Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad bent jau kitais metais pensijos privalo grįžti į prieškrizinį lygį. Premjeras Andrius Kubilius pabijojo garsiai prieštarauti, tačiau šalies vadovei negirdint jis pensininkams pataria džiaugtis, kad jie gyvena taip pat, kaip 2006-aisiais. Tik statistikai ir ekonomistai įsitikinę: premjeras meluoja.
Pensijos nuvertėjo
Sumažintos senatvės pensijos nuo 2012-ųjų turi grįžti į 2008 m. lygį. Taip A.Kubiliui pareiškė šalies vadovė. A.Kubilius pažadėjo apie tai pagalvoti ir net sakė, kad Seimas pavasario sesijoje rengiasi priimti atitinkamus sprendimus. Iki šiol premjeras nuolat kartodavo, kad nėra jau taip blogai: nors tiek pensijos, tiek algos sumažėjo, bet jos yra tokios pat kaip 2006-aisiais. Todėl jis pataria džiaugtis, kad gyvenimas, palyginti su 2006-aisiais, nepablogėjo.
Tačiau specialistai tvirtina priešingai: gyvename daug blogiau nei prieš 4 metus, nes iš tokių pat pajamų galime nusipirkti mažiau nei 2006-aisiais, mat pinigai smarkiai nuvertėjo.
„Vien tik 2009 ir 2010 m., palyginti su 2008 m., realus vidutinis mėnesio darbo užmokestis vien dėl vartojimo infliacijos sumažėjo 10,7 proc., o pensijos – 5,8 proc. Ir tai neskaitant darbo užmokesčio mažėjimo dėl krizės ir pensininkų nuskalpavimo ekonomikos ir finansų sistemos „stabilizavimo“ proga“, – apskaičiavo nepriklausomas finansų ekspertas, statistikas Vladimiras Trukšinas.
Politikai nutyli
Anot jo, politikai kalba, kad morkos pabrango, grikiai pabrango ir t. t.
„Kalbos geros, nes taip kalbantiems dėl to atsakomybės nėra. Juk ne jie kalti, kad pabrango. O iš tikrųjų ne grikiai pabrango, o pinigai dėl jų pertekliaus atpigo. Bet apie tai nekalbama, nes tada galima surasti kaltuosius“, – pažymėjo V.Trukšinas.
Anot jo, yra 3 pagrindiniai pinigų šaltiniai: ekonomikoje uždirbti pinigai (tačiau jų beveik nėra, nes BVP augimas paskutinį 2010 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, minusinis), bankų kreditų emisija, kuri beveik nebeegzistuoja, bei importuoti pinigai – ES parama, valstybės pasiskolinti pinigai, tautiečių iš užsienio atsiųstos lėšos ir t. t. V.Trukšino skaičiavimais, vien nuo įstojimo į ES laikų importuota apie 120 mlrd. litų.
„Todėl pinigai ir nuvertėjo. Bet mes vis imam, nes veikia lietuviškas principas „Jamam“. Baisiausia, kad juos ne į verslą įliejome, ne statėme gamyklas, kad kurtų pridėtinę vertę, o pravalgėme ir net iš gamybos išėjome“, – sakė V.Trukšinas, turėdamas omenyje ES gundymus dėl atsisakymo ūkininkauti, dėl skatinimo pjaustyti laivus ir t. t.
Pasak jo, politikai visa tai supranta, bet jiems nenaudinga apie tai kalbėti. Juo labiau kad infliacija biudžeto formuotojams naudinga: kuo viskas brangiau, tuo daugiau pinigų PVM pavidalu į jį patenka ir galima girtis, kaip sėkmingai surenkamas biudžetas bei vykdomi planai.
Faktai:
Geriausiai pinigų nuvertėjimą iliustruoja Statistikos departamento surinkti duomenys apie tai, ką už vidutinę algą buvo galima nusipirkti 2010-aisiais ir ką – 2006-aisiais. Pavyzdžiui, pernai už algą buvo galima įpirkti 354 kilogramus duonos ruginių miltų pagrindu, o 2006-aisiais – net 414 kilogramų. Batonų pernai buvo galima nusipirkti 309 kilogramus, 2006-aisiais – 335 kilogramus. Net degtinės 2006-aisiais buvo galima nusipirkti 2 litrais daugiau – 43 litrus.
Palyginimas:
Pernai Statistikos departamentas buvo atlikęs Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio apžvalgą. Joje – šokiruojantys faktai. Pasirodo, net 1990-aisiais gyvenome geriau nei 2009-aisiais. Siaubingai krito gyventojų perkamoji galia. Pavyzdžiui, už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį į rankas 1990-aisiais žmonės galėjo nusipirkti 146 kilogramus jautienos kumpio, 2009-aisiais – 86, taip pat 1119 litrų pieno, kai 2009-aisiais išgalėjo nusipirkti tik 895. Už vidutinį atlyginimą žmonės 1990-aisiais galėjo įsigyti 1003 kilogramus ruginės duonos, 2009-aisiais – vos 379 kilogramus. Ką jau kalbėti apie degalus – vienos algos prieš dvidešimtmetį užtekdavo 727 litrams benzino, 2009-aisiais – vos 442 litrams. Dabar neįpirktume nė 400 litrų.
Danas NAGELĖ
