partizanai

Amžinojo poilsio savo gimtinėje Dzūkijoje atgulė šalies partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Partizanas palaidotas šalia savo žmonos. Valstybinėse laidotuvėse į paskutinę kelionę partizaną išlydėjo šalies vadovai, artimieji, prisimindami kokią didelę duoklę Tigras atidavė kovoje dėl Lietuvos laisvės. Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras palydimas į paskutinę kelionę. Atsisveikinimas Vilniaus Jonų bažnyčioje.

Lietuvos kariuomenės dieną – liūdnos žinios. Santaros klinikose užgeso legendinio partizano, Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygio Juozo Jakavonio-Tigro gyvybė. Ją pasiglemžė koronavirusas, su kuriuo, anot artimųjų, Tigras grūmėsi daugiau nei dvi savaites. Rodydama paties partizano Juozo Jakavonio-Tigro parašytą knygą, jo dukra Angelė dalijasi žodžiais apie tėvą. Šiltai prisimenamas 97-uosius metus ėjęs vyras ligoninėje praleido daugiau nei dvi savaites, tačiau šiandien jo gyvybė užgeso.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) artimiausiu metu bus steigiamas Partizanų paieškos ir identifikavimo skyrius. Seimo valdyba šią savaitę patvirtino didesnį leidžiamą etatų skaičių šioje įstaigoje – vietoj 147 jų gali būti iki 159, tai yra papildomai numatoma įsteigti 12 naujų etatų. „Mes planuojame lapkričio mėnesį (įkurti – BNS), jeigu viskas sklandžiai vyktų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad rasti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikus yra „mūsų pareiga“. „Žinome, kad už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą žuvo apie 20 tūkstančių partizanų, kurie savo garbės reikalu laikė ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau šiandien tariame su pagarba ir padidžiavimu: nė vienas jų nėra tik vienas iš tų tūkstančių; kiekvienas iš jų yra ir vienintelis“, – sakė šalies vadovas, šeštadienį dalyvaudamas J. Lukšos-Daumanto žūties metinių minėjime Kauno rajone.

Prienų rajone, Juodbūdžio kaime, šeštadienį paminėtos partizano Juozo Lukšos-Daumanto šimtosios gimimo metinės. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad tai – vienas didžiausių renginių, skirtų šiai progai. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, J. Lukšos-Daumanto gyvenimas yra tapęs „meilės Lietuvai ir kovos už jos laisvę simboliu“. „Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimą matuojame patriotiškumo ir pilietiškumo kategorijomis.

Atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus yra Lietuvos garbės reikalas, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį apsilankęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Minint vieno žymiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, G. Nausėda su muziejaus vadovais ir specialistais aptarė J. Lukšos-Daumanto ir kitų Lietuvos partizanų palaikų paieškos ir identifikavimo klausimus, pranešė Prezidentūra.

Regioniniame laikraštyje „Biržiečių žodis“ išplatinta sovietinė propaganda, šlovinanti sovietinę kultūrą ir niekinanti partizanus, patraukė ne tik vietinių skaitytojų, bet ir Seimo narių akį. Dėl šios publikacijos jau kreiptasi į atsakingas institucijas. Tuo metu leidinio vyriausioji redaktorė apgailestauja, kad įvyko nesusipratimas, ir teigia, jog tekstą mėginta pateikti kaip propagandos pavyzdį.

Šiaulių rajone Kuršėnų apylinkėse rasti Lietuvos partizanų dokumentai, trečiadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Juos, vykdant Vokietijos karių kapaviečių paiešką, gegužės 29 dieną rado viešosios įstaigos „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas.

Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Lietuvos kariuomenė šeštadienį rengia žygį per Pietų Lietuvą bei lankysis Lazdijuose ir Varėnoje. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, renginio metu pagrindinėmis šių miestų gatvėmis pravažiuos karinės technikos kolona, kurią sudarys beveik visas kariuomenės rūšis reprezentuojančios karinės mašinos.

Nuvargintiems koronaviruso pandemijos ar prislėgtiems karantino, atsaką turi Lietuvos Laisvės gynėjai – garbaus amžiaus sulaukę šalies partizanai. Anot jų, kovoti su priešu sėdint sau šiltai namuose, besikarantinuojant – daug paprasčiau, nei šalti ir alkti bunkeryje, kai kraujas stingsta išgirdus priešo žingsnius.

