Po girią lakstantys ir su okupantais, sovietų kariais besikaunantys partizanai NATO sukurtame ir paviešintame vaizdo įraše taip įsiutino Rusijos politikus, jog šie pamiršo visas informacinio karo subtilybes.
Kaimynų užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova socialiniuose tinkluose „miško brolius“ išvadino galvažudžiais ir fašistais. Tuoj pat Kremlius savo istorijos versiją pateikė ir oficialioje Rusijos užsienio reikalų ministerijos feisbuko paskyroje. Latvijos ir Estijos rezistencijos trofėjai pagal šį infografiką kur kas kuklesni, vos iki poros tūkstančių, o štai lietuviai neva nužudė 25 tūkstančius. Ir pasak Maskvos, tai ne tik sovietų kariai, o ir niekuo dėti gyventojai, moterys, vaikai. Esą „miško broliai“ it nacių pakalikai puldinėjo teisėtą sovietų valdžią ir žmones. Verta pastebėti, jog šie komentarai ir nuotraukos - kone pirmas tokios atviros paniekos partizanams atvejis iš aukštų Kremliaus pareigūnų.
„Tai nėra atskirų žiniasklaidos priemonių, agentūrų ar žmonių pozicija, bet tai oficiali, sankcionuota aukščiausių Rusijos politikų veikla“, - sako NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
Istorikai teigia, jog nėra jokių oficialių sąrašų su, esą, partizanų aukomis. Žinoma, tokio pobūdžio kovose civilių žūtys neišvengiamos, o ir karo bei jame dalyvavusių pusių piešti tik juoda ar balta spalvomis neįmanoma. Anot Dariaus Juodžio, partizaniniai karai ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – patys kruviniausi, mat su rezistentais totalitariniai režimai dorojosi visomis priemonėmis, o ir partizanai turėjo kautis viskuo, ką turėjo po ranka. Visgi dabartiniai duomenys, kuriais manipuliuoja Kremlius, su realybe turi mažai sąsajų. Priešingai nei skaičiai, kurie nupasakoja sovietų represijas prieš mūsų tautiečius. Nuo 1946 iki 1953-ųjų, kuomet partizaninis pasipriešinimas buvo galutinai numalšintas, nužudyta per 30 tūkstančių miško brolių ir sesių. Į tremtį išvežta per 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
„Šie skaičiai yra paimti būtent KGB iniciatyva. Dar tais laikais. Ir skaičiai nuolat kito. 1953 metų statistika - tai 13 tūkstančių. 1980-aisiais jau 20 tūkstančių, dabar disponuojama 25 tūkstančiais, tai yra labai didelis klaustukas. Šiais skaičiais negalima manipuliuoti kaip teisingais“, - aiškina istorikas Darius Juodis.
„Buvo išjudintos seniai glūdėjusios sovietinės mitologijos apie fašistų kolaborantus ir panašiai. Dar Sovietų laikais buvo prigaminta begalė tokių agitacijų, produkcijos. Ir pagundai neatsilaikė Rusijos užsienio reikalų ministerija vėl atgaivinti šitas klišes“, - mano politologas Nerijus Maliukevičius.
Pasirodžius propagandinėms Kremliaus skaidrėms su partizanų aukomis, žaibiškai į šmeižtą sureagavo tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių internautai. Šis Rusijos užsienio reikalų ministerijos įrašas netrukus buvo tiesiog nuklotas štai tokiais komentarais su žyma „Kremliau, mūsų istorijos neperrašysi.“ Komentarų jau po kelių valandų buvo tūkstančiai. Žmonės pastebėjo, jog paskyros koordinatoriai bandė komentarus trinti, tačiau nesėkmingai. Taip pat lietuviai paliko ir neigiamus paskyros vertinimus. Rusijos užsienio reikalų ministerijos feisbuko puslapio reitingais tuoj pat nukrito iki vieneto. Šiandien rusai panaikino galimybę palikti vertinimą.
Abejingi situacija neliko ir šalies diplomatai. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos strateginės komunikacijos „Twitter“ paskyroje Kremliui įgelta primenant, kaip sovietai bičiuliavosi su naciais prieš Antrąjį pasaulinį ir jo pirmaisiais metais. Štai ir kiekiai maisto bei ginkluotės, kurie Stalino nurodymu buvo skiriami vokiečiams, ir teritorijų pasidalijimo detalės, ir suokalbis užpuolant Lenkiją, kuris ir davė pradžią žiauriausiam žmonijos istorijoje karui.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
