esmės pensijų sistemos reformos pabaigą", – teigia liberalcentristas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas A. Melianas.
Seimo posėdžių sekretoriate jau prieš kurį laiką užregistruotas siūlymas 2012 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto („Sodros“) projekte atsisakyti pervesti 2 proc. pensijų įmokų į privačias pensijų kaupimo bendroves ir panaudoti jas dabartinių pensininkų pensijoms padidinti iki prieškrizinio lygio.
Anot šio pasiūlymo autoriaus M. Zasčiurinsko, „pensijų kaupimas privačiose kaupimo bendrovėse yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, (...) o socialinio draudimo fondo ar valstybės biudžeto lėšų pervedimas į privačius kaupimo fondus yra netikslingas“.
Tačiau pasak A. Meliano, KT nusprendus, kad Vyriausybė privalo atkurti sumažintas socialinio draudimo pensijas ir numatyti jų kompensavimo mechanizmą, kilo klausimas, ar nebuvo pažeisti ir beveik visų dirbančių žmonių, kurie yra kaupiamosios pensijų sistemos dalyviai, teisėti lūkesčiai ir teisė į nuosavybę. A. Meliano nuomone, Konstitucijai galbūt prieštarauja tai, kad nenumatytas sumažintų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmas.
Parlamentaro užregistruotame nutarimo projekte KT prašoma ištirti, ar neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijai įstatymo nuostata, kuria asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais, pensijų įmokos dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. yra sumažintas nuo 5,5 iki 3 procentų dalyvių pajamų ir nuo 2009 m. liepos 1 d. yra sumažintas iki 2 procentų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Jo nuomone, tokie sprendimai akivaizdžiai pažeidžia beveik 1 milijono dirbančių žmonių teisėtus lūkesčius, griauna pasitikėjimą valstybe ir sudaro prielaidas dar didesnei emigracijai.
(papildyta 18:12 val.)
M. Zaščiurinskas: ateityje iš „Sodros“ privačių fondų nereikėtų finansuoti
Paklaustas, ar jam nekilo abejonių, kad norint padėti vienos socialinės grupės žmonėms, gali būti pažeistos kitų teisės ir lūkesčiai, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Mečislovas Zaščiurinskas Balsas.lt sakė:
„Absoliučiai jokių abejonių nekilo. Man abejonės kyla dėl kitko: tie pinigai, kurie yra „Sodroje“ – privatūs visų pensininkų pinigai, tokia įdomi nuosavybė. Kada Laisvosios rinkos instituto pasiūlymu buvo pereita į privačius kaupiamuosius fondus, tai tie pinigai tapo asmens privačia nuosavybe. Ta prasme man kilo abejonė, bet dėl to kažkodėl niekas nesikreipė į KT. Šiuo atveju aš neturiu jokių abejonių. Privatūs fondai šiandien yra valstybės skausmas ir problema, nes buvo padaryta vadinama marketinginė prievarta ir beveik milijonas žmonių naudojosi tų privačių kaupiamųjų fondų paslaugomis, o „Sodra“ nesuteikė žmonėms reikiamos informacijos, kur yra „Sodros“ privalumas ir kur yra problemos ir pavojai privačiuose kaupiamuosiuose fonduose“, – savo požiūrį dėstė Darbo partijos frakcijos narys.
Priminus, kad KT jau senokai savo eilės laukia kitas analogiškas prašymas išaiškinti, ar nebuvo pažeista Konstitucija, kai pervedimai į privačius pensijų fondus sunkmečiu buvo sumažinti, ir pasiteiravus, ar teikdamas savo pasiūlymą negalvojo, jog ir dėlto bus kreiptasi į KT, M. Zaščiurinskas sakė:
„Taip, valdžia skatino ir atidavė beveik 4 mlrd. Lt visų mokesčių mokėtojų pinigų. Šitų 4 mlrd. Lt niekas nesiruošia bent kol kas atimti. (...) Jūs pasiskaičiuokit, kiek sumažėjo jūsų pinigai privačiuose kaupiamuosiuose fonduose. Antras dalykas – pasiskaičiuokit, kiek sumažėja jūsų „Sodros“ pensija, nes prie 5,5 proc. „Sodros“ pensija sumažėja 25 proc. (...) Todėl mes jau sutarėme su konservatoriais ir Seimas patvirtino toje vadinamoje reformoje leisti žmogui apsigalvoti ir grįžti į valstybinio socialinio draudimo sistemą, nes valstybinės pensijos augs kartais“, – aiškino jis.
Anot M. Zaščiurinsko, „privatūs pensijų fondai yra privatus verslas ir privatus kiekvieno žmogaus reikalas. Jis gali mokėti į tuos fondus“.
