Šią savaitę buvo žadėta visuomenei plačiau paaiškinti, kaip keičiasi pensijų kaupimo sistema, tačiau panašu, kad valdantieji dar neturi aiškios pozicijos, kokios krypties turi būti pensijų reforma.
Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai siūlo ryžtingai nukirsti privačių pensijų kaupimo fondų maitinimo iš „Sodros“ ir valstybės bambagyslę. „Tai ne reforma, o tik tam tikros visuomenės dalies ar finansinės grupės interesų tenkinimas“, – įsitikinęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Mečislovas Zasčiurinskas.
Mato chaosą ir nesusikalbėjimą
Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad reikia stabtelėti ir dar paskaičiuoti, kiek papildomų milijonų iš biudžeto reikės pensijų reformai. Papildomos išlaidos gali kelti grėsmę šalies fiskalinei politikai ir tapti kliūtimi įsivesti eurą. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad tokį pensijų kaupimo modelį, kai „Sodros“ įmokomis ir biudžeto lėšomis maitinami privatūs pensijų kaupimo fondai, reikia keisti, nes jis naudingas tik turtingiesiems ir fondų valdytojams.
O socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė aiškino, kad šiuo metu galioja praėjusiųjų metų pabaigoje priimto Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos ir jokių pokyčių dėl to nėra. „Politinėje erdvėje yra įvairių nuomonių dėl pensijų reformos, tačiau kol nebus priimti kiti sprendimai, galioja esama tvarka“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys tokį nesusikalbėjimą pavadino valdančiosios koalicijos socialinės politikos fiasko.
„Valdančiosios daugumos socialinė politika visiškai neaiški. Matome chaosą ir nesusikalbėjimą“, – po A.Syso siūlymo stabdyti pensijų sistemos reformą surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
Apsispręsti turės per pusmetį
Pagal praėjusių metų pabaigoje pataisytą pensijų kaupimo sistemą šiemet nuo balandžio su privačiais antrosios pakopos pensijų fondais sutartis sudarę gyventojai turės apsispręsti – grįžti į „Sodrą“ ar toliau dalyvauti privačioje kaupimo sistemoje. Tokiam apsisprendimui numatytas pusmetis. Pagal patvirtintą formulę „2+1+1“ tuos, kurie nuo 2014 m. apsispręs mokėti savarankiškai 1 proc. papildomą įmoką į pensijų fondus, valstybė iš biudžeto žada paremti skatinamosiomis įmokomis, kurios sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 m. ir dirbančiojo, ir valstybės įmokų dydžiai turėtų būti 2 proc.
Pasak A.Syso, praėjusių metų pabaigoje patvirtinti pensijų kaupimo sistemos pakeitimai pernelyg brangiai atsieis mūsų valstybės ir „Sodros“ biudžetams. „2014 m. pradėjus veikti schemai „2+1+1“ (2 proc. „Sodros“ įmoka ir po 1 proc. papildomų įmokų į fondus iš dirbančiojo pajamų ir valstybės biudžeto – aut. past.) viešųjų lėšų poreikis padidės iki 700 mln. Lt. Turint omenyje ambicingus planus 2015 m. įsivesti eurą, tai – papildomas iššūkis“, – teigė Seimo vicepirmininkas.
A.Sysas įsitikinęs, kad toks modelis naudingas dabar daugiau uždirbantiems žmonėms. „Jame dalyvaus turtingesni. Todėl iš valstybės biudžeto skiriant į pensijų fondus skatinamąsias įmokas tiems, kurie uždirba daugiau, skurdžiau besiverčiantys gyventojai rems turtingesnius, kad šie ir ateityje gyventų geriau. Taigi, reforma netarnauja plačiajai visuomenei“, – aiškino socialdemokratas.
Fondus maitina „Sodra“
Dėl dabar veikiančios pensijų kaupimo sistemos ir jos pakeitimų dar kategoriškesnis darbietis Mečislovas Zasčiurinskas. „Tai jokia reforma, nes tenkinami tik tam tikros visuomenės dalies ar finansinės grupės interesai. Juk privatūs fondai maitinami „Sodros“ pinigais. Nuo 2004 m. jiems pervesta bemaž 5 mlrd. Lt viešųjų pinigų. Ar dar reikia?!“ – retoriškai klausė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.
Pasak M.Zasčiurinsko, praėjusios kadencijos valdantieji buvo palankūs privatiems kaupiamiesiems fondams, tačiau dabar reikėtų nukirsti jų maitinimo bambagyslę.
„Kol formavome Vyriausybę, neliko laiko peržiūrėti paruoštą biudžetą. Jame fondams papildomai atriekta 166 mln. Lt (nuo šių metų pradžios 1,5–2,5 proc. padidinti „Sodros“ įmokų dydžiai į pensijų fondus), o neįgalieji, vaikai, dabartiniai pensininkai buvo nuskriausti. Tad kokią visuomenės gerovę kuriame?!“ – piktinosi parlamentaras.