Kelios valstybės institucijos šiuo metu svarsto galimybę įsteigti pokario partizanų artimųjų DNR banką. Jo reikia, kad radus nužudytųjų palaikus būtų galima juos identifikuoti. Dėl tokio banko steigimo šiuo metu tariasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus universitetas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų tarnyba.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė gerą žinią – pavyko rasti bei atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikus. Tarp identifikuotų laisvės gynėjų ir paskutinis mirties bausme nuteistas partizanas ir jauniausia, vos 16-metų auka. Centro istorikai sako besitikintys ateityje atrasti ir atpažinti dar daugiau šalies didvyrių palaikų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmadienį pranešė, kad neseniai pavyko rasti ir atpažinti vienuolikos Lietuvos partizanų bei jų rėmėjų palaikus Vilniuje ir Leipalingyje.

Minint sausio 13-osios trisdešimtmetį verta prisiminti ir kitus 1991 metų sausio mėnesio išbandymus. Vienas tokių – sausio 8 dienos Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmų šturmas, organizuotas prosovietinės organizacijos „Jedintsvo“. Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus vado pavaduotojas, o dabar kariuomenės pulkininko pareigose esantis Saulius Guzevičius, tądien stovėjo pirmosiose fronto linijose, kai buvo bandoma išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlament...

Mirė vyriausias laisvės kovų dalyvis, Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Audros būrio partizanas Jonas Svilainis–Liūtas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. J. Svilainis gimė 1920 metais Kuršiškių kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1945 metais sovietams antrą kartą užėmus Lietuvą jis tapo Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės Žaibo būrio partizanu.

Paaiškėjus, kad Lietuvos partizanų memorialo atidarymo Kryžkalnyje renginio organizatoriai neregistravo dalyvių ir tokio sąrašo epidemiologams nepateikė, NVSC ragina renginio dalyvius kreiptis dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti į Karštąją koronos liniją telefonu 1808. Žmonės Karštosios linijos operatorių turėtų informuoti, jog rugsėjo 20 d., t. y. praėjusį sekmadienį, dalyvavo memorialo, skirto Lietuvos partizanams atminti, atidarymo ceremonijoje.

Tokios provokacijos Žemaitija nematė jau seniai. Kažkas naktį nupjovė kryžkelėje stovėjusį kryžių, o vietoj jo iškėlė Žemaitijos vėliavą. Kryžius čia stovėjo kaip atminties simbolis už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems pokario partizanams. Tad kaimo gyventojai spėlioja, ar atminties vietą vandalai išniekino taip išreikšdami neapykantą Lietuvos patriotams, ar sunaikino religinį simbolį taip pabrėždami neva pagoniškas žemaičių šaknis.

Pirmadienį aptikta, kad Plungės rajone nupjautas prie kelio stovėjęs medinis kryžius, skirtas partizanams atminti. Vietoj jo pastatyta Žemaitijos vėliava. Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad nupjauta Šiemulių kaime, prie Čiuželių ir Šiemulių kelio gatvių sankryžos, stovėjęs kryžius Lietuvos partizanams jų ryšininkams ir rėmėjams, politiniams kaliniams, tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems sovietmečio okupacijos laikotarpiu už Dievą ir Tėvynę.

Panevėžyje sekmadienį palaidotas partizanas Juozapas Streikus-Stumbras. Laisvės kovotojo palaikai anksčiau rasti sostinėje, Antakalnyje, Našlaičių kapinėse. Istorikai pasakoja, kad Juozapas Streikus-Stumbras išsiskiria ne tik ypatinga drąsa. Esą jis vienas iš nedaugelio partizanų, kuris sugebėjo okupantams priešintis labai ilgai – net penkiolika metų miškuose kovojo už Lietuvos laisvę.

Dizaineriai atkūrė autentišką, atkurtą Lietuvos partizano uniforma. Drabužių dizaineris Giedrius Paulauskas po 6-erių metų studijų bei autentiškų audinių, sagų rinkimo pasidalino savo darbo vaisiais. Pastangų rezultatas – partizanų uniformos paroda, kuri padeda suvokti kaip atrodė už Lietuvos laisvę kovoję miško broliai. „1949 metų susitikimas partizanų vadų ir sprendimas dėl vienijimo pačio ženklinimo partizanų sprendimo. Tai vienas iš tų dalykų įdomių.

