Teisėjų reikalavimai sumokėti sąžiningai uždirbtus pinigus išgirsti. Konstitucinis Teismas patvirtino, kad neturėtų būti ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą bei darbą švenčių ir poilsio dienomis.
Į užtarnautą poilsį – anksčiau
Po kelerių metų savo teisybę įrodę Temidės tarnai iškėlė dar vieną tikslą. Teisėjų asociacija (TA) siekia, kad teisėjai turėtų galimybę į užtarnautą poilsį pasitraukti anksčiau, o ne sulaukę 65-erių, arba turintieji tam tikrą stažą. Esą statutiniams pareigūnams prilygstantis teisme dirbantis valstybės tarnautojas į pensiją išeiti turėtų po 20 metų darbo, lygiai taip pat, ką dabar gali padaryti tarnaujantieji vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje ar Kalėjimų departamente.
Dėl pensijų į Vyriausybę ir kitas institucijas valstybės vardu teisingumą vykdantys pareigūnai ketina kreiptis kitą savaitę.
TA valdybos narys, Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas Ramūnas Gadliauskas patikino, kad tokiam pageidavimui akstiną davė pastaruoju metu vykusios diskusijos apie teisėjų darbo stažo skaičiavimą. „Visuomenėje buvo diskutuojama, ar nereikėtų teisėjo darbo stažo skaičiuoti nuo 1990-ųjų, ar gali tinkamai dirbti teisėjai, savo karjerą pradėję dar sovietmečiu, ar nereikėtų pakeisti senesnių teisėjų jaunais, kuriems nebūtų priekaištų nei dėl išsilavinimo, nei dėl auklėjimo. Tos diskusijos ir pastūmėjo mus pasidomėti, kaip panašūs klausimai buvo sprendžiami kitose šalyse. Sužinojome, kad vienose valstybėse po tam tikrų santvarkos pasikeitimų iš esmės teisėsaugos sistemos išvalomos, senieji pareigūnai atleidžiami ir priimami nauji. Kitose šalyse ir po santvarkos pakeitimų teisėjai lieka dirbti, jei nėra kažkuo „susitepę“. Tačiau daug kur jiems sudaryta galimybė į pensiją išeiti, kai turi tam tikrą darbo stažą“, – kalbėjo teismo pirmininkas.
Reakcija neigiama
Pasak R.Gadliausko, teisėjai ne kartą girdėjo, kad turėtų būti užleidžiama daugiau vietų jauniems teisininkams. Todėl ir buvo sugalvota pasiūlyti sudaryti galimybę vyresniems teisėjams pasitraukti į pensiją anksčiau.
„Jei teisėjus daug kas lygina su statutiniais pareigūnais, tai gal ir į pensiją galėtume išeiti, išdirbę tiek, kiek numatyta, metų. Koks tas stažas galėtų būti, paliekame spręsti įstatymų leidėjams. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad teisėju dirbti pradedama ne anksčiau nei 25-erių, o dažniausiai – 28-erių ar 30-ies. Tad jeigu būtų nustatytas ilgesnis privalomo darbo stažas nei 30 metų, didelės prasmės tokie pakeitimai jau nebeturėtų“, – sakė TA valdybos narys.
Pašnekovas patikino, kad nederėtų stebėtis tokiais teisėjų reikalavimais – esą teisminės valdžios pareigūnas kaip bet kuris kitas darbuotojas nori geresnių darbo sąlygų: „Yra besistebinčiųjų, kaip teisėjai dar drįsta ko nors reikalauti. Tiesiog visuomenėje buvo suformuota nuomonė, kad teisėjai nieko neveikia, gauna dešimtis tūkstančių, dar kyšius ima ir dirba kaip klanas. Deja, tokiai nuomonei paneigti neturime pakankamai finansinių galimybių. Tik norime priminti, kad į gatves mitinguoti ir streikuoti gali eiti kitos dirbančiųjų interesus ginančios profesinės sąjungos. O jei teisėjai paprašo papildomų socialinių garantijų, kažkodėl reaguojama neigiamai. Bet juk TA yra visuomeninė organizacija, kurios veiklos tikslas ir yra rūpintis teisėjų socialinėmis garantijomis.“
Administracinio teismo pirmininkas teigė abejojantis, kad iškart dauguma kolegų su dideliu malonumu pultų pasinaudoti sudaryta galimybe pasitraukti į pensiją anksčiau. Esą šiuo metu šalies teismuose dirba apie 80 karjerą sovietmečiu pradėjusių teisėjų, veikiausiai jų dauguma liktų dirbti, jei dar leidžia sveikata ir galimybės.
