Kol Vyriausybė kantriai laukia darbo grupės siūlymų, kaip gelbėti į skolų liūną grimztančią „Sodrą“, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo viziją, kokia turi būti Lietuvos pensijų sistema. Nė nepradėta svarstyti vizija jau sukiršino valdančiuosius.
Prireiks papildomų lėšų
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, reforma turi padaryti socialinio draudimo sistemą finansiškai tvarią ir užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą.
Projekto rengėjai siekia nustatyti stipresnį įmokų ir išmokų ryšį, siūlydami pakeisti socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimą, galimai pereinant prie virtualių sąskaitų sistemos.
R.Dagio teigimu, tuo pat metu siūlymus pensijų sistemos reformai rengianti Vyriausybės darbo grupė, kuri darbą turi baigti iki vasario 1 d., linksta prie vadinamosios taškų sistemos. Galutinį tašką dėl to padės Seimas.
Pertvarkos gaires politikai ketina svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Tikimasi, kad jas patvirtinus Vyriausybė parengs reikalingus teisės aktų pakeitimus.
Nors konkrečių sprendimų dar nėra, lėšas reformai – daugiau nei 350 tūkst. litų iš Rezervo fondo – Ministrų kabinetas ketina skirti jau rytojaus posėdyje.
Sukiršino kaupimo fondai
Jau ryškėja ir pirmieji politikų nesutarimai, pavyzdžiui, dėl privačių pensijų kaupimo fondų ateities.
R.J.Dagio užregistruotame projekte siūloma sukurti prie Lietuvos banko ar „Sodros“ valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę II pakopos pensijų fondams valdyti. Taip pat siūloma nedidinti šiuo metu iki 2 proc. sumažintų pervedimų iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus.
Apie tokius planus išgirdęs Liberalų sąjūdžio lyderis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pareiškė, kad „Sodros“ problemos taip nebus išspręstos, bet pensijų sistema gali žlugti, ir ragino įmokas į privačius pensijų fondus į lygį, buvusį iki krizės (5,5 proc.), grąžinti kuo greičiau.
„Reikia galvoti ne tik apie esamus, bet ir apie būsimus pensininkus. Sužlugdyti pensijų reformą reikštų, kad šimtai tūkstančių šiuo metu dirbančių žmonių susidurs su visiška nežinia, kokia bus jų ateitis“, – sakė E.Masiulis.
Premjeras Andrius Kubilius neskuba nei kritikuoti atskirų siūlomos reformos epizodų, nei jiems pritarti.
„Turime atsižvelgti, su kokiais iššūkiais susidurs pensijų sistema, ir tada labai aiškiai pasakyti dėl pensijų fondų ateities“, – sakė A.Kubilius.
– Kas pasikeistų, jei II pakopos pensijų fondai būtų valstybiniai, kaip siūloma pensijų reformos gairėse? – „Respublika“ klausė Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomikos daktaro Romo LAZUTKOS.
– Lėšų permetimas iš „Sodros“ į privačius fondus buvo klaida. Šiandien dėl to turi problemų ne viena Rytų Europos valstybė, kurių valdžią ir gyventojus Pasaulio banko ekspertai suagitavo daryti tokias reformas. Socialinis draudimas gavo dvigubą naštą – finansuoti dabartines pensijas ir dar finansuoti lėšų kaupimą būsimiems pensininkams. Kaip žinoma, kaupti skiriama dalis mažinama, bet ta dviguba našta užsidėta keliems dešimtmečiams.
Dabar perimti II pakopos fondus valstybei irgi nėra prasmės. Verčiau vietoj individualaus kaupimo būtų sukurtas rezervas pačioje „Sodroje“. Jei toks rezervas būtų buvęs per krizę, valstybei nebūtų reikėję tiek daug skolintis. Dabar „Sodra“ skolinasi, mokės už paskolas palūkanas ir tuo pat metu dalį lėšų perveda fondams. O į II pakopos fondus žmonėms galima leisti mokėti tiesiogiai – iš savo kišenės. Kurie norės – tegul rizikuoja savo lėšomis. Jeigu valstybė neprisiima atsakomybės už privačių pensijų dydį, kaip ji gali tokias pensijas finansuoti?
– Ir pati reforma jau pradeda melžti mokesčių mokėtojų pinigus. Trečiadienį Vyriausybė ketina jai skirti daugiau nei 350 tūkst. litų.
– Pakeitimai kainuos, bet įrodymų, kad rezultatas bus geresnis, nėra. Tarkime, kas pasikeis perkėlus bazinės pensijos mokėjimą valstybės biudžetui? Koks skirtumas, kas skolinsis – „Sodra“ ar Vyriausybė?
– Reikės didinti kai kuriuos mokesčius?
– Taip, o mokesčių sistemos kaitaliojimas yra blogas dalykas verslui, nepatrauklus investuotojams, nes nėra stabilumo. Be to, siūloma bazinę pensiją mokėti ne visiems, o tik tiems, kurių „Sodros“ pensija bus labai maža. Tokia sistema kuria vadinamuosius skurdo spąstus, kokie jau yra Lietuvoje su socialinėmis pašalpomis: kai, žmogui, gaunančiam socialinę pašalpą, uždirbus litą, prarandama 90 ct socialinės pašalpos. Taip gali atsitikti su „Sodros“ pensija. Bazinė pensija bus pridėta tik tam, kurio „Sodros“ pensija bus maža. Koks motyvas tuomet mokėti „Sodrai“ įmokas. Jeigu dalį algos gausi vokelyje, „Sodros“ pensija bus nedidelė, tuomet valstybė pridės bazinę pensiją. Jeigu būsi sąžiningas, „Sodros“ pensija bus pakankama – bazinės pensijos nepridės. Tokia kryptis – šešėlinės ekonomikos palaikymas.
– Tačiau teigiama, kad būsimos pensijos dydis priklausys nuo „Sodrai“ per visą gyvenimą sumokėtų įmokų.
– Taip yra ir dabar – „Sodros“ pensijos dydis priklauso nuo atlyginimo dydžio ir draudimo stažo sandaugos, t.y. atlyginimo už visą dirbtą laikotarpį. Siūlomos virtualios sąskaitos arba taškų sistema iš esmės nelabai skiriasi nuo dabartinės pensijų skaičiavimo tvarkos. Tarkime, nuo įmokėtų įmokų bus skaičiuojamos palūkanos. Bet kaip valstybė gali pažadėti, pavyzdžiui, 7 proc. palūkanų, jei ekonomika augs vos 3 proc.? Vadinasi, tos palūkanos bus kaitaliojamos atsižvelgiant į tai, kiek „Sodroje“ bus pinigų. O jei bus kaitaliojama, jau žmogui stabilumo nėra.
Dabar už dirbtus metus žmogui priskaičiuojama 0,5 proc. prie „Sodros“ papildomos pensijos dalies. Ta suma didinama augant apdraustųjų algoms ir „Sodros“ pajamoms. Sprendimus, kaip žinoma, kiekvieną kartą priima Vyriausybė.
– Kaip ištrūkti iš to užburto rato?
– Paprasčiausia susieti pensijų dydžio kitimą su vidutiniu mėnesiniu atlyginimu ir infliacija. Įstatymu Vyriausybė turėtų būti įpareigota laikytis tos tvarkos, kaip daroma daugelyje valstybių. Tada žmonės bus garantuoti, kad pensija nepriklausys nuo rinkimų. Numatyti pensijų kitimo dydžius būtų galima ir tvirtinant einamųjų metų biudžetą.
Alia ZINKUVIENĖ
