partijos

Rinkimų kampanijų metu iš politikų lūpų pasigirsta įvairių pažadų, neretai prasilenkiančių su sveiku protu ir realybe. Šie rinkimai – ne išimtis. Balsas.lt bandė išsiaiškinti, kurie į Seimą kandidatuojančių partijų pažadai labiau primena fantastinio filmo scenarijų, o ne rimtai nusiteikusių dirbti visuomenės labui politinių jėgų planus. Į šį Balsas.lt klausimą pabandė atsakyti politologai Giedrius Kiaulakis ir Algis Krupavičius bei žinomi ekonomistai – Aušra Maldeikienė ir Nerijus Mačiulis.

Partijų rinkimines programas skaityti verta, tačiau reikia atidžiai vertinti kiekvieną pažadą, kadangi dažniausiai partijos nesako kitų pasekmių, kurios lauktų žmonių, jei vienas ar kitas pažadas būtų įgyvendintas, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. Kaip pavyzdį ji pateikė Darbo partijos pasiūlymą panaikinti nedarbą per dvejus metus ar pakelti minimalų atlyginimą iki 1500 Lt - anot jos, tai padaryti tikrai įmanoma, bet reikia kalbėti ir apie tai, kas būtų po to.

Besitikėdamos patraukti savo pusėn kuo daugiau rinkėjų, artėjant Seimo rinkimams politinės partijos vilioja žmones įvairiais pažadais. Tačiau kokią žinią mums, paprastiems mirtingiesiems, iš tikrųjų neša skirtingų partijų programos? ,,Mūsų manymas, kad neverta skaityti politinių partijų programų,  nes jie vis tiek nesiruošia daryti to, ką žada,  nėra visai teisingas. Padaryti 1 500 litų minimalią algą galima ir nėra sudėtinga, bet už tai mokėsime tam tikrą kainą.

Pirmadienis – paskutinė diena, kai Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) gali įteikti pareiškinius dokumentus. Šiandien kartu su darbo diena baigiasi laikas, kai kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Seimo rinkimuose šiemet dalyvauti ketina maždaug pusšimtis patys save keliančių kandidatų ir  27 partijos. Tarp jų šešios naujos partijos.

Jeigu kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, pirmautų Darbo partija (12 proc.), socialdemokratai (11 proc.) ir partija Tvarka ir teisingumas (10,4 proc.). Beje, visos trys lyderės rugpjūtį šiek tiek prarado potencialių rinkėjų. Daugiau simpatijų pavyko pritraukti tik konservatoriams, kurių reitingas, pasiekęs 9,5 proc., jau vejasi „tvarkiečius“. Mažiausi svyravimai liberalų gretose vis dar kursto diskusijas dėl jų patekimo į Seimą: Liberalų ir centro sąjungą rinktų 4,3 proc.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) Seimo rinkimuose dalyvaus su Kazimiros Prunskienės įsteigta Lietuvos liaudies partija ir Rusų aljansu. „Šis pasiūlymas vakar (trečiadienį – ELTA) buvo priimtas ir patvirtintas LLRA.

Rugpjūčio 25 d. Kaune šaukiamas Liberalų sąjūdžio tarybos posėdis. Rinkimams skirtame posėdyje liberalai tvirtins rinkimų programą, reitinguos ir tvirtins partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą.

Kazimiros Prunskienės įsteigta Lietuvos liaudies partija veikiausiai atsisakys ketinimų savarankiškai dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Į pabaigą eina derybos dėl šios partijos prisijungimo prie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sąrašo. Tai DELFI patvirtino K. Prunskienės sūnus, partijai laikinai vadovaujantis Vaidotas Prunskus. „Dar galutinai nėra nuspręsta. Vyksta derybos. Manau, į savaitės pabaigą bus konkrečiai aišku", - sakė V. Prunskus.

Šią savaitę baigėsi terminas, kai, norintys dalyvauti spalio 14 dieną Seimo rinkimuose, turėjo užsiregistruoti Vyriausioje rinkimų komisijoje. Seimo rinkimuose dalyvauti panoro 27 partijos. Vienmandatėse apygardose jos jau iškėlė 413 kandidatų. 51 asmuo mandato sieks savarankiškai.

Politinės partijos „Drąsos kelias“ koordinacinė taryba balsavimu (10 už ir 2 prieš) patvirtino kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje 2012 m. Seimo rinkimuose.

„Šmėkla”, klaidžioja po Lietuvą… Vienybės „šmėkla”, ne vienam baimę įvaranti… Jie bijosi. Bijo šalies žmonių vieningumo, solidarumo ir bendruomeniško veiksmo. Jie  - tai tie,  kurie veikdami kaip “penktoji kolona”, baigiantys iš vidaus sunaikinti Lietuvos valstybę.

