V. Janeliauskienė
Statistikos duomenys tikslūs ir negailestingi – šalies visuomenė sensta. Šių metų pradžioje Lietuvoje 60-mečiai ir vyresnio amžiaus žmonės sudarė beveik 22 procentus visų gyventojų.
Per pastarąjį dešimtmetį pagyvenusių žmonių padaugėjo 32,6 tūkstančio, beveik 5 procentais. Šių metų pradžioje 100 šalies vaikų teko 115 pagyvenusių žmonių, o prieš dešimtmetį – tik 78.
Nesame išimtis?
Panevėžys, nors ir nepatenka į daugiausia pagyvenusių žmonių turinčių miestų sąrašus, taip pat nėra išimtis iš bendros senėjimo tendencijos. Kaip teigia Lietuvos statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė, šimtui 15–59 metų Panevėžio miesto gyventojų tenka 32 pagyvenę žmonės nuo 60 metų.
Prieš trejetą metų tekdavo mažiau – 31.
Mieste ypač padaugėjo vyresnių moterų. Prieš dešimt metų Panevėžyje gyveno 951 moteris, sulaukusi 85 ir daugiau metų, šiemet jų yra 1 312. Garbaus amžiaus vyrų skaičius ne toks įspūdingas. Prieš dešimtmetį 85 metų ir vyresnių vyrų Panevėžyje būta 299, šiemet – 350.
2001 metais Panevėžyje gyveno 320 vyrų, sulaukusių 80–84 metų, 2011 metais jų gyvena 718. O tokio amžiaus moterų prieš dešimtmetį buvo 888, šiemet – 1 689.
Visoje šalyje pagyvenusių moterų gerokai daugiau nei vyrų. 2011 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 249,1 tūkst. pagyvenusių vyrų ir 452,1 tūkst. moterų.
Aktyvūs visur
Po statistikos skaičiais slepiasi ilgi ir kartais labai sunkūs gyvenimo keliai, įvairiausi žmonių likimai. Aktyvesni, metams pasiduoti nenorintys panevėžiečiai noriai dalyvauja pensininkų bendrijos „Panevėžio bočiai“ veikloje. Vyriausiam draugijos nariui jau 91-eri sukako, o į devintą, aštuntą dešimtį įkopusiųjų – didžiausioji dalis.
„Šešiasdešimtmečiai pas mus beveik neateina, tik gerokai vyresni“, – sako bendrijos „Panevėžio bočiai“ pirmininkas Kęstutis Šeškus.
Daugiau kaip 500 aktyvių garbaus amžiaus žmonių vienijanti bendrija pastaraisiais metais didelio naujų narių antplūdžio nejaučia. Namuose sėdėti nenorintys, aktyvūs žmonės, pasak pirmininko, išsiskirsto po įvairias neįgaliųjų, kitas organizacijas, kurių mieste yra nemažai.
K. Šeškus sako, kad į pensininkų bendriją žmonės dabar buriasi ne naudos ieškodami, o stengdamiesi savo garbingus metus nauja patirtimi ir žiniomis papildyti.
Štai šį penktadienį 23 bendrijos nariams bus iškilmingai įteikti kompiuterinio raštingumo kursų baigimo diplomai. Dar būreliui senolių tokie diplomai bus įteikiami lapkričio mėnesį.
Susitikimai, ekskursijos, saviveikla, užsiėmimai, mokslas – daug kas gali būti prieinama vis gausesne tampančiai visuomenės daliai – pagyvenusiems žmonėms.
Visoje Europoje taip pat sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais ir internetu. Plečiantis informacinių technologijų naudojimosi galimybėms, per pastaruosius trejus metus maždaug dukart padaugėjo jomis besinaudojančių vyresnio amžiaus žmonių.
Nei daug, nei mažai
Kaip teigia statistikos duomenys, daugiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo Ignalinos – 30,5 procento, Anykščių – 28,8, Alytaus – 27,9, Varėnos ir Zarasų rajonuose, o mažiausiai Visagine – 14 ir Neringoje – 15,2 procento bei Mažeikių – 18 procentų ir Vilniaus – 18,1 procento rajonuose.
Šių metų duomenimis, Panevėžyje mažiausiai pasikeitė 60–64 metų žmonių skaičius, dabar mieste gyvena 3500 tokio amžiaus moterų, panašiai tiek buvo ir prieš dešimtmetį. Tokio amžiaus vyrų Panevėžyje yra 2233, panašiai buvo ir anksčiau.
O štai 70–74 metų panevėžiečių vyrų per dešimtmetį padaugėjo dviem šimtais, o moterų – penkiais.
Ligos pagyvenusiems žmonėms negailestingos, dažną vargina įvairūs sveikatos sutrikimai.
Dažniausiai vyresni žmonės serga kraujotakos sistemos ligomis, nustatyta, jog net 42 procentus pagyvenusiųjų jos ištinka. Puola ir kitokios bėdos – onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai stacionariose gydymo įstaigose gydėsi kas antras asmuo nuo 65 metų, iš šio amžiaus nesulaukusių pagyvenusių žmonių ligoninėje gydytas kas penktas.
