Ne vieną į skurdo gniaužtus patekusią šeimą gelbsti kukli socialinė pašalpa arba kompensacija šildymui, kietajam kurui. Deja, ją gauti gali ne visi balansuojantys ties išgyvenimo riba: nepasiturinčios šeimos turi atitikti įstatymo nustatytas sąlygas.
Tokių sąlygų neatitinkantis Panevėžio rajono gyventojas Vaclovas Savickas negauna kompensacijos kietajam kurui, nors jo pensija ir socialinė išmoka tėra 350 litų. Priežastis – pensininkas gyvena sodo namelyje, kuris neperregistruotas į gyvenamąjį būstą.
Sodas skirtas ne gyventi?
Tokių kaip V. Savickas Lietuvoje yra ne vienas, o labiausiai neramu dėl nepasiturinčių sodų gyventojų. Jie, persikeldami į sodus dėl brangaus butų šildymo, nepagalvojo, kad bėgdami nuo vilko užšoks ant meškos. Mat kaip kompensacijos už kurą tvarką bevartysi, sodų nameliuose gyvenantiesiems ji nepriklauso, nors vienišas žmogus vos vegetuoja iš pensijos. Jeigu asmuo gyvenamąją vietą deklaravo net ir mažame sodo namelyje, jokios kompensacijos už malkas jis negaus, nesvarbu, kad jo pajamos nedidelės. Sodo namelio paskirtis – ne gyvenamasis, o sezoninis būstas.
Į redakciją paskambinęs V. Savickas pasakojo, kad apsigyvenęs sodo namelyje net negalvojo, kad negalės gauti kompensacijos kietajam kurui.
„Gyvenu sodų bendrijoje „Ekranas 2“, netoli Bernatonių. Savo namelį taip rekonstravau, kad galėčiau gyventi. Apšiltinau ir įsirengiau. Tik nemaniau, kad pritaikęs namelį gyventi negalėsiu gauti pašalpos kurui nusipirkti. Dėl kompensacijos kreipiausi į rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyrių, bet sužinojau – kompensacija nepriklauso, nes mano sodo namelis ne gyvenamasis būstas. Buvo paaiškinta, kad kompensaciją galiu gauti tik tuomet, jei namelį perregistruosiu į gyvenamosios paskirties patalpas“, – dėstė savo istoriją vyras ir teigė, kad pašalpą kurui turėtų skirti. Jo teigimu, kompensacijos neskiria, kadangi rajono Savivaldybės valdininkai prisigalvoja visokių apribojimų, kad galėtų sutaupyti pašalpoms skirtas lėšas.
Paklaustas, kodėl neperregistruoja sodo namelio į gyvenamąjį būstą, V. Savickas paaiškino labai paprastai: „Pensija labai maža – 317 litų, o norint perregistruoti reikia turėti ne vieną tūkstantį litų. Man netgi paaiškino, kad tam reikia turėti apie penkis tūkstančius litų. Tokių pinigų neturiu. Tiesa, sykį buvau gavęs iš rajono Savivaldybės vienkartinę pašalpą – 50 litų. Kai nuėjau į Savivaldybę kompensacijos kurui, buvo paaiškinta, kad ją gausiu tik tada, kai iš Registrų centro atnešiu pažymą, kad sodo namelis perregistruotas į gyvenamąjį namą. Esu socialiai remtinas žmogus ir turiu nustatytą trečią invalidumo grupę. Kompensacija man būtų didelė paspirtis.“
Kompensacija nepriklauso – draudžia įstatymas
Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji socialinių išmokų specialistė Virginija Burmonienė patvirtino, kad sodo bendrijoje „Ekranas 2“ gyvenantis V. Savickas tikrai negauna kompensacijos kietajam kurui. „Kompensacija kietajam kurui gauti priklauso ne tik nuo asmens gaunamų pajamų dydžio, bet ir gyvenamojo būsto. Jis gyvena sodo namelyje, o pagal įstatymus skirti pašalpą kurui nusipirkti neturime teisės. V. Savickui reikia sodo namelį perregistruoti į gyvenamąjį būstą. Jam reikia kreiptis į Registrų centrą ir sutvarkyti registraciją. Pagal šalyje galiojančius įstatymus, neturime teisės skirti piniginę paramą kurui nusipirkti.
Yra nustatyta metodika, kaip skiriama piniginė parama nepasiturintiems gyventojams. Joje nurodyta: kompensacija kietajam kurui taikoma gyvenamajam būstui. V. Savickas gyvena sodo namelyje, o tai nėra gyvenamosios patalpos“, – pabrėžė V. Burmonienė. Pabandžius pasakyti, kad nepasiturinčiai gyvenantis V. Savickas neišgalės sodo namelio perregistruoti į gyvenamąjį būstą, darbuotoja tam pritarė: „Pajamas jis gauna mažas – 317 litų 57 centai pensija ir 32 litai 43 centai socialinė pašalpa. Tačiau nieko negalime padaryti. Kompensacijos negalime skirti, nes tai draudžia įstatymas.
Tiesa, teko girdėti, kad įstatyme bus numatytos pataisos. Kadangi nemažai žmonių dėl padidėjusių šildymo mokesčių persikėlė gyventi į sodo namelius, planuojama Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą pataisyti, kad būtų galima kompensaciją kietajam kurui skirti ir gyvenantiesiems sodo nameliuose.“
Kainos – sutartinės
Paskambinus į Registrų centrą ir pasiteiravus, kiek galėtų kainuoti sodo namelio perregistravimas į gyvenamąjį būstą, tikslios kainos sužinoti nepavyko. Įstaigos informacinės tarnybos darbuotoja aiškino, kad į šį klausimą atsakyti negalėtų.
Tik patikino galinti pasakyti, kiek kainuoja perregistruoto pastato byla. Esą tai atsieitų apie 300 litų. Registrų centro darbuotoja perspėjo, kad keičiant gyvenamojo būsto paskirtį reikia nemažai pavargti, kol surenkami reikiami dokumentai. Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis taip pat negalėjo pasakyti, kiek V. Savickui kainuotų būsto perregistravimas. „Norint sodo namelį perregistruoti į gyvenamąjį būstą, pirmiausia teks kreiptis su prašymu į Savivaldybę.
Bus išduoti leidimai ir sąlygos rengti būsto paskirties keitimo projektą. Parengus projektą, bus parengta inventoriaus byla, o procedūra užsibaigs Registrų centre, ten bus užfiksuota būsto registracija. Kiek tai galėtų kainuoti? Pasakyti negaliu. Kainos sutartinės, nes kainuoja kiekvienas etapas“, – aiškino valdininkas ir teigė, kad V. Savickui, jei nori perregistruoti sodo namelį į gyvenamąjį būstą, pirmiausia reikia kreiptis į jo vadovaujamą Architektūros skyrių ir pateikti prašymą.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
