Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Pagramančio regioniniame parke atkurta partizanų žeminė, kurioje buvo įsikūrus Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrys. Tai – pirmoji Šilalės rajone atidengta partizanų slėptuvė, pasakojanti apie kovą už šalies nepriklausomybę.
Dažniausiai žemines partizanai, po antrojo pasaulinio karo, įsirengdavo miško glūdumoje, arčiau pelkių ar upelių. Vandeny dingdavo kovotojų pėdsakai, kuriais sekdavo kagėbistų šunys. Didkiemio seniūnijoje, Pagramančio regioniniame parke atkurtoje žeminėje glaudėsi 46 suformuotas Butigeidžio rinktinės Jūros būrys – iki 16 kovotojų.
Anuomet neišbrendamame miške įrengtoje šioje žeminėje buvo vadavietė. Ir nors čia tebuvo keletas gultų, stalas bei suolai, žeminė turėjo ir slaptą išėjimą.
„1948 metais kovo mėnesį šitas bunkeris buvo užpultas per operaciją ir dėl landos, kuri ten buvo, bunkeryje buvo tik vienas partizanas – kitiems pavyko pabėgti“, – pasakoja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininko pavaduotojas Antanas Rašinskas.
Paskutinis Jūros būrio kovotojas žuvo 1954 metais. Už Lietuvos laisvę anuomet savo gyvybes paaukojo 22 tūkst. partizanų. Iš daugybės buvusių jų žeminių šalyje atkurta vos keliolika.
„Jas būtina atstatyti, kad auklėtume jaunąją kartą. Parodyt, kokiose sąlygose gyveno, kaip kovojo, kiek turėjo patriotizmo anų laikų žmonės. Kad iš jų semtųsi tos patriotinės dvasios ir, reikalui esant, gintų Tėvynę. Dabar jaunimas gyvena šiltnamio sąlygose, jie nesupranta, kaip [partizanai] galėjo taip gyventi“, – sako Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė.
Iš Jūros būrio žeminės nebuvo likę nieko. Atkurti ją pavyko pagal vieno Didkiemio gyventojo pasakojimus ir piešinį. Anuomet, būdamas paauglys, jis partizanams nešdavo maisto. Iš eglių medienos žeminę surentė Tauragės miškų urėdijos miškininkai.