Trimis patrankų salvėmis – už Lietuvą, už tvarką ir teisingumą, už Trečiąją Respubliką – prie Lūksto ežero Varniuose (Telšių rajone) šeštadienį prasidės tradicinis, jau vienuoliktasis partijos Tvarka ir teisingumas sąskrydis. Daugiau kaip 17 tūkstančių narių turinčios partijos sąskrydžio, dalyviai ketina ne tik smagiai pasibūti kartu, bet ir aptarti klausimus, susijusius su 2012 metų Seimo rinkimais.

Likus kiek daugiau negu dviem mėnesiams iki Seimo rinkimų, kurie įvyks spalio 14 dieną, kai kurių partijų rinkimų sąskaitose jau buvo sukaupta keli šimtai tūkstančių litų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, daugiausia pinigų rinkimams kol kas sukaupė dvi dabartinei valdančiajai koalicijai priklausančios partijos – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) bei Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Abiejų partijų taupyklėse jau buvo po 0,5 mln.

Referendumas dėl atominės elektrinės yra tokia pati nesąmonė, kaip neadekvatus pirmasis pasimatymas", – teigia Viešųjų ryšių specialistas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas portalui Balsas.lt. „Referendumas yra kaip pirmas pasimatymas. Vertingiausia dalis yra pasirengimas, kai žmogus kelias dienas (o referendumo atveju – kelis mėnesius) apie jį galvoja.

Paskutiniu metu susikūrė keletas naujų, nedidelių partijų (Politinė partija „Sąjunga Taip“, Tautininkų sąjunga, „Drąsos kelias“, Lietuvos žmonių partija, Demokratinė darbo ir vienybės partija), egzistuoja dar kelios dešimtys seniau susikūrusių organizacijų, kurios skelbiasi laimėsiančios daug balsų, nors nuojauta sako, kad po rinkimų dalis jų išnyks ir daugiau nefunkcionuos.

Šiandien Seime paskelbta Lietuvos sąrašo idėja. Tai toks sąrašas, kurį sudarys visi neabejingi savo ateičiai  žmonės (būtent taip – nes mūsų ateitis ir yra Lietuvos ateitis). Sąrašas yra atviras ir bus sudaromas ne partiniu – nomenklatūriniu principu, o pagal piliečių siūlymus. Labai tikiuosi, kad jame vaidmens nevaidins nei formalūs apdovanojimai, nei turimi turtai, nei moksliniai laipsniai, nei kitos formalios, bet nebūtinai esminės vertybės.

Pirmaujančiųjų ketvertas liko tas pats: „darbiečiai", socialdemokratai, „tvarkiečiai" ir konservatoriai. Tiesa, pirmųjų dviejų politinių jėgų gerbėjų kiek sumažėjo, o kitų – ūgtelėjo. Tačiau pokyčiai – neesminiai. Šalies vadovę palankiai vertinančiųjų šįkart sumažėjo 6 proc., bet 4 proc. padaugėjo žmonių, nežinančių, kokį pažymį rašyti, ir 2 proc. – pareiškusių nepalankią nuomonę. Viską vainikuoja Prezidentūros, kaip institucijos, vertinimas. Gegužę ja pasitikėjo 60,8 proc.

Graikijoje partijos ruošiasi sekmadienį vyksiantiems parlamento rinkimams, kurie bus lemiami dėl šalies ateities euro zonoje, skelbia BBC. Pagrindinė Graikijos konservatorių Naujosios demokratijos partija, kuri 19 balsų persvara pirmavo praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose, surengs paskutinį savo agitacinės kampanijos mitingą.

Seimas bendru sutarimu pritarė po svarstymo Loretos Graužinienės inicijuotam Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projektui, kuriuo siekiama patikslinti aukos dydžio apribojimus, nustatyti paprastesnę mažų aukų priėmimo tvarką, patikslinti aukotojo pajamų ir turto deklaravimo reikalavimus bei nustatyti atsakomybę telekomunikacijų bendrovėms, teikiančioms mažų aukų surinkimo paslaugą.

Siūloma sudaryti galimybę politinėms partijoms, negaunančioms valstybės biudžeto asignavimų, gauti iki 10 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) siekiančias fizinių ir juridinių asmenų aukas. Tokias Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Apklausos rezultatai rodo, kad per pastarąjį mėnesį stipriai smuko parama penkioms Nyderlandų partijoms, kurios pasisako už biudžeto išlaidų mažinimą. Jei parama nepadidės, už taupymo priemones pasisakančios partijos nelaimės rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų. Nyderlandai buvo pagrindiniai Vokietijos sąjungininkai reikalaujant daugiau fiskalinės drausmės euro zonoje, tačiau praėjusį mėnesį žlugus ministro pirmininko Marko Rutte centro dešiniųjų koalicijai tai gali pasikeisti.

