pensija

Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestauja, kad Seimas šiandien balsuodamas atmetė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūlyta Vyriausybei parengti ir patvirtinti nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažintų įmokų į privačius pensijų fondus kompensavimo tvarką 2014-2018 metais.

Seimas atmetė Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma nustatyti sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų kompensavimo tvarką. Projektą pateikęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius siūlė papildyti galiojantį įstatymą nuostata, įpareigojančia Vyriausybę iki 2013 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų į pensijų fondus kompensavimo 2014–2018 metais tvarką.

Jeigu įmokos į dirbančiųjų kaupiamąsias pensijų sąskaitas bus sustabdytos, galutinai žlugs tiek pati Pensijų kaupimo sistema, tiek žmonių pasitikėjimas valstybės sugebėjimais įvykdyti socialinės sistemos reformą. Bus nubrauktas aštuonerių metų darbas, o dirbantieji vėl bus palikti su nerimu laukti senatvės.

Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.

Konstituciniame teisme (KT) netrukus veikiausiai bus  dar viena byla daugiau. Seimo narys Artūras Melianas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kuriame  Seimui siūloma kreiptis į KT su prašymu išaiškinti, ar pensijų įmokų sumažinimas asmenims, dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje, nepažeidžia Konstitucijos.

Kitų metų biudžeto projekto svarstymą lydi raginimai kelti mokesčius, įvesti naujus, taupyti. Kartu raginama neskriausti senolių, kuriems šalies vadovai ne kartą žadėjo atkurti pensijas į prieškrizinį lygį. Pastarąją skylę valdantieji užsimojo užkimšti pagrobdami lėšas, sukauptas privačiose pensijų fonduose.

Prezidentė D. Grybauskaitė paskelbė, kad ekonominė krizė tęsiasi, bet teigė kažkaip ginsianti pensininkus. „Kritinė situacija nesibaigia – taupyti reikia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepritarsiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita“, – antradienį apie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) poziciją sakė sakė prezidentė. Ateinančių 2012 m. biudžeto projekte, kurį ketvirtadienį svarstys Seimas, Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd.

Ankstyvą antradienio rytą vykusiame neeiliniame Vyriausybės posėdyje buvo patvirtinti siūlomi 2012 m. Lietuvos biudžeto projekto pakeitimai. Vyriausybė  nusprendė, kad siekiant užlopyti 800-900 mln. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidos ir tik iš dalies – 50 proc. – atkurtos per krizę sumažintos pensijos.

Artimiesiems išsisklaidžius užsienių platybėse, daugėja valdiškos globos prašančių senukų. Į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių vis dažniau kreipiasi metų naštos bei ligų spaudžiami seneliai. Savarankiškai tvarkytis, buitimi rūpintis nebegalintys žmonės prašo jiems skirti valdišką globą – į namus ateinantį pagalbininką.

Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas – silpniausias pensijų sistemas turinčios šalys. Taip parodė „Allianz Global Investors“ sudarytas „Pensijų tvarumo indeksas“. Pasauliniu mastu sudaromame indekse palygintos 44 valstybių pensijų sistemos, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas sąrašo gale atsidūrė dėl milžiniškų valstybių skolų, jauno pensinio amžiaus bei didelio pensininkų skaičius lyginant su dirbančiais žmonėmis.

Panevėžietė pensininkė, patikėjusi, jog bankas pinigines operacijas gali atlikti nemokamai, prašovė pro šalį. 73 metų panevėžietės viltys, jog piniginės operacijos bankuose gali būti atliekamos už dyką, subyrėjo per du mėnesius. Dabar ji dar bando ieškoti kito, jokio mokesčio iš pensijos už pinigų paėmimą neatskaičiuojančio banko, ir, jeigu ras, taps jo kliente.

Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų galvoja, kad turtinga senatve jie pasirūpins patys. Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo sistemos (SoDra) galimybėmis padaryti tai tiki tik vienas iš aštuonių žmonių. 2011 m. lapkričio 7 d., Vilnius. Tik 12 proc.

Europos lyderiams susitarus dėl euro zonos skolų krizės sprendimo būsimieji Lietuvos pensininkai per dieną uždirbo 30 mln. litų, teigia Investicijų ir pensijų fondų asociacija. Per vieną dieną – spalio 26-ąją – Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas išaugo 30 mln. litų. Tai vienas didžiausių vienos dienos Lietuvos pensijų fondų uždarbių per visą jų veiklos istoriją nuo 2004 m. pradžios, pažymima Investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime.

