partizanai

Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. Restauruoti dokumentai bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų sklaidos ir šių kovų įamžinimo 2024–2026 metų veiksmų planą. „Privalome įamžinti už laisvę kovojusias asmenybes, kad jos taptų šiuolaikinės mūsų visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, stiprinančia mūsų pilietiškumą ir patriotizmą“, – teigė Ministrės pirmininkės patarėja kultūrai Gabrielė Žaidytė.

Merkinėje, miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį – net penkių laisvės kovotojų palaikus. Šią teritoriją jie kasinėjo prieš mėnesį, kur pagal liudininkų pasakojimus, turėjo būti užkasti vienas ar du partizanai, ir vieną po kito atkasė net trejus palaikus.

„Su peiliu...Ką jūs darote? Baikit baikit“, – tokie riksmai girdisi užfiksuotame video, kuriuo su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo savaitgalio vykusių muštynių liudininkas. Palomenėje vykusiame „Didžiosios kovos“ partizanų pagerbimo šventėje įvyko žodinis ir fizinis konfliktas tarp komunikacijos specialisto, pilietinės iniciatyvos „Vanago Lietuva“ vadovo Alko Paltaroko ir kitų šventėje buvusių asmenų. Pirmasis apie muštynes prabilo A. Paltarokas ir pateikė įvykių versiją.

Ukrainos partizanai, priklausantys slaptam judėjimui laikinai okupuotame Kryme, užfiksavo, kad Rusija iš Sevastopolio uosto neteisėtai veža ukrainietiškus grūdus į Siriją. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė judėjimo „ATEŠ“ spaudos tarnyba. „Šį kartą vogti grūdai Sevastopolio įlankoje buvo kraunami į sausakrūvį „Matros Koška“, kurio kelionės tikslas buvo Sirija. Paskiau laivą matėme plaukiant palei Jaltos krantus“, – nurodoma pranešime.

Merkinėje, miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį –  trijų laisvės kovotojų palaikus.  Kultūros vertybių globos tarnybos archeologų, vadovaujamų archeologo, dr. Lino Kvizikevičiaus, atkastų palaikų vaizdas šokiruoja ir liudija žudikų žiaurumą.

Pirmadienį Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje bus minima Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų diena. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, minėjimo metu vyks Sausumos pajėgų vienetų rikiuotė, kurioje kartu su Lietuvos kariais ir kovinių vėliavų grupėmis dalyvaus Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų rotacinių pajėgų kariai.

Nustatytas ir sulaikytas vyras, kuris dar sausio pabaigoje raudonais dažais apliejo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje. TV3 žiniomis, jį sulaikė Latvijos teisėsauga, nes tas pats vyriškis dažais apliejo ir paminklą Latvijoje. Įtariama, kad jis užverbuotas rusų saugumo tarnybų ir priklausė Baltijos šalyse veikusių rusų agentų tinklui. O tinklo esmė – rengti įvairius išpuolius ir provokacijas Baltijos šalyse.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) negaunant prašomo finansavimo, stringa žuvusių partizanų palaikų paieškų ir perlaidojimo procesas. Vien šiuo metu identifikavimo laukia mažiausiai 15 kovotojų palaikų, kurie buvo rasti 2021–2023 metais. LGGRTC teigimu, nepaisant politikų kalbų, reikiamų resursų Lietuvos gynėjų palaikų paieškoms nėra skiriama.

Išpuoliai prieš Lietuvos partizanams skirtus paminklus planuojami ne Lietuvoje, šie objektai turi būti saugomi, o į incidentus reaguojama operatyviai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai daroma labai sąmoningai – labai sąmoningai planuojama, tam labai kruopščiai rengiamasi.

Ukrainos partizanai sabotavo geležinkelį netoli Pervomajskojės kaimo Rusijos Federacijos Tambovo srityje. Apie tai pranešė partizanų judėjimas „Ateš“ savo „Telegram“ kanale. „2024 m. sausio 30 d. mūsų judėjimo agentas įvykdė sabotažą geležinkelyje netoli Pervomajskojės kaimo Tambovo srityje“, – rašoma pranešime.

