Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį išteisino „liaudies gynėją“ Ignacą Laucių, kaltintą tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų nužudymu.
„I. Laucių Šiaulių apygardos teismas nusprendė išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme“, – naujienų agentūrai ELTA sakė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.
Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog kaltinimai I. Lauciui buvo grindžiami kaltinamajame akte nurodytais teiginiais, kurie prieštarauja byloje surinktai medžiagai bei liudytojų parodymams – šie teiginiai pagrįsti samprotavimais ir prielaidomis.
„Teismas taip pat sprendimą motyvuoja tuo, kad šioje byloje Šimkų šeimos nužudymo motyvai nenustatyti, o aplinkybė, kad pas įtariamuosius rasti daiktai – nužudytų Leono ir Emilijos Šimkų žiedai – duoda pagrindą manyti, jog jie galėjo būti nužudyti plėšimo metu“, – sakė V. Jončas.
Šiaulių apygardos teismas pažymi, jog, nustatant kaltę, būtinos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės – vieta, mechanizmas, motyvai bei kiekvieno kaltininko vaidmuo, tačiau viso to, norint priimti kaltinamąjį sprendimą, nebuvo.
Valstybinį kaltinamą palaikantis prokuroras teismo nutartį ketina apskųsti.
ELTA primena, jog I. Laucius buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, Šiaulių apskrities lygumų valsčiaus poskyrio liaudies gynėjų būrio gynėju, 1947 m. kovo 11 d. tyčia kirviu nužudė Kazimierą Šimkų, nužudytojo brolį partizaną Leoną Šimkų, Emiliją Š. ir Barborą Š.
„I. Laucius sovietų okupacijos metu okupuotoje teritorijoje nužudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga“, – rašoma kaltinamajame akte.
I. Laucius kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis nusikaltimo nepadarė, todėl kaltinimai yra nepagrįsti. Jis teigia nužudytųjų nepažinojęs.
I. Laucius prisipažino, kad 1947 m. buvo liaudies gynėju, tačiau, nors jam ir buvo skirtas ginklas, kaltinamasis jo nenaudojo ir „net neturėjo rankose“. Pasak jo, jam buvo pavesta prižiūrėti ir šerti arklius.