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtame bloke – du paštai ženklai, kuriuose pavaizduoti keturi iš aštuonių partizanų, pasirašiusių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją: partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanai Juozas Šibaila-Merainis, Vytautas Gužas-Kardas ir Aleksandras Grybinas-Faustas, pranešė Lietuvos paštas. Viso bloko tiražas – 6500 vienetų.

Raudonas lūpdažis ir blizgantys akių šešėliai – neįprasti, tačiau svarbūs ginklai olandų rezistencijos kovoje prieš nacių okupantus. Nyderlandų partizanams padėjo kelios patrauklios paauglės, kurios įviliodavo į miškus vokiečių karius. Jų ten laukdavo mirtis.  Freddie ir Truus Oversteegen, dvi sesės, kartu su savo geriausia drauge Hannie Schaft, apsirengusios dailiausiais savo drabužiais ir pasipuošusios dailiu makiažu, eidavo į barus, medžiodamos nieko neįtariančių aukų.

Šiomis dienomis baigiamas įrengti garsusis Kėdainių paplūdimys, kuriam nuėjusioji valdžia nepagailėjo ir ištėškė apie 700 tūkstančius eurų. Tačiau blogiausia net ne tai, kad paplūdimys pavasarį gali būti nuplautas čia kone kasmet ištvinstančio potvynio. Kur kas baisiau tai, kad šiomis dienomis čia dirbantys archeologai patvirtino mokslininkų ir istorikų spėjimus, kad šioje vietoje palaidoti žmonės, tikriausiai – partizanai.

Lietuvos ypatingasis archyvas ketvirtadienį paviešino partizano Juozapo Streikaus-Strumbro ranka rašytą „paskutinį žodį“ sovietiniame teisme.  Kaip rašoma archyvo pranešime, nepasirašytas rankraštis saugomas J. Streikaus, Izidoriaus Streikaus ir Vlado Krasausko baudžiamoje byloje. J. Streikus buvo suimtas 1961 metų spalio 6 dieną, o kitų metų birželį nuteistas mirties bausme. Jis buvo sušaudytas 1962 metų rugpjūčio 17 dieną Vilniuje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus palaikai. Palaikų autentiškumas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybai atlikus DNR tyrimus bei kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus, rašoma pranešime spaudai. Birželio sukilimo dalyvis, partizanas, karys savanoris Juozapas Streikus-Stumbras gimė 1923 m., jo mirties metai – 1962-ieji.

Saulėtą rugpjūčio popietę į Dainavos apygardos partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybą Merkinėje rinkosi iniciatyvūs Lietuvos Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų nariai, moksleiviai bei patriotiškai nusiteikę savanoriai. Į spontanišką talką juos pakvietė pilietinės iniciatyvos „Vanago kelias“ organizatoriai. Renginio metu buvo tvarkoma sodybos teritorija, išgenėti brūzgynai, užstoję vaizdą į Merkio upės vingį, kuris, pasak Juozo Jakavonio, jam yra labai brangus.

Vincentas Bučinskas – jauniausias iš Bučinskų šeimynos, kurių sodyboje Aukštupiuose slapstėsi Algimantas Mieliulis-Neptūnas. Bunkeryje po avide buvo leidžiamas „Laisvės varpas“, o V. Bučinsko, tuomet vos dešimties bernioko, akimis matytas prie šulinio besiprausiančių partizanų paveikslas gyvas ligi šiolei. Šie prisiminimai praėjus daugiau nei pusei amžiaus atvedė dabar jau 83-erių senolį į gimtinę ieškoti praeities pėdsakų.

Šią savaitę pradedamos vienų žymiausių Lietuvos partizanų, Dainavos apygardos vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Liongino Baliukevičiaus-Dzūko palaikų paieškos. „Iki šiol nebuvo pakankamai medžiagos, kuri kažkiek nukreiptų į tam tikrą vietą, bet pamažu atsiranda medžiagos, iš kurios atsiranda tas vektorius, į kurią pusę mums eiti“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Skulptorius Andrius Labašauskas sako baigęs rengti sostinės Lukiškių aikštėje turinčio atsirasti partizanų bunkerį primenančio memorialo „Laisvės kalva“ skulptūrinį maketą, pranešė naujienų portalas 15min.lt. Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis tikina, kad maketą birželio pradžioje vertins ekspertų komisija. Tačiau jis abejoja, ar dėl skulptūros verta ardyti sutvarkytą Lukiškių aikštę, ir svarsto diskutuoti su „Laisvės kalvos“ autoriumi, kaip galėtų keistis skulptūros vaizdinys.

