Nieko nuostabaus, jei iš anksto nesiruošei ir netaupei, du kartus sumažėjusios pajamos – skaudus smūgis kišenei. Štai praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius mokesčius siekė beveik 1,7 tūkst. litų, o vidutinė pensija, turintiems būtinąjį stažą, – beveik 850 litus. Iki neprastesnės gyvenimo kokybės dar trūksta 350 litų, mat asmeninių finansų specialistai skaičiuoja, kad žmogus, išėjęs į pensiją, jaučiasi gerai, jei gauna 70 proc. ankstesnių pajamų.
Tad neturėtų būti keista, jei 8 iš 10 pensininkų laiku į pensiją neišėjo būtent dėl finansinių priežasčių, o tik 6 proc. nenorėjo leisti gyvenimo be darbo. Tiesa, senjorai darbo vietoje ilgai neužsibūna – daugiau nei pusė pensijon išeina metais vėliau, penktadalis darbuojasi iki 3 metų ir tik 6 proc. darbo kabinetuose dar šmėžuoja 4–7 metus.
Remiantis liūdnomis Lietuvos demografinėmis tendencijomis, kad po maždaug 20 metų vietoje dviejų anūkų vienam seneliui, vienas anūkas džiaugsis dviem seneliais, dar pridėjus nesuvaldomą „Sodros“ biudžeto deficitą, dirbantys pensininkai net gali tapti gelbėjimosi ratu senstančiai šalies ekonomikai. Galų gale tobulėjanti medicina leidžia mums ilgiau išlikti darbingiems, tad užsitęsęs darbingas amžius neišvengiamas. Tiesa, medikai mūsų krašte turi dar ką veikti: ar 6 metai pensijoje vyrui (vidutinė vyrų gyvenimo trukmė užpernai Lietuvoje buvo 68,5 metai, o pensinis amžius šiemet – beveik 63 metai) – pakankamas laiko tarpas pasidžiaugti užtarnautu poilsiu?
Sugrįžkime prie finansų. Dabartinė į pensiją einančiųjų karta apie tai, kad senatvei reikia taupyti dažniau, išgirdo tik praėjusiame dešimtmetyje ir viltis dėjo į valstybę. Tačiau atėjus krizei pensijos buvo apkarpytos ir, jei naujoji vyriausybė laikysis fiskalinės drausmės, artimiausiu metu vargu ar didės. Tad argumentas, kad reikėjo anksčiau galvoti, šiuo atveju ne itin tinkamas. Jaunesnioji karta turi kur kas daugiau laiko pasiruošti senatvei, bet sulaukusi pensinio amžiaus taip pat gali atsidurti prie suskilusios geldos, jei ir toliau kasmet sulauksime naujų pensijų reformos pakeitimų.
Tad protingiausia būtų dirbti taip, kad priklausytumėte ne nuo kažkieno kito gerovės, o tik nuo savęs, – tuomet įkopus į septintąją dešimtį nereikės modeliuoti, kiek dar laiko puškuoti palinkus prie stalo.
Redakcijos skiltis