Daugiau nei pusė 25–40 metų amžiaus Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad senatvėje jiems teks keisti gyvenimo būdą. Dažniausiai minimos tokių pokyčių priežastys yra pašlijusi sveikata (54 proc. respondentų) ir sumažėjusios pajamos (52 proc.). Tai paaiškėjo gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo užsakymu atlikus visuomenės nuomonės tyrimą. Moterys gyvenimo būdo pokyčius visų pirma sieja su finansinėmis, o vyrai – su sveikatos problemomis.

Legendinis Seras Aleksas Fergusonas tikina nesvarstąs apie karjeros pabaigą bei mėgaujasi vadovaudamas „Man Utd“ klubui. Prie dabartinių Anglijos čempionų vairo škotas stojo dar 1986 metų pabaigoje. Įpusėjus trečiam dešimtmečiui, specialistas buvo apdovanotas garbės daktaro laipsniu Mančesterio Universitete. "Visuomet malonu būti pagerbtam. Tai padėka už 25 metų darbą, kurį atlikau ne tik aš, bet ir visi, kurie buvo šiame klube,- kalbėjo Fergusonas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad prieš priimant sprendimus dėl galimybės tam tikrų profesijų darbuotojams išeiti į išankstinę pensiją reikėtų pasiklausti socialines įmokas mokančių dirbančiųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų. Politiko nuomone, esant reikalui tokią diskusiją Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų surengti Seime.

Statistikos duomenys tikslūs ir negailestingi – šalies visuomenė sensta. Šių metų pradžioje Lietuvoje 60-mečiai ir vyresnio amžiaus žmonės sudarė beveik 22 procentus visų gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį pagyvenusių žmonių padaugėjo 32,6 tūkstančio, beveik 5 procentais.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (74 proc.), pasirinkusiųjų antrąją pensijų kaupimo pakopą, žino, kur išleis sukauptus pinigus. 44 proc. ketina juos panaudoti kasdienėms reikmėms. Maždaug kas aštuntas (13 proc.) mano, kad jų prireiks netikėtoms išlaidoms, o kas šeštas (16 proc.) planuoja juos išleisti savo malonumui - 10 proc. išvykti į kelionę, 6 proc. įsigyti norimą pirkinį. Tai rodo „Danske“ banko užsakymu bendrovės „RAIT“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Warrenas Buffettas ruošiasi į pensiją. Praėjusią savaitę kaip vieną iš jį pakeisiančių kandidatų įvardijo niekam nežinomą investuotoją Tedą Weschlerį. W. Buffettas pamažu ieško savo pamainos. 81 metų investuotojas pernai į savo valdomą fondą „Berkshire Hathaway” priėmė mažai kam žinomą Toddą Combsą, o praėjusią savaitę paskelbė apie dar vieną naują darbuotoją – niekam negirdėtą Tedą Weschlerį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) interneto puslapyje paskelbta senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklė. Nuo kitų metų senatvės pensijos amžius pradedamas tolinti, todėl pastaruoju metu „Sodros“ specialistai sulaukia nemažai gyventojų klausimų, kokio amžiaus būdami jie sukaks senatvės pensijos amžių.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Vyriausybės parengtas pensijų reformos projektas, svarbus 800 tūkst. žmonių nusprendusių savo pensijas kaupti ir privačiuose fonduose stringa Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad įstatymas pagal kurį didesnių Sodros įmokų privačiuose pensijų fonduose gali tikėtis tik tie žmonės, kurie patys pervedinės į juos savo pinigus, gali prieštarauti Konstitucijai.

Europos Sąjungos teismas Liuksemburge pripažino neteisėtomis Vokietijos aviacijos kompanijos „Lufthansa“ taisykles, pagal kurias lakūnai, sulaukę 60-ies metų amžiaus, privalo trauktis į pensiją, praneša „Deutschland Funk“. Teismas pastebėjo, kad analogiški apribojimai prieštarauja Europos teisei ir nėra būtini siekiant sustiprinti saugumą.

Rugpjūtį vidutinė svertinė II pakopos pensijų fondų vieneto vertė sumažėjo 2,84 proc., o III pakopos – 6 proc. Pasak Vertybinių popierių komisijos, neigiamus II ir III pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokyčius lėmė prastėjantys pasaulio ekonomikų rodikliai, vis dar neišsisprendusios Europos šalių skolos problemos ir neaiški situacija dėl JAV skolos.

Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis antradienį sušaukė vyriausybės posėdį, kurio metu bus balsuojama dėl pataisyto 45,5 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių plano, dėl kurio šalyje vyksta visuotinis streikas. Posėdžio metu Romoje bus balsuojama dėl pridėtinės vertės mokesčio didinimo 1 proc. iki 21 proc., dėl mokesčio didesnėms nei 500 tūkst. eurų metinėms pajamoms, taip pat privačiame sektoriuje dirbančių moterų pensinio amžiaus ilginimo nuo 2014-ųjų.