JAV karinių analitikų korporacija „Rand“ prieš kelias dienas išleido ataskaitą, kurioje kalbama apie Baltijos šalis ir jų galimybės atgrasyti potencialius priešus. Vienas iš rekomenduojamų būdų – prisiminti pilietinio pasipriešinimo laikus, atgaivinti partizanų patirtį ir burti teritorinio pasipriešinimo būrius. Ataskaitoje svarstoma, kad apie 15 tūkst. žmonių turėtų priklausyti šiems būriams, pasak „Rand“ analitikų, tai kainuotų apie 125 milijonus dolerių.

Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėję pėsčiųjų žygiai įgauna ne tik sportinę, tačiau ir kultūrinę-istorinę prasmę – vis daugiau žygių rengiama svarbiems Lietuvos įvykiams ar asmenims atminti. Nors 2019-ieji paskelbti Neriklausomybės kovų metais, tačiau įvairūs partizanų ir kovotojų už laisvę pagerbimo žygiai, skatinantys patriotiškumą ir pilietiškumą, siekiantys išsaugoti gyvąją valstybės istoriją, organizuojami jau ne vienerius metus.

78-erių vilnietė Ada vis dar kupina energijos, noro kurti, bendrauti. Ji lankosi ne vienoje neįgaliųjų bendrijoje, kur randa širdžiai mielos veiklos. Ilgą gyvenimo kelią nuėjusi moteris mielai dalijasi prisiminimais. Ypač jos atmintyje įstrigęs pokario partizaninis judėjimas. Vaikystės prisiminimai Ada gimė prieš pat Antrąjį pasaulinį karą Dzūkijos ūkininko šeimoje. Tėvas buvęs darbštus, šeima gyveno gerai, bet viską pakeitė sovietų valdžia.

 Raseiniuose planuojama pastatyti paminklus partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui bei partizanui Petrui Bartkui-Žadgailai, skelbia „Lietuvos žinios“. Laisvės kovotojai bus pagerbti tęsiant 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarų įamžinimą. Paminklus partizanams Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) drauge su Raseinių rajono savivaldybe ketina pastatyti Raseinių Nepriklausomybės gynėjų aikštėje.

 Laisvės premiją siūloma skirti septynių buvusių partizanų grupei, nusprendė komisija. „Septynių komisijos narių sprendimu Laisvės premija 2019 metų sausio 13 dieną bus įteikta partizanų grupei, tai yra žmonėms, laisvės kovų dalyviams, kurie šiandien dar, laimei, yra su mumis“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuva šeštadienį valstybinėmis laidotuvėmis pagerbė su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą. Šią vasarą atrasti ir identifikuoti pokario kovų didvyrio palaikai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone. Lietuvos trispalve apdengtą laisvės kovotojo karstą į amžinojo poilsio vietą atlydėjo šalies vadovai, kariai ir tūkstančiai eilinių žmonių.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako, kad partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės yra džiaugsmo ir teisingumo diena. „Laidotuvės retai būna džiaugsmo diena, bet šiandien ji tokia yra. Džiaugsmo, kad atstatomas teisingumas ir grąžinama skola. Džiaugsmo, kad esame laisvi ir orūs atiduoti pagarbą savo didvyriams. Džiaugsmo, kad mūsų tautos medžio šaknys liko gyvos ir leidžia atžalas“, – per šv. Mišias Vilniaus katedroje sakė G. Grušas.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį nusprendė kreiptis į teismą dėl melagingai apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską -Vanagą pasisakiusio Lietuvos rusų sąjungos atstovo taryboje Viačeslavo Titovo apkaltos. „24 tarybos nariai balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra, sprendimui pritarta“, – paskelbė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad valstybė gins su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų atminimą. Šalies vadovė tai sakė Varėnos rajone ketvirtadienį susitikusi su partizanu Juozu Jakavoniu – Tigru ir apžiūrėjusi jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadavietę. „Šiandien čia esu todėl, kad noriu pasakyti – remiu tuos žmones ir palaikau, kurie atidavė savo gyvenimus, kovojo už mūsų laisvę“, – žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas tvirtina, esą vienas Lietuvos didvyrių, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kaltas dėl tūkstančių civilių mirties. Pasirodo jis remiasi sovietinių teismų dokumentais, kurie buvo klastojami šmeižiant Lietuvos partizanus. Lietuvos rusų sąjungos atstovui Viačeslavui Titovui dėl pasisakymo apie Lietuvos partizanų vadą pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Archyvarams pavyko identifikuoti Kauno rajone praėjusią savaitę rastus partizanų dokumentus – be aptiktų laikraščio „Partizanas“ egzempliorių, rasta įvairių raportų, karo lauko teismo nuosprendžių. Lietuvos ypatingasis archyvas informavo, kad didžiąją radinio dalį sudaro 1951 metų balandžio 24 dieną išleisto laikraščio „Partizanas“ nr. 4 (18) tiražas. Bidone iš viso aptikti aštuoni įvairaus dydžio ir storio dokumentų ritinėliai.

