Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstybė, ekonominės krizės metu kaupiamųjų pensijų įmokas sumažinusi nuo 5,5 proc. iki 3 proc, Konstitucijos nepažeidė, tačiau patirtus nuostolius privalo kompensuoti. Įmokos sumažintos 2009-ųjų sausį.
Nutarime pažymėta, kad nors pensijų fonduose kaupiamos senatvės pensijoms skirtos lėšos negali būti tapatinamos su pačia kaupiamąja pensija (mokėtinomis išmokomis), kurios dydis priklauso ir nuo pensijų fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos (investavimo) rezultatų, asmens teisė į šiuose fonduose jau sukauptas lėšas yra sietina su jo nuosavybės teisių apsauga.
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. vasario 17 d. priimti Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo įstatymai, kuriais nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažintos kaupiamosios pensijų įmokos, buvo nepalankūs pensijų kaupimo sistemos dalyviams ir pensijų kaupimo bendrovėms, todėl negalėjo būti nustatyta jų grįžtamoji galia. Šių įstatymų nuostatos dėl jų grįžtamosios galios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir konstatuota, kad šie įstatymai įsigaliojo nuo jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose" dienos.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisiniu reguliavimu, kuriuo nuo 2009 m. liepos 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos sumažintos iki 2 procentų pajamų, Konstitucija nepažeista, nes 2009 m. balandžio 28 d. įstatymu asmenims, pensijų kaupimo sistemos dalyviais tapusiems iki šio įmokų sumažinimo, 2012-2014 metams buvo nustatytas 6 procentų pajamų kaupiamųjų pensijų įmokų dydis, kuris vertintinas kaip sumažintų įmokų kompensavimas. 2010 m. birželio 30 d. įstatymu, panaikinus nuostatą dėl būsimo įmokų tarifo padidinimo, nustatyta Vyriausybės pareiga, pasibaigus valstybėje susidariusiai ypatingai padėčiai, Seimui pateikti įstatymų projektus dėl įmokos tarifo didinimo, kuri aiškintina kaip įstatymų leidėjo įsipareigojimas visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams padidinti įmokų dydį ir prielaida kompensuoti sumažintas įmokas.
„Atskaitymai į II-osios pakopos pensijų fondus buvo sumažinti kovojant su krize, kai sumažėjo valstybės galimybės finansuoti pensijų kaupimą viešosiomis lėšomis. Konstitucinis Teismas patvirtino, kad Vyriausybė turėjo teisę daryti šį nelengvą sprendimą, kuriuo buvo siekiama gelbėti Lietuvos finansų sistemą,“ – teigė Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus ekonomikos patarėjas Mykolas Majauskas.
Jis pastebėjo, kad Vyriausybės sprendimai mažinti atskaitymus pensijų fondams niekam neatėmė jau sukauptos nuosavybės – pervedimams į II pakopą finansuoti buvo ir yra naudojamos ne asmeninės dalyvių, o viešosios lėšos („Sodros“ įmokos ir Stabilizavimo fondo lėšos), kurių išteklius krizė smarkiai apkarpė.
„Todėl akivaizdu, kad laikydamasi solidarumo tarp atskirų visuomenės grupių ir kartų, interesų derinimo principų Vyriausybė negalėjo finansuoti vienos konkrečios srities (šiuo atveju pensijų reformos) nieko nekeisdama ir ignoruodama lėšų stygių ar tą lėšų stygių kompensuodama išimtinai tik kitų sričių ir visuomenės grupių sąskaita,“ – kalbėjo M. Majauskas
Jis pabrėžė, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei rūpi kaupimas, ji nori, kad kaupimas būtų stiprus, todėl pateikė Seimui siūlymus, kurie leistų užtikrinti ilgalaikį sistemos tvarumą ir pačių dalyvių didesnį suinteresuotumą dalyvaujant ir savo, o ne vien viešosiomis, lėšomis. „Dabar įgyvendinama reforma padidintų įmokų dydį iki 6-ių procentų ir taip būtų išspręsta teisingo kompensavimo problema“, – sakė M. Majauskas.
