Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad kiek daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų padeda savo į pensiją išėjusiems tėvams. Dažniausiai pagelbėjama pinigais, prisidedant prie stambesnių pirkinių įsigijimo ir sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimo.
Pasak „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovės Audronės Kupliauskienės, apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė (54 proc.) darbingo amžiaus gyventojų į pensiją išėjusiems tėvams pagelbėja pinigais, prie tėvų stambesnių pirkinių įsigijimo prisideda beveik 28 proc. vaikų, net 24 proc. vaikų pagelbėja apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas, 15 proc. nuperka būtiniausių vaistų, 12 proc. nuveža būtiniausių maisto produktų, 6 proc. užprenumeruoja mėgstamą laikraštį ar žurnalą, 4 proc. apmoka telefono sąskaitas. Kai kurie gyventojai vienu metu padeda keliais būdais, beveik 30 proc. nepadeda niekaip.
„Tai, kad vaikai tėvams padeda įsigyti būtiniausių prekių ir paslaugų rodo, kad valstybės mokamų senatvės pensijų pragyvenimui neužtenka. Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos mokamos solidarumo principu, tai reiškia, kad dirbantieji realiai moka senatvės pensijas darbingumą praradusiems šalies gyventojams. Akivaizdu, kad ši sistema Lietuvoje jau dabar gerokai šlubuoja, dirbantiesiems tenka dviguba našta: jie moka „Sodrai“, per kurią paskirstomos senatvės pensijos, taip pat papildomai skiria pinigų, kad padėtų tėvams įsigyti būtiniausių prekių“, – pastebi A. Kupliauskienė.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad ši solidarumo sistema puikiai veikia, kuomet šalyje yra didelis dirbančiųjų ir nedidelis pensinio amžiaus gyventojų skaičius, tačiau dėl didelės emigracijos ir mažos imigracijos, mažėjančio gimstamumo bei ilgėjančios gyvenimo trukmės demografinė situacija atvirkštinė – pensinio amžiaus žmonių skaičius auga, o dirbančiųjų – mažėja. Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, kad Lietuvoje 2060 m. bus 2,5 mln. gyventojų, o visuomenė bus viena seniausių Europos Sąjungoje.
„Šie skaičiai turėtų skatinti gyventojus senatve pasirūpinti iš anksto patiems. Skaičiuojama, kad išėjus į pensiją gyvenimo kokybė nesuprastėtų, reikėtų gauti apie 70 proc. ankstesnių pajamų“, – pastebi A. Kupliauskienė.
Draudimo ekspertė atkreipia dėmesį, kad senatve pasirūpinti pamažu, nejaučiant finansinės naštos, galima pasirinkus pensinį arba kaupiamuosius gyvybės draudimus. „ERGO Life Insurance“ SE siūlomas pensinis draudimas suteikia galimybę pasirinkti, kokio dydžio ir kaip dažnai bus mokamos įmokos. Jau pasirašant sutartį klientas žino, kiek mažiausiai jis bus sukaupęs pasibaigus sutarčiai. Kaupiamos lėšos investuojamos, be to, jas papildomai draudimo bendrovė padidina skirdama dalį savo pelno“, – pasakoja A. Kupliauskienė.
Jeigu norima kartu apsidrausti ir gyvybę, kad šeimai nelaimės atveju būtų suteikta finansinė parama, galima pasirinkti kaupiamąjį arba investicinį gyvybės draudimą. „Kaupiamasis gyvybės draudimas patrauklus tiems klientams, kurie siekia finansinio saugumo. Šiame draudime visą investavimo riziką prisiima gyvybės draudimo bendrovė, taigi, dar sudarydamas kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį klientas žino, kokią minimalią pinigų sumą jis bus sukaupęs pasibaigus draudimo terminui. Tuo tarpu investicinį gyvybės draudimą pasirenka tie klientai, kurie nori valdyti investicijas ir būti atsakingi už rezultatą patys. Esant palankiai situacijai finansų rinkose ir tinkamai valdant kaupiamas lėšas, pajamos iš investicinio draudimo bus didesnės nei kaupiamojo gyvybės draudimo garantuojama grąža. Tačiau čia reikia turėti investavimo žinių bei skirti laiko investicijų valdymui“, – pasakoja A. Kupliauskienė. Ji priduria, kad tiek pensinis, tiek investicinis ar kaupiamasis gyvybės draudimas patrauklūs dėl taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos – sutartis sudarę gyventojai kasmet gali susigrąžinti iki 15 proc. nuo sumokėtų draudimo įmokų. Be to, apsidraudus galima pasirinkti ir tokias papildomas draudimo apsaugas kaip draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų draudimą ir pan.
„Siekiant, kad savanoriškas lėšų kaupimas užtikrintų didesnes pajamas senatvėje, būtina paisyti pagrindinės taisyklės: pradėti kaupti lėšas kuo anksčiau, taip pat nereikėtų pamiršti kartas nuo karto peržiūrėti draudimo sąlygas – augant pajamoms, tikslinga pasididinti ir draudimo apimtį, o atsiradus naujiems šeimos nariams – suteikti draudimo apsaugą ir jiems. Be to, kaupti vertėtų nuolatos – net ir kasdien atidėta maža suma ateityje gali atnešti didelę naudą“, – pataria A. Kupliauskienė.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime Consulting“ darbingo amžiaus gyventojų apklausą atliko š.m. kovo mėnesį. Jos metu buvo apklausta 1012 respondentų, turinčių pensinio amžiaus tėvus, iš visos Lietuvos.