Nepakelia krūvio
R.Gadliauskas pripažino, kad vis dėlto su amžiumi tam tikri teisėjų darbiniai pajėgumai silpsta. Pasak jo, vyresniems darbuotojams savo pareigas atlikti darosi sudėtinga ne tik dėl sveikatos problemų ar fizinių pajėgumų, bet ir dėl gerokai išaugusio darbo krūvio.
„Su visa pagarba tenka pripažinti, kad vienokiu tempu dirba 35-erių metų teisėjas ir kitokiu – 60-ies. O šiandien darbo tempas ypač svarbus, nes krūviai stipriai išaugo, reikalavimai kyla. Nemažai dėl tam tikrų priežasčių darbo krūvio nepakeliančių teisėjų patys pageidauja išeiti ir imasi kitokios teisinės veiklos. Anksčiau per metus savo noru pasitraukdavo vienas ar du teisėjai, o dabar kaskart Teisėjų taryba svarsto po kelis prašymus. Tiesiog teisėjai neapsikenčia, deda pareiškimus ir eina lengvesnės duonos ieškoti“, – kalbėjo R.Gadliauskas.
Pasak teismo pirmininko, būtent dėl didžiulio darbo krūvio kolegos nusipelnė sulaukti sąžiningai uždirbto atlygio už darbo viršvalandžius bei darbą švenčių ir poilsio dienomis. Nors dar 2009-aisiais Konstituciniam Teismui pateiktas prašymas buvo patenkintas tik šią savaitę, teisminės valdžios pareigūnai džiaugiasi savo tiesą įrodę.
„Nors teisėjai dažnai sulaukia kritikos, kad dirba sau ir bylinėjasi tarpusavyje, tokie Konstitucinio Teismo nutarimai naudos duoda visiems darbuotojams, ne tik teisėjams. Tai yra priminimas darbdaviams, jog už bet kokį papildomą darbą reikia mokėti, kad ir koks sunkmetis spaustų. Sutinku, valstybė gali nutarti, kad sunkmečiu visi tarnautojai turi papildomai nemokamai padirbėti šeštadienį po kelias valandas, gal tai ir būtų teisėta. Bet ar gerai būtų, jei bet kuris darbdavys pablogėjus finansinei padėčiai iš darbuotojo pareikalautų nemokamai dirbti visais šeštadieniais? Tokie darbdavių norai savavališkai reguliuoti darbo laiką ir už jį nemokėti turi būti apriboti“, – sakė pašnekovas.
Uždirba sąžiningai
Pasak R.Gadliausko, teisėjai dažnai dirba viršvalandžius, budi savaitgaliais ar švenčių dienomis. Pavyzdžiui, nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Per 48 valandas teismas privalo išnagrinėti ir kai kuriuos su rinkimų ar referendumų teisiniais santykiais susijusius skundus. Prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Vadinasi, jei sulaikyto asmens ar skundo sulaukiama penktadienį, budintis teisėjas privalo dirbti savaitgalį.
„Daugumai teisėjų 8 darbo valandų tiesiog nepakanka, jie pasibaigus darbo dienai lieka dirbti vakarais kabinetuose ar nuosprendžius rašo namuose. Niekas neklausia, kada darbas bus atliktas – jis tiesiog turi būti padarytas laiku. Anksčiau už viršvalandžius teisėjams buvo suteikiama papildomų poilsio dienų ar dvi savaitės atostogų. Vėliau nuspręsta, kad tai negerai – geriau kartą per metus už budėjimus ir viršvalandžius mokėti vadinamąjį tryliktąjį atlyginimą. O nuo 2008-ųjų buvo nutarta, kad papildomas teisėjų darbas bus apmokamas tik tada, jei bus pinigų. Vadinasi, darbdavys pasakė: dirbk, kiek man reikia, o aš sumokėsiu, jei liks pinigų. Galimybė gauti sąžiningai uždirbtą atlygį buvo palikta tik teoriškai. Todėl teisėjai ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, jis patvirtino, kad priemokų už viršvalandžius ribojimas prieštarauja Konstitucijai“, – kalbėjo R.Gadliauskas.
Jis patikino, kad už pernai ar užpernai dirbtus viršvalandžius užmokesčio sulaukti norintys teisėjai veikiausiai asmeniškai turės kreiptis į teismus. Tačiau nežinia, ar pavyks sulaukti atlygio už namuose atliktą darbą, nes paprastai viršvalandžių apskaita buvo vykdoma tik teisėjui esant darbo vietoje.
Justė BRIEDYTĖ