Laikinai okupuotame Sevastopolyje Krymo pusiasalyje rusai, matyt, remontuoja kelis Juodosios jūros laivyno karo laivus, „Telegram“ kanale pranešė partizanų judėjimas „Atesh“. Pranešime sakoma, kad „Atesh“ agentai išžvalgė 13-osios laivų remonto gamyklos teritoriją Sevastopolio Kileno įlankoje. Tai strateginis objektas, susijęs su įvairių tipų laivų – nuo fregatų iki mažų desantinių laivų – priežiūra ir remontu, sakoma pranešime.

Restauratoriai atkūrė prieš metus Anykščių rajone, žemėje, netikėtai rastą unikalų istorinį lobį – prieš 70 metų partizanų užkastus, bidone paslėptus šimtus skirtingų dokumentų. Kovą už laisvę liudijantys Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai: skirtingų partizaninių dalinių susirašinėjimai, raportai, prieškario laikraščiai, ir pirmą kartą istorijoje tokiame slėpinyje išlikusios 3 partizanų nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia, kad po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę.

Trakų rajone, prie Grendavės-Onuškio kelio, penktadienį bus atidengtas paminklas partizanų vadui Vaclovui Voveriui-Žaibui ir jo vadovaujamam būriui. Šio kūrinio autorius ir iniciatorius – kalvis Juozas Tarailė. Paminklas atidengiamas vietoje, kur 1948 spalio 27 dieną V. Voverio-Žaibo vadovaujamas Lietuvos partizanų Geležinio Vilko būrys paspendė pasalą ir sunaikino okupacinės valdžios operatyvinę karių grupę.

Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio iškilmingai atgulė vienas žymiausių Lietuvos partizanų – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Jo palaikus archeologai atrado vos prieš metus Druskininkų savivaldybėje, o tapatybę teko patvirtinti DNR tyrimais. Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje buvo karstas su partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikais.

Praėjus 77 metams nuo mirties Antakalnio kapinėse Vilniuje šeštadienį iškilmingai palaidoti Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.  Šimtai žmonių atsisveikinti su istorine asmenybe atėjo į Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčią ir Antakalnio kapines. Vilnietė Ona Kavalčiukienė BNS sakė atėjusi atiduoti pagarbos vienam iš Lietuvos valstybės kūrėjų.

Kenotafas partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui Antakalnio kapinėse Vilniuje, partizanų pažinimo centrai sostinėje ir Utenos rajone, laisvės kovų vietų įamžinimas – šios ir kitos priemonės numatytos Seimo priimtoje XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų, jų sklaidos ir įamžinimo programoje. Šią savaitę už ją balsavo 110 Seimo narių, susilaikė keturi.

Krymo okupacinės administracijos atstovai prabilo apie sėkmingai veikiančių ukrainiečių partizanų pasekmes – dėl sugadintų bėgių teko atšaukti dalies traukinių judėjimą Feodosijoje. Partizanai okupuotoje Krymo teritorijoje, netoli Feodosijos miesto, tikėtina, susprogdino bėgius, skelbiama naujienų kanale telegrame „Krymkij veter“. Vietos okupacinės valdžios atstovas Sergejus Aksionovas patvirtino, kad traukinių judėjimą šiame ruože „teko laikinai sustabdyti“. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.

Belgorodo srities Šebekino mieste – galingas sprogimas. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai ir nuotraukos su tirštų juodų dūmų stulpu, kylančiu virš pasienio su Ukraina miesto. Prokremliškame portale „Readovka“ skelbiama, kad mieste skamba oro pavojaus sirenos. Liudininkai praneša apie kelis sprogimus, tačiau kol kas nėra žinoma tiksli jų vieta. Taip pat neaišku, ar yra aukų.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, ekshumatoriai aptiko dešimt į duobes sumestų partizanų palaikų. Neabejojama, kad jie buvo nukankinti vadinamųjų stribų – bolševikų mobilizuotų asmenų. Palaikų ieškoma ir toliau. Vien Leipalingyje gali būti užkasta ne mažiau šimto partizanų. Kiek jų pavyks rasti – nežinia. Antrosios sovietinės okupacijos metais, nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę kūnus, artimieji slapčia iškasdavo ir palaidodavo jiems žinomose vietose.

