Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, dalyvavę II pakopos pensijų fonduose, turi apsispręsti, ar ir toliau kaupti pensiją šiuose fonduose, ar grįžti į ,,Sodrą“. Lietuvos banko (LB) specialistai, antradienį pristatydami tyrimo ,,II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams“ rezultatus, pabrėžė, kad dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje yra ne panacėja, o dalyvauti joje gyventojams, vyresniems negu 55 metai, ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau negu 7 metai, neapsimoka.
,,Po kelių dešimtmečių gyvensime ilgiau, pensijoje būsime ilgiau, tačiau dirbančių žmonių, kurie galėtų sunešti pensiją, bus žymiai mažiau“, – pristatydamas tyrimą sakė LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka ir aiškino, kad dėl to pensijos gerokai sumažėtų.
,,II pakopa tikrai nėra panacėja (...) bet dabartinis modelis yra vienas tinkamiausių valstybės finansams ir gyventojams“, – sakė V. Šapoka. Anot jo, valstybei tai atsipirktų jau 2036 metais, nors tuo atveju, jei visi gyventojai nuspręstų dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, valstybės įnašas jau kitais metais siektų 200 mln. litų. Skaičiuojama, kad pensijos, įvedus II pakopą, apie 2060 metus valstybei kainuos beveik 50 proc. mažiau negu dabar.
Pasak V. Šapokos, gyventojai, dalyvaujantys II pakopos pensijų sistemoje, jeigu patys taip pat prisidės, o valstybė pridės, kaip žada, iš biudžeto, gali tikėtis, kad pensijos ir atlyginimo santykis ir ateityje bus panašus kaip dabar. Šiuo metu atlyginimo ir senatvės pensijos santykis yra apie 53 proc., prognozuojama, kad ateityje dėl II pakopos pensijų fondų pensijas būtų galima išlaikyti 50 proc. lygyje.
Tačiau žmonėms, vyresniems negu 55 metai, ir tiems, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip 7 metai, jis nerekomenduoja dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje.
,,Riba, nuo kada nerekomenduotume dalyvauti, yra 55 metai ir kai iki pensijos lieka 7 metai. Kuo pensija yra arčiau, kuo II pakopos pensijų kaupime žmogus dalyvauja trumpiau, tuo labiau žmogui apsimoka grįžti į ,,Sodrą“, – aiškino V. Šapoka. Anot jo, geriausia, kad pensijų kaupime žmogus dalyvautų ne mažiau kaip 20 metų.
LB atstovai dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje nerekomenduoja ir tiems gyventojams, kurių atlyginimas labai mažas ir nėra didelių vilčių, kad jis augs.
,,Jeigu žmogus tik pradeda dirbti ir tikisi, kad jo atlyginimas augs, prasminga dalyvauti, bet jeigu pajamos nedidelės ir tokios išliks ilgą laiką, abejotina, kad ir per ilgą laiką bus sukaupta pakankamai pinigų, todėl gaunančiam mažas pajamas dalyvauti yra rizikinga“, – teigė V. Šapoka.
Jis pridūrė, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog ateityje senatvės pensijos dydis nebus toks, koks prognozuojamas šiuo metu, nes pensijų fondų grąža gali būti mažesnė, negu dabar prognozuojama.
,,Tiems gyventojams, kurie dalyvaus II pakopos pensijų sistemoje, tikėtinas prieaugis gali siekti 15–34 proc., priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo“, – sakė LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius, ir Andrius Škarnulis.
LB atstovų teigimu, kol kas išeinančių į pensiją gyventojų, dalyvavusių II pakopos pensijų fonduose, yra dar nedaug, tačiau kasmet jų daugės. Į klausimą, kas bus su lėšomis, II pakopos pensijų dalyviui mirus, LB atstovai atsakė, kad lėšos gali būti paveldimos arba nepaveldimos – tai esą priklauso nuo to, kokia yra sudaryta sutartis, kurioje gali būti numatyta ir galimybė šeimos nariams paveldėti sukauptus pinigus.