Praėjus metams po tragedijos Čilės kasykloje beveik pusei išgelbėtų šachtininkų skirta speciali pensija. Vyriausybė Santjage 14 kalnakasių iš 33 informavo, kad jie gaus po 370 eurų kasmėnesinę išmoką, praneša agentūra AFP. Speciali pensija skirta vyresniems nei 50 metų amžiaus šachtininkams bei tiems, kurie dėl sveikatos problemų negali dirbti po žeme. Žinybų duomenimis, bus vertinama, ar išmokas įmanoma skirti ir likusiems 19 darbininkų.

Italijos vyriausybė atsisakė planų įvesti mokestį daug uždirbantiesiems, apie tai pranešė šalies ministro pirmininko Silvio Berlusconi kabinetas, informuoja BBC. „Solidarumo mokestis“ uždirbantiems daugiau nei 90 tūkst. eurų buvo numatytas kaip viena iš taupymo priemonių, kurias įgyvendinusi Italijos vyriausybė siekia iki 2013-ųjų subalansuoti valstybės biudžetą.

Pensininkai gali tikėtis, kad Seimas rudens sesijos metu svarstys dėl sumažintų pensijų atstatymo, o štai teisėjų sumažintų algų galiojimą planuojama pratęsti, rodo Vyriausybės siūlomi įstatymų projektai.

Neseniai vienoje radijo laidoje dalyviai teigė, kad dauguma Lietuvą kamuojančių bėdų kyla dėl žmonių susvetimėjimo, atskirumo ir prarastų tarpusavio ryšių. Laida buvo apie jaunimą, ne apie ekonomiką, tačiau laidos dalyvių argumentai krypo į ekonominę pusę, būtent ten ieškant susvetimėjimo priežasčių. Rinka buvo įvardinta viena iš jų. Neva rinkoje žmogus rūpinasi tik savimi, egzistuoja individo kultas ir tai atskiria žmones vienus nuo kitų.

Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 dienos, ši suma išaugo 20,45 mln. litų arba 74 proc., o per dvejus metus – net  3,73 karto.

JAV milijardierius ir vienas iš garsiausių pasaulyje spekuliantų valiuta George'as Sorosas nusprendė baigti savo draudimo fondo valdytojo karjerą. Kaip sužinojo agentūra „Bloomberg“, 81 metų finansininkas iki šių metų pabaigos nori grąžinti savo investuotojams pinigus - apie 1 milijardą JAV dolerių, o jo fondas turėtų užsiimti tik Dž. Soroso ir jo šeimos aktyvais.

Policijos reforma yra akivaizdi policininkų skurdinimo programa. Žeminantys atlyginimai ir pensijos Sakoma, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Taip vaizdžiai galima įvardinti prieš kelis metus prasidėjusią bei tebevykstančią policijos reformą. Pertvarką, kurios metu galutinai pakirsta pagarba policininko profesijai. Prisidengę skambiu krizės vardu, valdantieji ilgai nemąstę palaimino policininkų skurdinimo planą.

Ukrainos moterų organizacijos „Femen“ aktyvistės prie parlamento Kijeve surengė protestą prieš pensijų reformos įstatymą, dėl kurio bus balsuojama antradienį. Balsas.lt primena, kad feminisčių judėjimas „Femen“ jau ne vieną kartą surengė panašaus pobūdžio protestus.

Garbaus amžiaus žmonės parke žaidžiantys šachmatais, gėlyne plušančios energingos senolės ar pajūriu vaikštinėjanti senjorų pora – tokie idiliški senatvės vaizdai Lietuvoje retenybė. Mūsų šalyje visą gyvenimą dirbę žmonės senatvėje dažnai savo gyvenimo saulėlydį pasitinka vieniši, pasiligoję, o neretai kenčia skurdą ir įvairius nepriteklius.

Ministrų Kabinetas iki pirmadienio nukėlė klausimo dėl pensijų kaupimo modelio svarstymą. „Iš esmės yra sutarta, ir aš tikiu, kad dar šitoje Seimo sesijoje bus pateikimas. Dėl pačių pensinių fondų veiklos įstatymų projektams buvo pritarta, o liko vieno puslapio įstatymas dėl pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų, kuriame siūloma keisti pačią kaupimo formulę, kad 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, vėliau 2 proc.