„Mažai Lietuvos istorikams ir visuomenei žinomas faktas yra tai, kad Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) gretose buvo ir lietuvių. Ukrainos istorikas ir žurnalistas Olegas Stecišinas 2015 m. Lvove ukrainiečių kalba išleido knygą „Banderivskij Internacional (Banderininkų internacionalas)“, kurioje aprašė 28 tautybių 359 asmenų, kovojusių UPA gretose biografijas. Šioje knygoje yra ir lietuviams skirtas poskyris“, – konferencijoje, pavadintoje „Ukrainos pasipriešinimas sovietų okupacijai.

Pastarosiomis dienomis rusų saugumo pajėgos, tikėtina, susirėmė su partizanais mažiausiai trijose vietose Rusijos Belgorodo srityje, netoli Ukrainos sienos, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Socialiniame tinkle „Twitter“ antradienį paskelbtoje JK gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje nurodoma, kad rimčiausias incidentas įvyko netoli Graivorono miesto. Be susišaudymų ginklais, netoli incidentų vietovių padažnėjo dronų ar netiesioginės ugnies atakų.

Lietuvos šauliai buria visus norinčius prisidėti tvarkant kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo vietas – kai kur reikia aptvarkyti kapavietes, atnaujinant paminklines lentas. Prie šios iniciatyvos atsigręžti į žuvusiuosius už Lietuvos laisvę jungiasi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, prašydamas atsiliepti visus tuos, kas žino dar netyrinėtas kovotojų žūties ar palaidojimo vietas.

Rusijos okupuotoje Krymo teritorijoje susprogdinti geležinkelio bėgiai, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Įvykio metu nuo bėgių nuriedėjo 8 vagonai su grūdais. Netoli Bachčisarajaus, apie 8 val. 20 min. vietos laiku buvo susprogdinti geležinkelio bėgiai, skelbiama „Baza“. Nuo bėgių nuvažiavo 8 vagonai su grūdais, 5 iš jų apsivertė. Šiuo metu visas elektrinių traukinių judėjimas iš Simferopolio į Sevastopolį yra sustabdytas, skelbia Kremliaus statytinis regione Aksionovas.

Romanas Popkovas įsitraukė į Rusijos kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų politines scenas gerokai prieš tai, kai pasišventė ginkluotu būdu nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. 2011 m. jis persikėlė į Kijevą po to, kai buvo įkalintas Rusijoje už dalyvavimą protestuose prieš Putiną. Didžiausią savo veiklos sėkmę jis pasiekė balandžio 2 d., kai Sankt Peterburgo kavinėje buvo nužudytas žymus Rusijos propagandistas Vladlenas Tatarskis.

Naktį Varėnos rajone, Merkinėje, nežinomi vandalai išniekino partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą. Apipylė jį baltais dažais, skirtais automobiliams dažyti. Netametama, kad tai prorusiškų veikėjų provokacija prieš gegužės – 9-ąją, tarybinės armijos pergalės prieš Vokietiją šventę, švenčiamą Putino Rusijoje. Kad Merkinės centre stovintį paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui kažkas apliejo dažais – pastebėta ryte.

Merkinės centre dažais aplietas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Pasak Varėnos rajono mero Algio Kašėtos, paminklas dažais tikriausiai buvo aplietas naktį, nes dar sekmadienio vakarą apie 23 val. jis buvo švarus. „Nėra žinoma, kas apliejo, įvykis, matyt, yra įvykęs naktį, nes dar 11 val. vakaro buvo liudininkas, kad praėjo paminklą ir jis nebuvo suniokotas, dažais aplietas“, – BNS pirmadienio rytą sakė A. Kašėta.

Šią savaitę atrasti dokumentai liudijantys, jog pripažintas Lietuvos vadovas, partizaninio judėjimo vienas iš vadų A. Ramanauskas – Vanagas iki sovietų okupacijos priklausė skautų organizacijai. Šiuo metu yra rengiamas skautų istorijos trečiasis tomas ir archyvinių dokumentų paiešką inicijavo jo sudarytoja Nomeda Bepirštytė: „pirmąjame skautų istorijos tome rengtame išeivijoje jau yra minima, kad A. Ramanauskas – Vanagas yra skautas.

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas iki sovietų okupacijos priklausė skautų organizacijai, atskleidė šią savaitę rasti dokumentai. Kaip pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos centriniame valstybės archyve surasti dokumentai su skautų narių sąrašu, kuriame minimas ir A. Ramanauskas. Jie rasti rengiant skautų istorijos trečiąjį tomą.

Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas, kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie 100 tūkst. šalies gyventojų, o apie 20 tūkst. iš jų žuvo. Tokio masto organizuotas ginkluotas pasipriešinimas okupacijai Lietuvoje turi ypatingą reikšmę naujausių laikų istorijoje.

Dėl pastaraisiais mėnesiais visoje Rusijoje kilusių paslaptingų gaisrų kaltinami Ukrainos diversantai ir net Vakarų žvalgybų darbuotojai. Tačiau naujasis britų kino kūrėjo Jake Hanrahano dokumentinis filmas atskleidžia, kad didelio masto ir aktyvų pasipriešinimą vykdo pačios Rusijos piliečiai. „Vyrauja nuomonė, kad „tai juk tikrai vykdo CŽA“, – Radio Free Europe/Radio Liberty sakė J. Hanrahanas, paklaustas apie išpuolius prieš karinę infrastruktūrą Rusijoje.

Raseinių rajone, Kryžkalnyje, ketinama įkurti parką, skirtą pagerbti Lietuvos gynėjus. Šią savaitę su Raseinių rajono meru Andriumi Bautroniu susitikęs kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys aptarė Lietuvos kariuomenės generolų ąžuolų parką perkėlimą iš Ruklos į Kryžkalnį, prie Lietuvos partizanų memorialo. „Vieta, į kurią planuojama perkelti ąžuolus, palanki dėl savo infrastruktūros ir patogios strateginės vietos.

Vladyslavui Nedostupui aštuonis mėnesius trukusi gimtojo miesto Chersono okupacija tapo praeitimi, kai lapkričio pabaigoje miestą paliko paskutiniai Rusijos kariai. Dabar okupacijos laikotarpis jam atrodo tolimas ir netikras, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Tačiau okupacija pakeitė šį vyrą: apkūnus ir švelnaus būdo sociologijos absolventas yra nužudęs kelis žmones – penkis rusų karius.

Lietuva minėjo 65-ąsias vieno iš partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metines. Artimieji teigia: tas pats agresorius, kuris kankino ir žudė partizanus pokariu, šiandien vykdo terorą prieš Ukrainos žmones. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad Lietuva dar skolinga savo gynėjams, mat tūkstančiai partizanų palaikų dar nėra ištirti ir atpažinti.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Sekmadienį, artėjant 65-osioms brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms, Merkinėje buvo atidengtajam skirta skulptūra. Skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ stovės Lietuvos partizanų vado vardu pavadintame skverelyje, pranešė Krašto apsaugos ministerija, iš dalies finansavusi jo įkūrimą.

Rusijos okupuoto pietryčių Ukrainos miesto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas viešai pranešė, kad miesto apylinkėse aktyviai veikia pasipriešinimo prieš rusų pajėgos. Jis skelbia, kad partizanai Voznesenkos kaime padegė bažnyčią, kurioje buvo Rusijos kariuomenės būstinė. Partizanų kerštas rusams įvyko Zaporižios srityje. „Net devintą okupacijos mėnesį gyventojų pasipriešinimas toks galingas, kad rašistai tiesiogine to žodžio prasme nuo jo uždūsta. Šiandien, apie 14 val.

„Miško broliai“ turi būti iškeldinti iš pastatų sostinės centre, ketvirtadienį pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Tokį galutinį sprendimą jis priėmė, išnagrinėjęs Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugijos kasacinį skundą ir palikęs nepakeistus žemesnių instancijų teismų sprendimus. Prieš tai civilinę bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra ir jo įkurta draugija turi būti iškeldinti iš sostinės centre, Totorių gatvėje, esančio pastato.

Kolumbijos vyriausybė ir kairiųjų partizanų Nacionalinės išlaisvinimo armijos (ELN) delegacija antradienį paskelbė, kad kitą mėnesį atnaujins 2019-aisiais sustabdytas taikos derybas. ELN vadas Antonio Garcia Karakase sakė, kad dialogas bus atnaujintas „po pirmosios lapkričio savaitės“ ir kad laiduotojai bus Venesuela, Kuba ir Norvegija.

Po pusmetį trukusių darbų baigti restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų, pirmadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Šiuos partizanų dokumentus praėjusių metų gegužės mėnesį rado „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas, vykdęs Vokietijos karių kapaviečių paiešką.

