Meno „šedevrai“
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas Kasparas Genzbigelis tvirtina, kad nebegalima toleruoti tokių dalykų, kurie vyksta šiandien. Pasak jo, sprendimas restauruoti Žaliojo tilto skulptūras yra visiškai nesuvokiamas.
LKKSS dėl to inicijavo visoms valstybėms institucijoms adresuotą rezoliuciją. „Protestuojame prieš ketinimus restauruoti sovietinius meno „šedevrus“. Tol, kol Vilniuje nepastatytas paminklas Lietuvos laisvės kovotojams, savivaldybės sprendimas yra šventvagiškas“, – tvirtina K. Genzbigelis.
Pasak jo, skulptūros įtrauktos į paveldo sąrašus tik dėl valdžios politinių įsitikinimų. „Valdžia nuolat kartojasi kad orientuojasi į Europos normas. Okupacinių simbolių sergėjimas nėra europinė norma. Juk kur nors Paryžiuje nestovi paminklai Vokietijos Vermachtui“, – piktinasi K. Genzbigelis.
Jis įsitikinęs, kad „ideologiniai monstrai“, negali stovėti Lietuvos sostinėje. Jų vieta – Gruto parkas arba skulptūrų autorių kiemas, tvirtina K. Genzbigelis: „Vilniaus savivaldybė skendi skolose. Privalu atsisakyti šių istoriškai, morališkai ir fiziškai pasenusių „šedevrų“. Išvežkite surūdijusius monstrus iš sostinės.“
„Vilnius tai nėra vien Zuoko valda. Tai yra Lietuvos sostinė. Lietuvos sostinėje stovintys monstrai yra visos Lietuvos reikalas“, – trečiadienį pareiškė K. Genzbigelis.
Žeidžia kovotojus už laisvę
Dar vienas LKKSS atstovas Antanas Kliunka įsitikinęs, kad Žaliojo tilto skulptūros žeidžia kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. „Sovietiniai paminklai restauruojami, partizanai, išlieję kraują, negerbiami“, – su ašaromis akyse tvirtina A. Kliunka.
„Mes, savanoriai, po tiek metų esame pritrenkti tuo, kas darosi Lietuvoje. Kaip baisiam sapne“, – teigia jis. Pasak jo, nuo sovietų valdžios nukentėję žmonės prie Žalio tilto pasijaučia kaip Sovietų Sąjungoje, kaip lageriuose: „Paminklai ginkluoti, pažiūrėkite, kur automatai yra nukreipti.“
Jiems antrina ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas: „Čia ne paveldas, čia sovietinis verdiktas, kuris labai žeidžia.“ Pasak jo, Žaliojo tilto skulptūros arba žibintai ir suolai Lukiškių aikštėje niekaip negali būti traktuojami kaip paveldas.
Tiesa, J. Burokas siūlo ir kompromisinį variantą, jei skulptūrų nuo tilto vis dėlto nepavyktų pašalinti. J. Burokas siūlo po skulptūromis įrengti specialias lenteles, kuriose turėtų būti visomis kalbomis įrašyta, kiek sovietinė valdžia nužudė Lietuvos partizanų, kiek ištrėmė žmonių ir kiek padarė kitų nusikaltimų.
Bus renovuojamos
Žaliasis tiltas keturiomis sovietinėmis skulptūromis buvo papuoštas 1952 metais. Skulptūrų autoriai – Juozas Mikėnas, Juozas Kėdainis, Bronius Pundzius, Napoleonas Petrulis ir Bronius Vyšniauskas.
Skulptūros jau kurį laiką yra avarinės būklės, tačiau visi bandymai inicijuoti jų renovaciją strigo. Tačiau šiemet baigėsi renovacijos konkursas. Jį laimėjusi bendrovė turės per dvejus metus atnaujinti surūdijusias ir sutrūkinėjusias skulptūras. Kol kas neaišku, kiek tiksliai kainuos renovacija, tačiau spėjama, kad gali prireikti apie 250 tūkstančių litų.