Į klausimą, ar jis nenuogąstauja, kad nusprendus 2012 m. nepervesti į privačius pensijų fondus kol kas dar likusių 2 proc., pasipils nauji kreipimaisi į KT, jis sakė:
„Gali piltis, nes kaupiamieji fondai labai intensyviai organizuoja kampaniją prieš mažinimą. Kreipsis, tai kreipsis, žmogus yra laisvas. Aš esu įsitikinęs, kad valstybei yra naudingas siūlymas padaryti nulinį tarifą, ir ateityje nefinansuoti privačių kaupiamųjų fondų. Palikti 4 mlrd. Lt – turi pakakti daryti savo biznį. O žmonės, kurie nori papildomai – tegul moka, prašau“.
---------------
Pensijų fondų atstovai: tai diskriminacija
Dėl ankstesnių pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus apkarpymų Konstitucinio teismo sprendimo vis dar laukia Pensijų fondų dalyviai.
„Ar yra žmogaus teisių pažeidimas, pasakys Konstitucinis teismas. Mes manome, kad yra, o Seimas matyt mano, kad nėra. Bet bus Konstitucinio teismo sprendimas . Vienas iš mūsų argumentų – konstitucine prasme tai buvo teisėtų lūkesčių pažeidimas“, – aiškino vienas Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovų Mindaugas Gadeikis.
Jis priminė, kad apkarpant įmokas, taip pat buvo žadamos kompensacijos.
„Kai buvo krizė, vieniems atlyginimus mažino, kitiems pensijas, tretiems įmokas, bet buvo žadėta, kad pasibaigus krizei, bus atkurta ir kompensuota. Buvo žadama, kad jau nuo 20111 m. įmokas atstatys iki 5,5 proc., o 2012–2014 m. kaip kompensaciją pakels iki 6 proc. Paskui tą pažadą panaikino, ir nuo 2011 m. niekas nieko nekompensavo“, – sakė M. Gadeikis.
„O dabar kalbama apie visišką jų sustabdymą, čia išeina diskriminacija vienos socialinės grupės atžvilgiu, – sako jis. – Tai reiškia viena – pažadų kitiems nesilaikymą ir jų teisėtų lūkesčių pažeidimą“.
Anot M.Gadeikio, neteisinga, kad vienai socialinei grupei žmonių krizė baigiasi kitų sąskaita.
„Šiuo atveju atrodo, kad krizė baigiasi tiek vienai grupei, o kitiems dar tęsiasi. Toks diskriminavimas nesuderinamas nei su socialiniu teisingumu, nei su solidarumu, nei su Konstitucijoje įtvirtintu lygybės principu. O lūkesčiai jau anksčiau buvo pažeisti“, – Balsas.lt sakė vienas Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovų.
Pensijų fondų dalyvių asociacija skaičiuoja, kad nuostoliai dėl nepervestų įmokų ir negautų palūkanų yra apie 1,5 mlrd. Lt. Jeigu lėšų pervedimas būtų visai sustabdytas, privatūs pensijų fondai kas mėnesį netektų maždaug po 30 mln. Lt neskaičiuojant pelno, kurį atneštų galimai sėkmingos investicijos.
H. Mickevičius: konstuticinis pagrindas ginčyti tokius valdžios sprendimus yra
Teisininkas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, direktorius Henrikas Mickevičius Balsas.lt sakė, kad tai, kokia yra pensijų sistema ar jų kaupimo mechanizmas – valstybės politikos klausimas. Tačiau keisti pasirinktą sistemą – vadinasi griauti teisėtus ja patikėjusiųjų lūkesčius.
„Teisiškai vertinant, jeigu buvo priimtas tam tikras įstatymas ir žmogus planavo savo ateitį remdamasis tuo įstatymu, iškyla klausimas, ar valstybė (jį keisdama – red. past.) nepažeidžia teisėtų lūkesčių principo? Žmogus priėmė sprendimą remdamasis tam tikru įstatyminiu reguliavimu, o paskui tas reguliavimas yra atšaukiamas, ir jo planai griūna – tai teisėti lūkesčiai yra pažeidžiami. Atsiranda ir konstitucinis pagrindas ginčyti tokį valdžios veiksmą“, – aiškino žinomas teisininkas.
Tačiau jis suabejojo, ar kiekvienas žmogus galėtų tikėtis sėkmės, kreipęsis į teismą su ieškiniu prieš jo teisėtus lūkesčius pažeidžiančią valstybę.