Pirmadienį Tauragės rajone bus atkurtas partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto šuolis parašiutu, pranešė kariuomenė. Praėjus 72 metams nuo partizanų grįžimo į Lietuvą toje pačioje vietoje, ties Ringinių kaimu, bus pakartotas jų žygis. Tokiu būdu partizanai grįžo kovoti už Lietuvos laisvę po antrojo prasiveržimo į Vakarus pro geležinę uždangą.

Ukrainos sėkmė kovojant su daug didesne Rusijos kariuomene kyla iš šalies susivienijimo, tokio, kokio nebuvo kelis šimtmečius. Ir ta vienybė skatina partizaninio karo plitimą okupantų kontroliuojamose teritorijose. Apie tai, kaip kovojo partizanai Antrojo pasaulinio karo metais skirtingose šalys išleista nauja knyga. Halik Kochanski „Pasipriešinimas“ skaitomas ne kaip istorijos kūrinys, o labiau kaip istorinė kronika, rašo Project Syndicate.

Rusų partizanų grupuotė, pasivadinusi Nacionaline respublikine armija (NRA), sekmadienį, rugpjūčio 21-ąją, pareiškė palaikymą visureigio sprogimui, kurio metu žuvo Darja Dugina, Vladimiro Putino sąjungininko Aleksandro Dugino dukra. Grupuotė taip pat paviešino ir manifestą, kuriame V. Putiną pavadino uzurpatoriumi ir patikino, kad jų tikslas yra sustabdyti pačios Rusijos ir jos kaimyninių valstybių destrukciją.

Šeštadienį Alytaus rajone, Strielčių miške, bus pagerbtas Dzūkijos partizanų atminimas. Minėjimas vyks prie Dzūkų rinktinės Margio grupės partizanų bunkerio. Ceremonija rengiama partizanų Vytauto Subačiaus-Klevo, Jono Juso-Pokšto, Juozo Šarkaus-Vaitkaus 75-ųjų žūties metinių proga. Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimo, renginio  metu skambės partizanų dainos, bus pasakojamos jų kovos istorijos, bus padėtą gėlių, iššautos pagarbos salves.

Karas Ukrainoje priminė senai žinomas tiesas – partizanų veiksmai labai erzina okupantus. Ukrainiečiai prisimindami senųjų partizanų kovas prieš sovietus Vakarų Ukrainoje ir pritaikydami naujas taktikas baugina priešą Chersone, Melutopolyje ir kituose rusų okupuotose miestuose. Ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, tikrai žino, ką reiškia kovoti su okupantais, kovotojų  istorijos iki šiol gyvos ir pasakojamos, o dabar ir kaip niekada aktualios.

Per karą Ukrainoje pabudo partizaniškos prigimties žmonės. „Azovstal“ gynėjai – tarsi pusdieviai, turintys daug ką bendro su Lietuvos miško broliais. O patys rusai neteko sielos, paskutinio sąžinės grūdo ir nežinia, kas Rusiją gali „atvesti namo“. Taip mano rašytojas, dokumentinių filmų kūrėjas Vytautas V. Landsbergis. Su V. V. Landsbergiu kalbamės apie meno vaidmenį kare, ukrainiečių ir Lietuvos partizanų panašumus bei Rusijos nuosmukį.

Unikalus radinys – bidonas su aštuoniais šimtais įvairių Lietuvos partizanų dokumentų – pasiekė Lietuvos valstybės centrinį archyvą. Restauratorių rankose atsidūrė ir dienoraštis, trys per stebuklą išlikusios nuotraukos ir keturiasdešimt aštuntaisiais išleistas anglų kalbos vadovėlis. Po pirminės apžiūros restauratoriai sako, kad Anykščių rajone rasti dokumentai galėjo priklausyti Algirdo apygardos Šarūno rinktinei.

Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, rastas bidonas su Lietuvos partizanų dokumentais, pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. 20 litrų talpos metalinis bidonas buvo užkastas į žemę miškelyje netoli Karčių kaimo. Per pirminę bidono viduje esančių dokumentų apžiūrą nustatyta, kad jame buvo šeši įvairaus dydžio ir storio dokumentų ritinėliai. Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriams pavyko išvynioti kelis geriausiai išsilaikiusius dokumentų ritinėlius.