Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo posėdį, kuriame mėgins išsiaiškinti teisės aktų, kuriais buvo įgyvendinama pensijų reforma, konstitucingumą. Pirmiausia pensijos buvo sumažintos, o 1995–2002 m. neišmokėtų pensijų mokėjimas dirbusiems pensininkams nuo 2010 m. atidėtas iki 2012 m.
Politikai duoda darbo
KT yra gavęs 39 teismų prašymus, kuriuose be kita ko keliamas klausimas, ar pensijų sistema gali būti reformuojama be pakankamo pereinamojo laikotarpio.
Taip pat kyla klausimas ir dėl to, ar dabar dirbantys ir „Sodrai“ mokantys žmonės turi kokias nors garantijas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama nereformuotos „Sodros“ gelbėjimą nusavinant dalį pinigų, sukauptų privačių pensijų fondų sąskaitose, yra pareiškusi viltį, kad jaunesni žmonės „kaip nors išplauks“.
Dar 2002 metais Konstitucinis Teismas nutarė, kad 2000 metais priimtas įstatymas, kuriuo dirbantiems pensininkams mokama tik dalis jiems priskaičiuotos senatvės pensijos, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Dirbusiems pensininkams valstybė liko skolinga 269 mln. litų.
Ištikus naujai ekonominei krizei Seimas nuo 2010 metų sausio sumažino senatvės pensijas, kurias nuo 2012 metų sausio 1 dienos žadama grąžinti į 2009 metų lygį. Valstybinės pensijos, rentos, pašalpos ir kitos išmokos atstatytos nebuvo, nes pratęstas įstatymo, kuris jas sumažino, galiojimas.
Politologas: garantijų neliko jokių
Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas Marius Ulozas teigia, kad KT laukia sunkus apsisprendimas.
„Politikams vis „laisviau“ traktuojant Konstitucijos nuostatas, Konstituciniam teismui tenka dažniau spręsti dėl įstatymų konstitucingumo. Kalbant konkrečiai apie pensijų situacija Lietuvoje, yra keli esminiai klausimai, dėl kurių diskutuojama – ar pensijos yra asmens turtas ir, vadinasi, gali ar negali būti mažinamos, teisėti lūkesčių tų dirbančiųjų, kurie dalyvauja antros pakopos pensijų kaupimo fonduose“, – sakė jis.
Kalbant apie piliečių lūkesčius, M. Ulozas išreiškė nuomonę, kad tikriausiai teisingiausia būtų pensijos iš viso nesitikėti. „Kad ir kaip tai žiauriai skamba, bet pastarųjų metų politikų „naktiniai“ sprendimai, sprendimai, kuriems nėra pereinamojo laikotarpio, neleidžia žmogui pasiruošti pokyčiams ir adekvačiai sureaguoti. Kitaip tariant, žmogus negali būti garantuotas, kad dalyvaudamas valstybinio socialinio draudimo sistemoje į pensiją išeis tikrai 65 ar 70 metų, nėra garantuotas nei dėl būsimos pensijos dydžio nei dėl to ar iš vis pensija bus mokama.
Kaupdamas antros pakopos pensijinį draudimą taip pat jau kelis kartus nuvilti ir apgauti, nes pervedimai į privačius fondus buvo kelis kartus sumažinti. KT teks sunkus sprendimas, kuris parodys ar teisė ir teisėti lūkesčiai yra aukščiau už ekonominę realybę ir politikų (ne)sugebėjimą šių klausimų spręsti teisėtu būdu bei konsultuojantis su visuomene“, – mano politologas.
*****
KT dar 2009 metų pabaigoje turėjo išaiškinti aštuonias savo ankstesnes nuostatas dėl galimybių mažinti atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas valstybėje susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai. Vyriausybė ir opozicija išaiškinimą interpretavo skirtingai. Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad išaiškinimas reiškia reformos palaiminimą, oponentai sakė priešingai.