Tokie valstybiniai projektai kaip Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba turi būti traktuojami kaip visos šalies projektai, o ne priskiriami kokiai nors vienai partijai, įsitikinęs Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas. „Kol mes valstybei svarbius projektus “partizuosime„, tol ir gyvensime tokiame mėšle, kokiame gyvename dabar (...). Socialdemokratai nusprendė padaryti LEO LT, tada vieni sugriovė LEO LT, o socialdemokratų motyvas bus sugriauti “Hitachi„? Aš nenoriu taip mąstyti.

Parlamentaras Saulius Stoma paskelbė paliekantis konservatorių partiją. Šeštadienį vykusio mitingo, kuriame buvo protestuojama prieš mergaitės perdavimą ir Garliavos įvykius fone Seimo narys pareiškė, kad traukiasi iš partijos, neginančios vaiko interesų. Balsas.lt susisiekus su politiku, S. Stoma pabrėžė, kad traukiasi iš TS–LKD, o dėl frakcijos dar nenutarė. „Pirmadienį paskelbsiu apie pasitraukimą iš partijos, dėl frakcijos dar tiksliai nežinau.

Vilniuje vyks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba. Taryba numato aptarti svarbiausius nuveiktus ir laukiančius darbus artėjant Seimo rinkimams, rinkimų programos gaires, pristatyti Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir energetinio saugumo įgyvendinimo programą 2012-2016 m. Svarbiausius akcentus energetikos, finansų, ekonomikos, žemės ūkio ir socialinių reikalų srityse Tarybai pristatys šių sričių ministrai ir Seimo komitetų pirmininkai.

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), deja, negali būti paremti patikima teorija. Atrodo keista, tačiau mokslas dėl MMA poveikio užimtumui ir verslo sąlygoms nieko konkretaus pasakyti negali – kaip ir dėl gyvybės Marse. Galbūt todėl ginčai dėl MMA politinėje plotmėje primena neryžtingą apsistumdymą, o negausiose ekonomistų diskusijose pilna išlygų. Lietuvoje dėl MMA didinimo vėl imta diskutuoti artėjant rinkimams.

Šeštadienį vyksiančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje planuojama patvirtinti partijos kandidatus į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose. Taip pat bus pristatyti pretendentai į partijos sąrašą daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje. Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį atidarys partijos pirmininkas Eligijus Masiulis. Kaune „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje bus pristatyti partijos rinkimų programos metmenys bei strateginiai pasiruošimo rinkimams klausimai.

Seimo grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ nariai įregistravo Baudžiamojo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūlo įteisinti baudžiamąją atsakomybę už politinių partijų finansavimo tvarkos pažeidimus. Dabar šios tvarkos pažeidimai prilyginami nesunkiems nusikaltimams, jiems taikoma tik administracinė atsakomybė.

„Visos vadinamosios sisteminės partijos yra prisidėjusios prie Lietuvos nugyvendinimo“, – pareiškė Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas Romualdas Ozolas.

Darbo partija toliau laikosi partijų reitingų viršūnėje. Kaip rodo „Lietuvos ryto„ užsakymu „Vilmorus“ kovo 13–23 dienomis atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai, už Darbo partiją, jei rinkimai vyktų šį savaitgalį, balsuotų 17,8 proc. balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Už socialdemokratus kovą būtų balsavę 15,7 proc. piliečių, šį mėnesį - 16,3 proc. apklaustųjų. Praėjusį mėnesį 9,8 proc.

Jūsų dėmesiui pateikiame neįprastų ir juokingų partijų sąrašą. Skaitykite, analizuokite, lyginkite – į kurią jūs norėtumėte įstoti? Galbūt ne į visas iš karto? 1. Sąžiningai darbo vengiančių dykūnų sąjunga. Partiją keistu ir juokingu „Sammenslutning af Bevidst Arbejdssky Elementer“ pavadinimu 1979 m. Danijoje įkūrė komedijų aktorius Jakobas Haugaardas ir jo draugų kompanija. Vos susikūrusi, Dykūnų partija ėmė dalyvauti parlamento rinkimuose ir į valdžią veržėsi iki 1994 metų.

Europos piratų partijų atstovai konferencijoje Prahoje sekmadienį susitarė, kad per Europos Parlamento rinkimus 2014 metais sukurs bendrą programą ir rengs bendrą rinkimų kampaniją. Čekijos piratų partijos pirmininkas Mikulašas Ferjenčikas sako, kad tai leis Europos piratų partijoms imtis koordinuotų veiksmų, tačiau tam dar turi pritarti nacionalinės piratų partijos. Dviejų dienų konferencijoje Prahoje dalyvavo daugiau kaip 25 valstybių atstovai.

