Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo renginiai iš Klaipėdos persikėlė į Paberžę (Kėdainių r.). Renginio metu pasirodė šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė ir vyko istorinių 1863-ųjų metų sukilimo pradžios inscenizavimas, taip pat buvo atidengtas 150-osioms sukilimo metinėms skirtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu.
Renginys prasidėjo Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurioje buvo laikomos mišios už visus kovotojus už Lietuvos laisvę. Pamaldų metu giedojo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.
Po mišių šventės dalyviai buvo kviečiami stebėti pagrindinio renginio akcento – 1863 metų sukilimo epizodo atkūrimo: kunigo Antano Mackevičiaus manifesto paskelbimas, sukilėlių palaiminimas ir išėjimas kovon, ginkluoto susidūrimo rekonstrukcija.
Istorinį įvykį ir jo dalyvius – sukilusius valstiečius ir sukilimą malšinusios caro armijos karius – atkurė istorinių „Kauno pavieto laisvieji šauliai“, draugijos „Insurekcia“ (Lenkija), „9 rota 1863” (Lenkija), „LDK didžiosios buožės 1-as pėstininkų regimentas“ (Ukmergė) ir kitų klubų atstovai, vilkėję rekonstruota to meto apranga, ginkluoti veikiančiomis atitinkamo laikmečio ginklų kopijomis.
Upelio vingiuotame slėnyje buvo įkurta įtvirtinta sukilėlių miško stovykla.
Visą sukilimo inscenizavimo epizodą komentavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai.
Šventės proga Paberžėje taip pat buvo atidengtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu, skirtas 1863-ųjų metų sukilimo 150-osioms metinėms.
Kariuomenės ir visuomenės dienos proga Paberžėje vyko Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos pasirodymai.
Panevėžyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai surengė karinės technikos ir ginkluotės parodą, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas pristatė 105 mm haubicą, taip pat priešakinių stebėtojų įrangos ekspoziciją.