Valdantiesiems nesutariant dėl minimalaus atlyginimo didinimo, SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda mano, kad priešpensinio amžiaus žmonėms galėtų būti taikomas mažesnis minimalus mėnesinis atlyginimas. G. Nausėda sakė, kad MMA didinimo klausimas tapo valdžios žaidimo instrumentu artėjant Seimo rinkimams. SEB banko eksperto vertinimu, idėja diferencijuoti MMA nebloga, tik nerimą kelia jos administravimas.

Karo nusikaltimais kaltinamam buvusiam Bosnijos serbų armijos vadui Ratko Mladičiui išmokėta 5 mln. dinarų (50 tūkst. eurų) susikaupusios pensijos. Už savo tėvą pinigus paėmė sūnus Darkas (Darko), rašo laikraštis "Novosti". Dėl slapstymosi po Bosnijos karo pensijos mokėjimas R. Mladičiui 2005-aisiais buvo įšaldytas. Vidutinis mėnesinis atlyginimas Serbijoje yra maždaug 350 eurų. R. Mladičius gegužės 26-ąją buvo suimtas Serbijoje, o 31 dieną perduotas Hagos tribunolui.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.

Išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 84,4 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamos neto migracijos ir neigiamos natūralios kaitos. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis buvo neigiama neto migracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. emigrantų.

Biržų policijos komisariatas tuštėja, o jo darbuotojai šiais metais jau nebespėja atsisveikinti su tarnybą paliekančiais kolegomis. Užvakar buvo paskutinė policijos Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjos Vaidos Vizbaraitės darbo diena. Tarnybą ji, neatitarnavusi nustatyto laiko iki pensijos, palieka savo pačios prašymu. Į pensiją savo noru jau išėjo ir kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas Eugenijus Staniulis, išeina ir Operatyvaus valdymo poskyrio skyriaus postinis Vaidmantas Murnikas.

Atsakingi Seimo komitetai šią savaitę sutarė dėl pensijų reformos gairių. Ir nors dokumente nėra paskaičiavimų ir datų, parlamentarai tikisi, kad jis paskatins Vyriausybę greičiau rengti konkrečius įstatymus ir pradėti pertvarką. Kol kas politikai tik žodžiu vardija, kada būtų galima pradėti vėlinti pensinį amžių ir leisti žmonėms pabėgti iš privačių pensinių fondų atgal į „Sodrą“. Šią savaitę trys atsakingi komitetai pritarė socialinių reikalų sistemos pertvarkos gairėms.

Vyriausybė tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 10–15 metų sumažės apie 25 proc. nuo dabartinio pensijų lygio. (Martyno Vidzbelio nuotr. ) Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Ateities pensijų sistemos principai turi būti skaidrūs, pati sistema turi garantuoti žmogui pajamas ir būti susieta su jo indėliu į sistemą, teigia prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas, kartu atkreipdamas dėmesį, kad, jo akimis, tarp politikų nesutarimų dėl pertvarkos mažėja.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad pensininkai padorių pensijų gali tikėtis po kelių dešimtmečių. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ Ministras Pirmininkas pareiškė, kad pensijų sistemos reforma bus įgyvendinama ir duos rezultatų ne per metus ar dvejus, o per ateinančius dešimtmečius. Premjeras sakė tikįs, kad dėl pensijų reformos sutars tiek valdantieji, tiek opozicija.

„Sodros“ reformos ėmęsis Seimas pradėjo svarstyti, ką reikia daryti, kad po keliasdešimties metų dabartinis jaunimas, išėjęs į pensiją, gautų ne penktadaliu mažesnę pensiją nei dabartiniai pensininkai, o bent panašią ar didesnę. Nes „Sodra“ praskolinta, gimstamumas mažėja ir nebus pakankamai dirbančiųjų, kurie galėtų išlaikyti pensininkus.

Per artimiausius kelerius metus užtarnauto poilsio išeisiantys gyventojai negali būti ramūs, kad apskaičiuodama jų būsimų pensijų dydį “Sodra„ neapsivogs. Mat jeigu būsimi pensininkai patys neįrodys, kad prieš 20 metų gavo pajamų ir sumokėjo mokesčius, Sodra“ jų į pensiją ir neįskaitys. Dingo 10 metų Uostamiesčio gyventojai Natalijai K. iki pensijos liko 5 metai.

Jei sutinki gauti išankstinę senatvės pensiją, negali turėti jokių kitų pajamų. Su tokiomis baudžiavą primenančiomis sąlygomis turi sutikti pirma laiko pensininkais panorę tapti žmonės.

Daugiau kaip pusė (54 proc.) lietuvių neturi lėšų atidėti taupymui, kita dalis galėtų taupyti, tačiau tik 26 proc. tai daro. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke (24 proc.), antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais (14 proc.), o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų.