partizanai

 NATO dokumentinį filmą apie Baltijos šalių partizanus pamatę Kremliaus propagandistai bandė smogti Lietuvai, tačiau gavo tūkstančių lietuvių atkirtį. Istorikai rusų istorijos interpretacijas vadina absurdu ir primena, kiek tautiečių žuvo nuo sovietų rankos. Visgi Maskvos ruporai šiomis dienomis nenustoja stebinę alternatyvios istorijos šedevrais. Rusai pasiskelbė laimėję Žalgirio mūšį.

  Panevėžiečius ir miesto svečius šeštadienį subūrė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė. Karius ir visuomenę sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, pranešė Krašto apsaugos ministerija. R.Karoblis džiaugėsi didžiausiu per dvylika metų pasitikėjimu Lietuvos kariuomene, krašto apsauga, teigė sieksiantis, kad jis būtų dar didesnis.

Jungtinės Tautos išplėtė tyrimą dėl savo stebėtojų dalyvavimo Naujų metų sutikimo šventėje, kurioje dalyvavo ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) partizanai, šeštadienį sakė šaltinis JT. Kad tyrimas apima daugiau JT stebėtojų, paskelbta vos dvi dienos po keturių Kolumbijos taikos proceso stebėjimo misijos narių atleidimo už šokius su FARC partizanais per Naujųjų metų sutiktuves.

Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai, antradienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Kaip nurodo archyvas, tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė sprendimą Lietuvos istorijai jautrioje byloje, kurioje Stanislovas Drėlingas yra nuteistas dėl dalyvavimo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikyme. Teismas nutarė, jog buvęs sovietų saugumietis už padėjimą vykdyti genocidą nuteistas pagrįstai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nepripažinti sovietų okupacijai besipriešinusių Lietuvos partizanų žudymo genocidu atspindi Europoje vyraujančią nuomonę, bet Vakarams geriau pažįstant sovietų nusikaltimus pozicija ilgainiui gali keistis, sako filosofas Kęstutis Girnius.

Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui, paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis Strasbūro teismo sprendimas gali tapti svarbiu teisiniu precedentu vertinant sovietų nusikaltimus. Teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Kitais metais koordinuoti tremties ir rezistencijos muziejų veiklą pradedantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRC) kelia sau tikslą didinti regionuose esančių nedidelių muziejų ir šalią jų esančių partizanų slėptuvių - bunkerių žinomumą. „Sieksime plačiau informuoti žmones apie tuos nedidukus muziejus ir aplink juos esamus bunkerius.

Ukrainos politologas Vladimiras Fesenka gavo laišką su pareiškimu iš nežinomos organizacijos, pasivadinusios „Ukrainos sukilėlių armija“, kuri prisiėmė atsakomybę už buvusio „Regionų partijos“ nario Olego Kalašnikovo ir žurnalisto Olesios Buzino nužudymą, praneša „nr2.ru“. „Į savo elektroninį paštą gavau laišką su kažkokios „Ukrainos sukilėlių armijos“ pareiškimu, kuriame šie prisiima atsakomybę už „antiukrainietiškų niekšų: Čečėtovo, Peklušenkos, Melniko, Kalašnikovo ir Buzinos“ nužudymą“, – ra...

XX amžiaus pirmosios pusės istorija, to laikmečio drabužiais, apranga, uniformomis, aksesuarais, atributika ir ginklais besidomintis dizaineris Giedrius Paulauskas savo aistrai suteikė materialią formą. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga jis rengia ekspoziciją, kurioje – paties dizainerio atkurtas pokario Lietuvos partizanų švarkas. Kartu su juo eksponuojama ir unikali tarpukario Lietuvos karininko uniforma bei ekipuotė, kurią naudojo pokario partizanai.

„Donecko liaudies respublikos“ separatistai kartu su Rusijos kariais šeštadienį apšaudė Mariupolį. Pranešama, kad 30 žmonių žuvo, 95 sužeisti. Prorusiškų separatistų Ukrainoje lyderis Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad pradėtas Azovo jūros uosto Mariupolio puolimas. 21:37 val. Rusija ruošia naują provokaciją Ukrainos rytuose, kad turėtų „patikimą pretekstą“ įvesti savo karius į Ukrainos teritoriją, skelbia Ukrainos Antiteroristinės operacijos (ATO) štabas.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pagramančio regioniniame parke atkurta partizanų žeminė, kurioje buvo įsikūrus Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrys. Tai – pirmoji Šilalės rajone atidengta partizanų slėptuvė, pasakojanti apie kovą už šalies nepriklausomybę. Dažniausiai žemines partizanai, po antrojo pasaulinio karo, įsirengdavo miško glūdumoje, arčiau pelkių ar upelių. Vandeny dingdavo kovotojų pėdsakai, kuriais sekdavo kagėbistų šunys.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Partizaninio judėjimo metais dešimtys tūkstančių lietuvių kovojo už šalies laisvę iš po žeme įrengtų slėptuvių miškuose, tačiau šiandien griūvančių partizanų bunkerių likimas mažai kam rūpi: įvairios valstybės institucijos kratosi raginimų prisiimti už juos atsakomybę.

 Estijoje viešintis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį atidavė pagarbą su sovietų okupantais pokariu kovojusiems Baltijos šalių partizanams, 1989 metų Baltijos keliui ir Sausio 13-ajai. „Laisvės svajonė ištvėrė okupacijos ir priespaudos šimtmečius (...), ji ištvėrė masinius trėmimus, kurie atplėšė tėvus nuo savo vaikų. Ją gynė miško broliai pasipriešinime, saugojo poetai ir rašytojai“, - Taline sakė B.Obama.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje Katedros aikštėje paminėtas vienas reikšmingiausių Lietuvos partizaninės kovos įvykių – 1945 metų rugpjūčio 6–12 d. vykęs Žuvinto-Palių mūšis. Renginys, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos Valdovų rūmais, taip pat skirtas partizaninės kovos prieš sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje pradžios 70-osioms metinėms paminėti.

 Šią vasarą minint 70 metų sukaktį nuo partizaninio karo pradžios, tūkstančiai lietuvių riešus apsirišo žaliomis juostelėmis, pagerbdami su sovietų okupantais kovojusių „miško brolių“ palikimą.

Ačiū jums, Miško broliai! Ačiū už tai, kad visada buvote ir esate pasipriešinimo priespaudai simbolis. Ačiū už tai, kad pamiršę mirties baimę, kovojote už savo žemę, jos žmones ir laisvę – pagrindinę vertybę pasaulyje. Tokiais žodžiais žinomi šalies žmonės išreiškė palaikymą partizanų judėjimo atminimui, ant rankos užsirišdami žalią juostelę ir paskelbdami savo nuotrauką socialiniuose tinkluose.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį atmetė Vytauto Vasiliausko skundą dėl neteisingo nuosprendžio genocido byloje ir paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį. Sovietų buvęs saugumietis Vytautas Vasiliauskas apkaltintas, kad prisidėjo deportuojant Lietuvos pasipriešinimo kovotoją Joną Būrininką iš Lietuvos į SSRS valstybės teritoriją ir neteisėtai jį įkalino lageryje.

Jau artimiausiu metu visas Lietuvos valdžios institucijas bei Vilniaus miesto savivaldybę turėtų pasiekti rezoliucija, kuria reikalaujama atsisakyti sostinės Žaliojo tilto skulptūrų. Pasak rezoliucijos autorių, bandymai saugoti vadinamąjį sovietinį paveldą yra įžeidžiantys ir niekuo nepagrįsti veiksmai. Meno „šedevrai“ Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas Kasparas Genzbigelis tvirtina, kad nebegalima toleruoti tokių dalykų, kurie vyksta šiandien.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo renginiai iš Klaipėdos persikėlė į Paberžę (Kėdainių r.). Renginio metu pasirodė šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė ir vyko istorinių 1863-ųjų metų sukilimo pradžios inscenizavimas, taip pat buvo atidengtas 150-osioms sukilimo metinėms skirtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu. Renginys prasidėjo Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurioje buvo laikomos mišios už visus kovotojus už Lietuvos laisvę.

Gegužės 17 d. Perlojoje (Varėnos r.) vyks iškilminga keturių Dainavos apygardos Partizano Kazimieraičio rinktinės partizanų palaikų perlaidojimo ceremonija. Perlaidojimo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai.

Saulius JUŠKEVIČIUS Nesutariama, kaip sutvarkyti partizanų ryšininkų Sajų sodybą Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas). Atsakingos institucijos nevengia kaltinimų istorijos neišmanymu ir klastojimu, lėšų švaistymu, įvairių skandalingų pareiškimų. Sensacingas pareiškimas Tai paaiškėjo Radviliškyje surengtame pasitarime dėl Balandiškio kaime (Grinkiškio seniūnija) esančios Sajų sodybos išsaugojimo.

„Mano gyvenimas yra amžinas grįžimas į Lietuvą, bet ir negrįžimas, ir vėl reikia grįžti, ir reikia grįžti kitaip, ir šįkart grįžtu su romanu „Pogrindis“, – sako lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika.

„Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji ponios ir ponai! Susirinkome į šiuos istorinius rūmus paminėti mūsų tautai tragiškų įvykių. Širdingai dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui nusprendusiam ta proga įteikti man garbingą Laisvės premiją. Šios premijos įteikimą suprantu, kaip Lietuvos laisvės lygos įvertinimą ne tik mano paties, bet visų lygos narių – gyvųjų ir jau išėjusiųjų. Vengdami okupacinės valdžios represijų mes ne tik nefiksavome narystės, bet kartu kovojome už laisvę.

Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės-Vandos paminėjimas Kaune. Spalio 12 d., penktadienį,  Kaune vyks renginiai, skirti  Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės-Vandos atminimui įamžinti. 10 val.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį išteisino „liaudies gynėją“ Ignacą Laucių, kaltintą tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų nužudymu. „I. Laucių Šiaulių apygardos teismas nusprendė išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme“, – naujienų agentūrai ELTA sakė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Radviliškio rajone surengta jaunimo stovykla seminaras, kurios metu jaunimas tyrinėja partizanų rėmėjų palikimą. Paskutinis Lietuvos istorijai reikšmingos Balandiškio kaime esančios sodybos gyventojas mirė kone prieš dvi dešimtis metų. Pradėjęs griūti namas būtų visai sunykęs.

Varėnos rajone atlikdami kasinėjimus greta buvusio Lietuvos laisvės kovotojų bunkerio archeologai aptiko MGB smogikų 1952 m. susprogdintų partizanų palaikus.

Rugpjūčio 10 d. prieš 65 metus sovietinis saugumas sunaikino Dainavos apygardos partizanų štabo vadavietę Punios šile. „Saugumiečiai išvakarėse gavo agento slapyvardžiu Vitkus pranešimą su apytikriai nurodyta bunkerio vieta, kurioje slėpėsi Dainavos apygardos partizanų vadas Dominykas Jėčys - Ąžuolis,“ – bunkerio sunaikinimo istoriją pasakojo šaulių sąjungos narys, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas.

Šimtai laisvės gynėjų slėptuvių, išsibarsčiusių Lietuvos miškuose, netrukus turėtų būti prieinamos visiems. Apie svarbiausias pasipriešinimo kovų akimirkas liudijančias slėptuves norima atstatyti, kitose tik bus sutvarkyta aplinka, pastatyti informaciniai stendai apie šioje vietoje buvusius įvykius ir asmenis. Tokiu būdu tikimasi atkurti partizaninio karo laikų infrastruktūrą, kuri pamažu grimzta į užmarštį.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai šeštadienio rytą prasidės iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija prie 1949 metų Deklaracijos memorialo Minaičiuose, Radviliškio rajone. Šioje istorinėje vietoje 1949 metų vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Sekmadienį, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Vilniuje pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai. Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos padėkos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus, Simono Daukanto aikštėje vyko Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas. Vėliau ceremonija tęsėsi aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Sekmadienį, gegužės 20-ąją, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Vilniuje bus pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai. Šv. Ignoto bažnyčioje bus aukojamos padėkos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus, Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas. Vėliau ceremonija tęsis aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Partizanai iš paskutiniųjų siekė išlaikyti valstybingumo ir laisvės idėją, kol ateis Vakarai, tačiau galiausiai liko vienui vieni, juos užmiršo net didelė visuomenės dalis. Filosofas Kęstutis Girnius sako, kad prie to daug prisidėjo sovietų propaganda, keletą dešimtmečių sąmoningai juodinusi partizanų vardą visuomenės akyse. Tačiau kodėl sovietų propagandos aidai pasiekia mūsų dienų visuomenę? Apie tai LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas diskutavo su K. Girniumi.

Skiriama Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio, įvykusio 1947 m. balandžio 22-24 dienomis  dalyvių atminimui. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai,Lietuvoje kilo stiprus tautos pasipriešinimas pavergėjams. Tūkstančiai Lietuvos sūnų ir dukterų jautė pareigą ginklu ginti savo tėvynę nuo okupanto ir ištikimai šią pareigą vykdė. Jie iškeitėsavo darbus, profesijas, gimtųjų namų šilumą į pilną mirtino pavojausmiško gyvenimą – tapo partizanais.

Dizainerė Diana Paukštytė kuria išskirtinai vienetinius gaminius – kasdienius ir proginius drabužius, batus. Jos kūriniai pasižymi asimetriškomis linijomis, netikėtų formų, kirpimų ir faktūrų deriniais. Diana naudoja sudėtingas drapiruotės ir klostavimo technikas, chaotiškus medžiagų reljefus susieja į konceptualią visumą.

Nuspręsta atstatyti partizanų ryšininkų Sajų sodybą. Jau artimiausiu metu tam bus ieškoma lėšų, praneša LTV „Panorama“.Norima, kad sodyba nestovėtų tuščia, esą čia būtų galima įrengti muziejų. Radviliškio rajone stovintis Sajų sodybos namas atrodo apgailėtinai. Prieš porą metų, bandant jį apsaugoti, suręsta stoginė, tačiau vėjai apgadino ir ją. Ekspertai namą yra pripažinę avariniu, keliančiu pavojų žmonėms ir rekomendavo jį nugriauti.

Peru sukilėlių lyderis „bičiulis Artemio“ pakliuvo į pasalą. Kaip skelbia BBC, partizaninio pasipriešinimo vadovas pakliuvo į vyriausybės rankas. Švytintis kelias (isp. Sendero Luminoso, keč. K'anchaq Ñan), oficialiai – Peru komunistų partija (isp. Partido Comunista del Perú, PCP) – partizaninė maoistų organizacija, veikianti Peru nuo 1980 m. Siekia įvykdyti revoliuciją ir nuversti buržuazinę Peru valdžią ir įvesti Naująją Demokratiją.

Kas drįso viešai išdėstyti mūsų šalies teismų sistemos ydas? Tai išsiaiškinti užsimoję teisėjai toliau persekioja „Lietuvos ryto“ žurnalistę Laimą Lavaste ir reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, o ne išsiaiškinti galimus pažeidimus. Demokratinėse valstybėse neįprastą nutartį penktadienį priėmė Vilniaus apygardos teismas. Į šį teismą žurnalistė kreipėsi tikėdamasi, kad jis panaikins pernai lapkritį priimtą Vilniaus 2–ojo apylinkės teismo sprendimą.

Penktadienį Rietave bus perlaidojami Lietuvos partizanai – 1952 m. sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai. Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už žuvusiuosius bus aukojamos šv. Mišios, garbės sargybon stos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Apeigas bažnyčioje atliks Telšių vyskupas Jonas Boruta. Partizanų palaikai bus perlaidojami Rietavo kapinėse.

Penktadienį Rietave bus perlaidojami Lietuvos partizanai – 1952 m. sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai. Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už žuvusiuosius bus aukojamos šv. Mišios, garbės sargybon stos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Apeigas bažnyčioje atliks Telšių vyskupas Jonas Boruta. Partizanų palaikai bus perlaidojami Rietavo kapinėse.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė pakeisti 2010 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir atleisti už partizanų genocidą nuteistą Pranciškų Algirdą Povilaitį (gim. 1927 m.) nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose.

Rytiniame Andų kalnų šlaite murzinai rudi Huallagos upės vandenys teka link Amazonės miškų. Aukštai įsikūrę ir šilto klimato lepinami erdvūs slėniai tapo puikia terpe augti kokai – augalui, kuris yra naudojamas kokaino gaminimui. Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose Kolumbijos narkotikų baronai, slaptai bendradarbiaudami su Peru karinėmis pajėgomis, čia kultivuodavo milžiniškas kokos plantacijas. O vėliau šio augalo produkciją tonomis išeksportuodavo.

Vakar Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti 83-ejų metų šiauliečio Ignaco Lauciaus baudžiamąją bylą. Vyras kaltinamas tuo, kad prieš 64-erius metus būdamas „liaudies gynėju“, kuriuos žmonės vadindavo stribais, nužudė Lietuvos partizaną ir jo artimuosius. Teisiamasis tikino esąs apkalbėtas I. Lauciui inkriminuojamas nusikaltimas padarytas 1947 metų kovo 11-ąją.

Mianmaro kariškiai atsakingi už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, tarp kurių yra žudymas ir prievartavimas vykdant kampaniją prieš partizanus šalies šiaurėje. Be to, tai vyksta nepaisant reformų, kuriomis siekiama pabaigti kariuomenės valdymą, pirmadienį pareiškė „Partners Relief and Development“ grupė.

Turkija trečiadienį oru ir sausuma atakavo kurdų sukilėlius Irake, prisiekusi „atkeršyti“ po to, kai kurdų partizanai nužudė 24 turkų karius. Pasak Turkijos pareigūnų, apie 100 Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojų užpuolė atokiai esančius kariuomenės postus Hakario provincijoje, esančioje pietrytinėje Irako pasienio teritorijoje. Už didesnes kurdų teises Irako autonominiame Kurdistano regione kovojanti PKK prisiėmė atsakomybę už atakas, per kurias, pasak jų, žuvo penki partizanai.

680 dalyvių iš visos Lietuvos naktiniame žygyje „Pergalių ir kovų keliais“ pakartojo 1919 metų Lietuvos kariuomenės kovų kelią, išvaduojant Radviliškį iš bermontininkų kariuomenės, bei pokario partizanų žygius. Žygeiviai atgaivino praeitį Baisogalos miestelis dar tiek nebuvo matęs karinę aprangą dėvinčių žmonių. Šeštadienį čia rinkosi naktinio žygio „Pergalių ir kovų keliais“ dalyviai. Jie išsiruošė į 50 kilometrų žygį iš Baisogalos į Radviliškį.

Pakruojo rajono apylinkės prokurorai Šiaulių apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl nusikaltimo žmoniškumui kaltinamas šiaulietis I. L. „Pokario laikotarpio nusikaltimai žmoniškumui yra sudėtingi tiek žmogiškąja, tiek teisine prasme, tačiau atkaklus prokurorų darbas šios kategorijos bylose duoda rezultatų“, – teigia generalinis prokuroras Darius Valys.