Planktonas turtingiesiems
M.Zasčiurinskas priekaištavo „Sodrai“ dėl menkų pastangų aiškinant, kuo skiriasi pensijų kaupimas „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose. „Ar sutartis su pensijų kaupimo fondais sudarę gyventojai suvokė, kad prisiima visą investavimo riziką ir nežinia kiek pinigų liks po investicijų, kad tada „Sodros“ pensija bus iki 25 proc. mažesnė, kad moterys iš fondų gaus mažesnes pensijas?“ – viešai neakcentuojamas pensijų kaupimo fonduose rizikas vardijo parlamentaras.
Anot jo, pensijų fondų dalyviai turėtų žinoti ir tai, kad ši sistema sukurta finansų piramidės principu, kuris naudingas daug uždirbantiems. Vaizdžiai tariant, mažesnių pajamų fondų dalyviai tarsi planktonas maitina turtinguosius. „Pagal atliktus skaičiavimus, kokia galėtų būti „Sodros“ ir „fondinė“ pensija, pastaroji prie gerų fondų investavimo rezultatų pradeda didėti po 10, 23, 28 Lt, kai fondo dalyvio atlyginimas yra daugiau kaip 10 tūkst. Lt. Palyginkime „Sodros“ pensijas: jos 2004–2008 m. padidėjo daugiau kaip du kartus“, – aiškino M.Zasčiurinskas.
Valstybės pradeda atsitokėti
Ekonomistas Raimondas Kuodis pensijų kaupimo sistemos pakeitimų taip pat nevadintų pensijų reforma. Anot jo, iš antrosios pakopos pensijų fondų laimi tie, kurie daug uždirba, ir tie, kurie administruoja fondus, o daugumai visuomenės jie neatneša realios naudos. „Kai profesionalai žaidžia prieš neprofesionalus, būna žaidimas į vienus vartus“, – pensijų reformos esmę atskleidė Vilniaus universiteto (VU) socialinės politikos profesorius Romas Lazutka. Pasak jo, Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos bei Lotynų Amerikos šalims, primestas pensijų kaupimo modelis brangiai kainuoja biudžetams, todėl valstybės dabar pradeda atsitokėti ir ieško būdų, kaip išbristi iš tos balos.
„Vengrija nacionalizavo pensijų kaupimo sistemą ir grįžo prie buvusios. Visos šalys, pradėjusios tokias reformas, turi sunkumų. Įsipareigojimai būsimiems ir dabartiniams pensininkams tapo dviguba našta biudžetams“, – aiškino ekonomistas. Anot jo, apie „Sodrą“ nuolat skleidžiamos prastos žinios, kad ji gali bankrutuoti, nemokėti pensijų ir pan. „Taip, „Sodra“ turi sunkumų, tačiau valstybės kol kas nėra sugalvojusios nieko geresnio už valstybinę socialinio draudimo sistemą. Jei privatus pensijų kaupimas būtų išsigelbėjimas, Vokietijoje, Austrijoje ar Švedijoje tokia sistema dominuotų. Tačiau taip nėra“, – dėstė ekonomistas.
Kitokia yra vakariečių praktika. Čia prie senatvės pensijų kaupimo daug prisideda darbdaviai, siekiantys darbuotojų lojalumo. Pensijos kaupiamos kolektyviai – per darbo kolektyvus, profesines organizacijas. „Darbdaviai neretai patys įkuria tokius fondus, kurių tikslas – ne pelnas, o sukaupta senatvės pensija darbuotojams“, – teigė R.Lazutka.
Antrosios pakopos pensijų fondus yra pasirinkę per milijoną šalies gyventojų. Šiuo metu antrosios pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė siekia apie 5 mlrd. Lt. Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijos duomenimis, pastaraisiais metais iki trečdalio sutartis su fondais sudariusių gyventojų sąskaitų yra neaktyvios dėl nedarbo, emigracijos, nelegalaus darbo. Lėšos būsimai pensijai kaupiamos 30 pensijų fondų, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės.
Komentaras
Iš mažų įmokų menka nauda
Marijus Kalesinskas, Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas
Keista, kad paskutiniu momentu, kai Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir „Sodra“ yra pasirengusios įgyvendinti naują pensijų reformą ir ruošiasi pristatyti priemonių, kurios galėtų palengvinti gyventojams apsispręsti, politikai pareiškė, kad reikia dar paskaičiuoti ir stabdyti pensijų sistemos reformą. Pensijų fondų dalyviai dabar nežino, ko tikėtis. Ar daug jų grįžtų į „Sodrą“? Svarbiausia, kad žmonės turėtų pakankamai informacijos. Tai gana individualu, kurį variantą pasirinkti. Tačiau įvertinus demografijos tendencijas, valstybės finansų padėtį ir kitus veiksnius, galima būtų manyti, kad dirbantiesiems, kuriems iki pensijos liko dar 20–30 ir daugiau metų, reikėtų siekti sukaupti kuo daugiau lėšų pensijai. Nieko nėra šiandien geriau sugalvota, kaip pensijų kaupimo fondai. Kitas pasirinkimas tiems, kurie mažai uždirba. Jiems 1 ar 2 proc. papildomos įmokos būtų per didelė našta. Menka nauda ir iš dabar pervedamų 2,5 proc. įmokų į fondus. Tikimės, kad jos didės, nes mažos įmokos per ilgą laiką neduos rezultatų.
Vida Tavorienė
