Yra temų, kuriomis kiekvienas gali save laikyti ekspertu: krepšinis, ekonomika, atlyginimai čia ir svetur, emigracija, krizė. Pastaruoju metu tampa madinga ir pensijų reforma.
„Ekonomika.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvavę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, Vilniaus universiteto docentas daktaras Teodoras Medaiskis ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos narys Aurimas Maždžierius atstovauja skirtingiems požiūriams į 2003 metais pradėtą pensijų reformą, tačiau dėl dviejų dalykų jų nuomonės sutampa: pirma, „Sodroje“ reikia daug ką keisti, antra, jei jau prireikė reformos pakeitimų, reikia viską gerai išdiskutuoti, rasti bendrų daugumai priimtinų sprendimų ir juos gerai išaiškinti visuomenei.
Neįgali „Sodra“
Nenumatytų mastų ekonomikos krizės ir demografinės problemos (visuomenės senėjimas, neįtikėtina emigracija) „Sodrą“ taip išsekino, kad jos deficitas jau pasiekė 6 mlrd. litų. Jei nieko nebus keičiama, problema gilės, ir apie kokią nors visuomenės socialinę apsaugą nebus ko nė kalbėti.
„Esu iš tų, kurie mano, kad „Sodros“ sistemą reikia tobulinti, grįžti prie socialinio draudimo dalykų, – kalbėjo A. Sysas, – nes populistiniai, neapgalvoti sprendimai sudarė prielaidų prezidentei, Laisvosios rinkos institutui kalbėti apie tai, kad „Sodra“ savo darbą jau padarė, atgyveno, todėl ją reikia naikinti, reformuoti, bet niekas nešneka, kaip tą daryti. Manau, valstybinio socialinio draudimo sistema turi išlikti, nes niekas pasaulyje nieko geriau dar nesugalvojo. O tie pagražinimai, pensiniai fondai – tai tik prie gero sumuštinio padėtas žalias salotos lapelis, kuris leistų ateityje galbūt gauti šiek tiek daugiau pinigėlių.“
A. Sysas įsitikinęs, kad reikia skubių sprendimų, kurie sustabdytų „Sodros“ biudžeto deficito augimą, o piliečiams reikia įrodyti, kad ši sistema yra gyvybinga, gyvuos ir kad niekas nesirengia jos naikinti.
A. Maždžierius mano, kad Seimas ir Vyriausybė pasielgė nesąžiningai leisdami „Sodrai“ dviem trečdaliais sumažinti mokėjimus į antrosios pakopos privačius pensijų fondus, kuriuos yra pasirinkę milijonas, arba beveik pusė darbingo amžiaus Lietuvos piliečių, patikėjusių pensijų reforma. Taip „Sodra“ per metus sutaupė 600 mln. litų, bet savo padėties nepagerino, o žmonėms padarė skriaudą.
Jo nuomone, reforma ir „Sodros“ bėdos išprovokavo savotišką kartų konfliktą: „Tiems, kurie į pensiją išeis greičiau, svarbu daugiau gauti iš „Sodros“, o tie, kurie į pensiją išeis tik po 30–40 metų, norėtų šiandien atidėti daugiau. Šiuos interesus reikia derinti.“
T. Medaiskio nuomone, svarbu, kad socialinės reformos būtų tęstinės, o dabartinę „Sodros“ prievolę mokėti senatvės pensijas reikėtų perduoti valstybei, kad pensijos būtų finansuojamos iš nacionalinio biudžeto.
Anot pašnekovo, pensijoms reikalingos lėšos lengvai apskaičiuojamos, mažai keičiasi, ir būtų logiška, jei jų mokėjimas būtų valstybės prievolė.
Taip būtų nušautas ir antras zuikis – atpigtų darbo jėga. Mat dabar „Sodros“ ir privalomojo socialinio draudimo mokesčiai sudaro apie 40 proc. darbo užmokesčio. Matyt, daugiausia čia slypi ir vokelių problema. Didžiąją dabartinio „Sodros“ mokesčio dalį išskaidžius į kitas mokestines eilutes, sumažėtų bendra mokestinė našta, be to, mokesčius būtų lengviau administruoti.
Reformoje buvo numatytos trys pakopos, tačiau dėl numatytų aplinkybių – krizės, labiau nei tikėtasi pablogėjusios demografinės padėties – turime „Sodros“ biudžeto deficitą. Svarbu tai, kad socialinės reformos būtų tęstinės. Tačiau „Sodra“, patyrusi biudžeto deficitą, žmonėms nemokės tiek pinigų, kiek buvo žadėta reformos pradžioje.
Antroji pakopa
Tebeverda diskusijos dėl antrosios pakopos pensinių fondų, kai dalį surinkto mokesčio „Sodra“ privalo pervesti į reformoje dalyvaujančių asmenų pasirinktus pensinius fondus. Dabar į šias sąskaitas pervedama 2,5 proc. mokesčio, o žadėta 5,5 procento. Nuomonės dėl antrosios pakopos fondų svyruoja tarp dviejų kraštutinumų: į fondus reikia pervesti apie 10 proc. „Sodros“ mokesčio, o kiti mano, kad antrosios pakopos reikia apskritai atsisakyti.
„Jeigu šiandien būtų balsuojama, manau, 95 proc. Seimo narių balsuotų už antrosios pakopos panaikinimą. Bet tokia pozicija Seime nėra suformuluota“, – sakė A. Sysas.
Tokia nuostata susiformavo, kai dėl ekonomikos krizės smarkiai krito pensijų fondų vienetų kainos ir dėl to ypač nukentėjo tuo laikotarpiu išėjusieji į pensiją. Nukentėjo ir kiti reformos dalyviai. Mat sumažinus atskaitymus iš „Sodros“ biudžeto, nebuvo pasinaudota galimybe supirkti daugiau akcijų tada, kai jos pigiausios.
„Tokia patirtis parodė, kad pensiniai fondai, kaip ir „Sodros“ pensija, nėra panacėja, – sakė T. Medaiskis. – Tačiau nieko kito nelieka kaip žmonėms garantuoti valstybės mokamą bazinę pensiją, o kitą dalį turėtų sudaryti žmonių sukauptos lėšos.“
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys praėjusią savaitę pranešė, kad pensijų reformos pataisos turėtų būti svarstomos pavasario sesijoje, tačiau „Ekonomika.lt“ surengtos diskusijos dalyviai abejoja, ar Vyriausybė spės Seimui pateikti visus dokumentus.
„Tikriausiai ši užduotis teks jau kitai Vyriausybei“, – mano A. Sysas.