Statistikos duomenys tikslūs ir negailestingi – šalies visuomenė sensta. Šių metų pradžioje Lietuvoje 60-mečiai ir vyresnio amžiaus žmonės sudarė beveik 22 procentus visų gyventojų.
Per pastarąjį dešimtmetį pagyvenusių žmonių padaugėjo 32,6 tūkstančio, beveik 5 procentais. Šių metų pradžioje 100 šalies vaikų teko 115 pagyvenusių žmonių, o prieš dešimtmetį – tik 78.
Nesame išimtis?
Panevėžys, nors ir nepatenka į daugiausia pagyvenusių žmonių turinčių miestų sąrašus, taip pat nėra išimtis iš bendros senėjimo tendencijos. Kaip teigia Lietuvos statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė, šimtui 15–59 metų Panevėžio miesto gyventojų tenka 32 pagyvenę žmonės nuo 60 metų.
Prieš trejetą metų tekdavo mažiau – 31.
Mieste ypač padaugėjo vyresnių moterų. Prieš dešimt metų Panevėžyje gyveno 951 moteris, sulaukusi 85 ir daugiau metų, šiemet jų yra 1 312. Garbaus amžiaus vyrų skaičius ne toks įspūdingas. Prieš dešimtmetį 85 metų ir vyresnių vyrų Panevėžyje būta 299, šiemet – 350.
2001 metais Panevėžyje gyveno 320 vyrų, sulaukusių 80–84 metų, 2011 metais jų gyvena 718. O tokio amžiaus moterų prieš dešimtmetį buvo 888, šiemet – 1 689.
Visoje šalyje pagyvenusių moterų gerokai daugiau nei vyrų. 2011 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 249,1 tūkst. pagyvenusių vyrų ir 452,1 tūkst. moterų.
Aktyvūs visur
Po statistikos skaičiais slepiasi ilgi ir kartais labai sunkūs gyvenimo keliai, įvairiausi žmonių likimai. Aktyvesni, metams pasiduoti nenorintys panevėžiečiai noriai dalyvauja pensininkų bendrijos „Panevėžio bočiai“ veikloje. Vyriausiam draugijos nariui jau 91-eri sukako, o į devintą, aštuntą dešimtį įkopusiųjų – didžiausioji dalis.
„Šešiasdešimtmečiai pas mus beveik neateina, tik gerokai vyresni“, – sako bendrijos „Panevėžio bočiai“ pirmininkas Kęstutis Šeškus.
Daugiau kaip 500 aktyvių garbaus amžiaus žmonių vienijanti bendrija pastaraisiais metais didelio naujų narių antplūdžio nejaučia. Namuose sėdėti nenorintys, aktyvūs žmonės, pasak pirmininko, išsiskirsto po įvairias neįgaliųjų, kitas organizacijas, kurių mieste yra nemažai.
K. Šeškus sako, kad į pensininkų bendriją žmonės dabar buriasi ne naudos ieškodami, o stengdamiesi savo garbingus metus nauja patirtimi ir žiniomis papildyti.
Štai šį penktadienį 23 bendrijos nariams bus iškilmingai įteikti kompiuterinio raštingumo kursų baigimo diplomai. Dar būreliui senolių tokie diplomai bus įteikiami lapkričio mėnesį.
Susitikimai, ekskursijos, saviveikla, užsiėmimai, mokslas – daug kas gali būti prieinama vis gausesne tampančiai visuomenės daliai – pagyvenusiems žmonėms.
Visoje Europoje taip pat sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais ir internetu. Plečiantis informacinių technologijų naudojimosi galimybėms, per pastaruosius trejus metus maždaug dukart padaugėjo jomis besinaudojančių vyresnio amžiaus žmonių.
Nei daug, nei mažai
Kaip teigia statistikos duomenys, daugiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo Ignalinos – 30,5 procento, Anykščių – 28,8, Alytaus – 27,9, Varėnos ir Zarasų rajonuose, o mažiausiai Visagine – 14 ir Neringoje – 15,2 procento bei Mažeikių – 18 procentų ir Vilniaus – 18,1 procento rajonuose.
Šių metų duomenimis, Panevėžyje mažiausiai pasikeitė 60–64 metų žmonių skaičius, dabar mieste gyvena 3500 tokio amžiaus moterų, panašiai tiek buvo ir prieš dešimtmetį. Tokio amžiaus vyrų Panevėžyje yra 2233, panašiai buvo ir anksčiau.
O štai 70–74 metų panevėžiečių vyrų per dešimtmetį padaugėjo dviem šimtais, o moterų – penkiais.
Ligos pagyvenusiems žmonėms negailestingos, dažną vargina įvairūs sveikatos sutrikimai.
Dažniausiai vyresni žmonės serga kraujotakos sistemos ligomis, nustatyta, jog net 42 procentus pagyvenusiųjų jos ištinka. Puola ir kitokios bėdos – onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai stacionariose gydymo įstaigose gydėsi kas antras asmuo nuo 65 metų, iš šio amžiaus nesulaukusių pagyvenusių žmonių ligoninėje gydytas kas penktas.