„Galima kreiptis, tokia teisė yra, bet žiūrint į mūsų teismų praktiką, aš galvoju, kad mūsų teismai ko gero atsisakytų tokį ieškinį priimti nagrinėti. Motyvuoti galėtų tuo, kad įstatymdavystė yra politinio proceso klausimas, o ne teisminio proceso klausimas, ir sakytų, kad „čia nežinybinga mums“. Tai tik mano prielaidos, bet ko gero teismas pasakytų, kad tai neteismingas klausimas. Atrodo, kad reikėtų laukti Konstitucinio teismo sprendimo“, – svarstė H.Mickevičius.
Ekspertai: tai nuosavybės nacionalizavimas ir žmonių supriešinimas
„Kodėl pensininkams reikėtų atstatyti pensijas į prieškrizinį lygį, o valstybės tarnautojams, kurie irgi uždirba nedaug, ir jų pragyvenimo lygis bei perkamoji galia yra ne ką didesni negu vidutinio pensininko, atlyginimas nedidėja?“, – Balsas.lt sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Apgailestaudamas, kad tuo metu, kai valstybės finansams dar toli iki prieškrizinio lygio, išskiriama viena socialinė grupė, ekonomistas priminė, kad pagrindinė pensijų fondų idėja buvo pasitraukti nuo einamaisiais mokėjimais paremtos sistemos, bet tiek ankstesni sprendimai sumažinti pinigų, kuriuos į antrosios pakopos pensijų fondus perveda „Sodra“ dalį, tiek pastarasis siūlymas kitais metais nepervesti ir likusių 2 proc. – griauna pasitikėjimą pensijų reforma.
„Tai, jog atsisakome antrosios pakopos pensijų tam, kad padidintume pensijas dabartiniams pensininkams, yra dabarties pensininkų problemų sprendimas ateities pensininkų sąskaita. Tai būtų labai blogas signalas visiems dirbantiesiems, kurie privačiuose pensijų fonduose dabar kaupia pinigus savo asmeninei pensijai“, – sakė jis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva taip pat teigė, kad pervedimų į privačius pensijų fondus sustabdymas būtų didelis smūgis pensijų reformai.
„Tai, kas yra siūloma, tolygu milijono dirbančiųjų žmonių nuosavybės nacionalizavimui“, – sako ji ir primena, kad ankstesnis pervedimų sumažinimas bus svarstomi Konstituciniame Teisme ir jeigu nepervesti pinigai bus pripažinti nuosavybe, gali tekti juos kompensuoti ar bent atstatyti.
„Tai perskirstymas pajamų nuo investicijų įvartojimą. Bet tai negarantuoja, kad po tam tikro laiko žmonių, iš kurių šiandien būtų paimta ir perskirstyta, vartojimas bus papildytas, – sakė DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka. – Jeigu mes perskirstome šiandien ir neleidžiame investuoti tų pinigų, vadinasi, neleidžiame kaupti turto. Tai tas perskirstymas iš esmės yra mokesčių kėlimas, grįžimas prie aukštesnių mokesčių“.
Anot finansų analitikės, socialinė draudimo sistema nežada jaunesniems žmonėms sočios senatvės, o visos reformos leidžia suprasti, kad dabartinės sistemos išlaikyti tokiame pačiame lygyje nebus galimybių. Tačiau ketinimas sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus ne pati geriausia išeitis net siekiant padėti dabar labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
„Ieškant išeities reikėtų kalbėti apie solidarumą, bet jo reikėtų ieškoti ne privačiuose fonduose. Kur kas geriau būtų suvienodinti mokesčius ir apmokestinti pajamas iš turto, palūkanas. Toks žingsnis būtų ir ženkliai mažiau šokiruojantis“, – sakė J. Rojaka.
„Kadangi pati Vyriausybė siūlė, kad žmonės investuotų į savo pensijas, tai neturėtų mėginti taisyklių pakeisti, nes taip ji pakenktų savo patikimumui ir nuskriaustų tuos žmones. Jeigu vyriausybė siūlo kažkokį planą, ji turi turėti labai svarių priežasčių to atsisakyti. Vien pinigų taupymas yra nepakankamai svarbus dalykas“, – Balsas.lt sakė politologas Kęstutis Girnius.
Anot jo, mažiau svarbu, kad Vyriausybė, siūlydama stabdyti pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, iš vienų nori atimti tam, kad atiduotų kitiems.
„Žmonėms buvo pasakyta, kad tai yra racionalus, modernus būdas pasirūpinti savo ateitimi. Todėl Vyriausybė negali staiga, kai padėtis truputį pablogėja, pakeisti visas taisykles“, – aiškino politologas.
Vyriausybė, siekdama užlopyti 2012 m. biudžeto skyles, kaip vieną iš būdų siūlo sustabdyti įmokų į privačius antrosios pakopos pensijų fondus pervedimą.
Seimas ketvirtadienį nusprendė, kad 2012 m. biudžetas bus tvirtinamas prieš Kalėdas – gruodžio 20 d. posėdyje.