Antradienį Kauno rajone rasti, kaip spėjama, partizanų rankraščiai. Pasak paveldosaugininkės Astos Naureckaitės, vandens pilname bidone su granata slėpti dokumentai yra labai prastos būklės, tačiau tikimasi, kad juos pavyks restauruoti ir iš išlikusių fragmentų sužinoti daugiau apie netoliese besislapsčiusių partizanų gyvenimą.

Teisininkai turi grįžti prie partizanų naikinimo bylų, kad daugiau dėl sofistinių išvedžiojimų netriumfuotų „nuteistieji už Lietuvos žmonių komunistinį genocidą“, sako pirmasis atkūrus nepriklausomybę Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Per iškilmingą Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sekmadienį transliuotas V. Landsbergio, šiuo metu esančio ligoninėje, vaizdo įrašas. Savo kalboje jis priminė Strasbūro teismo sprendimą, kad Lietuva partizanų naikinimą nepagrįstai pripažino genocidu.

Turime būti pasirengę naujiems bandymams apjuodinti Lietuvos laisvės kovų istoriją, minint Kovo 11-ąją ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago šimtąsias gimimo metines sako jo dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Sekmadienį Lietuvoje iškilmingai minimos 28-osios Nepriklausomybės atkūrimo metinės ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. „Kovo 11-ąją – kaip ir prieš šimtą metų – buvo vėl atkurta mūsų valstybė. Dar kartą sau ir visam pasauliui Lietuva įrodė nepalaužiamą galią atgimti. Vėl tapti savarankiška ir stipri, pripažinta ir verta pasididžiavimo.

Vilniaus apylinkės teismas antradienį panaikino Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą dėl Rūtos Vanagaitės pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Panaikinus R.Vanagaitei palankų prokuroro Dariaus Čapliko nutarimą, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) pareiškimas prokuratūroje turės būti svarstomas iš naujo, rašo portalas lrytas.lt.

Seimo narys Dainius Kepenis socialiniame tinkle pasidalino žinute, sukėlusia skaitytojų audras. Šie pasipiktino, neva politikas partizanus vadina stribais ir banditais. Anot komentatorių, Seimo narys, valstietis, įstojo į Rūtos Vanagaitės būrį ir naudoja okupantų žodyną. Važiuodamas iš savo bičiulio Jurgio mirties metinių, Seimo narys vaizdo įraše pasidalino girdėta istorija. Neva miškiniai, iššaudė bičiulio Jurgio šeimą. Išniekino ir nužudė besilaukiančia motiną, nušovė tėvą, dėdę, senelius.

 Trečiadienį Kelmės rajone esančiame Liolių kaime išvartytos žvakės ir gėlės prie Lietuvos partizanams skirto paminklo. Kaip pranešė Telšių apskrities policija, apie 17.15 val. nenustatyti asmenys prie Lietuvos partizanų garbei pastatyto paminklo išdaužė ir išmėtė uždegtas žvakes, suniokojo vazoną su gėlėmis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) atsiribojo nuo viešai mestų kaltinimų, esą su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu. Bendruomenės pareiškime nurodoma, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius. „Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtinančių A. Ramanauskui-Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto“, - rašoma pranešime.

Ispanijos ekspertų teigimu, Rusijos propagandos „botai“ susirado naują taikinį – „kremliabotai“ bando kištis į situaciją Katalonijoje, kur sekmadienį yra numatytas Ispanijos valdžios draudžiamas referendumas dėl regiono nepriklausomybės.