Augantys Darbo partijos reitingai yra jos sugebėjimo išlaviruoti sudėtingoje pastaruosius mėnesius šalyje buvusioje politinėje situacijoje rezultatas, mano politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 26-balandžio 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei kovo pabaigoje būtų vykę rinkimai, už Darbo partiją būtų balsavę 22 proc.

Aukso gyslos – įmonių paramos – netekusių partijų kišenėse – nuo kelių milijonų iki vos kelių dešimčių tūkstančių litų. Finansinėse ataskaitose už praėjusius metus milijonais litų savo turtą įvertino Darbo partija, Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai. Trys milijonierės Viktoro Uspaskicho vadovaujamų „darbiečių“ kraitis keliskart didesnis už jų politinių oponentų ir siekia 9,96 mln. Lt.

Partijos Seimo rinkimų agitacijai numačiusios atseikėti per 8 mln. Lt, daugiausia – maždaug 2,7 mln. Lt – jai skirs konservatoriai. Parlamentinės partijos jau išrikiavo didžiąją dalį savo kandidatų šių metų rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams vienmandatėse apygardose. Darbo partija ir „tvarkiečiai“ jau turi net savo šūkius, kuriais vilioja rinkėjus.

Partijos Seimo rinkimų agitacijai numačiusios atseikėti per 8 milijonus litų, daugiausia konservatoriai – maždaug 2,7 milijono litų. Parlamentinės partijos jau išrikiavo didžiąją dalį savo kandidatų šių metų rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams vienmandatėse apygardose. Darbo partija ir „tvarkiečiai“ jau turi net savo šūkius, kuriais vilioja rinkėjus.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino pakartotiniam Seimo svarstymui Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis numatomos viešųjų pirkimų išimtys politinėms partijoms. Šalies vadovės teigimu, priimtos pataisos pažeistų Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą, todėl sukeltų grėsmę Lietuvai susilaukti rimtų Europos Sąjungos institucijų sankcijų.

Vengrijos vyriausybė parengs reikiamus teisės aktus, kad būtų įkurta komunistinę šalies praeitį vertinanti institucija. Valdančioji „Fidesz“ ir krikščionių demokratų partijų koalicija pavedė, kad tokie dokumentai būtų parengti iki gegužės 15 dienos, praneša naujienų agentūra MTI. Tautinės atminties komitetas turės įvardinti komunistinio režimo vadovus ir įvertinti jų atsakomybės dėl sistemos nusikaltimų pobūdį ir dydį, teigia „Fidesz“ frakcijos parlamente vadovas Janosas Lazaras.

„Stebėdamas pastaruoju metu viešojoje erdvėje nuolat pateikinėjamą galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliktus ikiteisminius tyrimus šalies politinių partijų rėmėjų atžvilgiu, kreipiuosi į teisėsaugos institucijas siekdamas objektyviai įvertinti situaciją bei apginti viešąjį interesą – konstitucinę visuomenės teisę į nešališką ir teisingą informaciją“, – teigia ministras R. Palaitis.

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos padalinio vadovas Sergejus Muravjovas ragina kruopščiau apgalvoti partijų išlaidų kontrolę.Pasak jo, svarbu ne prilyginti partijas ministerijoms ar departamentams, o efektyvinti jų finansų stebėseną. Pataisė įstatymą Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta netaikyti šio įstatymo nuostatų politinių partijų vykdomiems pirkimams.

Liberalų sąjūdis ragina koalicijos partnerius nedelsiant sušaukti valdančiųjų partijų koalicinę tarybą ir galutinai išsiaiškinti, ar dabartinė koalicija dar turi galimybių tęsti darbą. „Mes pasisakome prieš bet kokią destrukciją. Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos konfliktas neturi destabilizuoti situacijos Lietuvoje. Tai yra dviejų partijų reikalas.

Šį mėnesį Valstybinė mokesčių inspekcija jau pateiks gyventojams suformuotas vadinamąsias preliminarias elektronines deklaracijas. Nepamiršti deklaruoti turėtų smulkieji verslininkai, užsiimantys individualia veikla. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos teisininkės, didelių naujovių deklaruojant praėjusiais metais gautas pajamas nėra. Tačiau nuo šiemet paramą partijoms gyventojai galės skirti kaip ir labdaros organizacijoms, teikdami prašymą mokesčių administatoriui.

Konstitucinis teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje aiškinsis, ar valstybė turėtų remti visas įregistruotas partijas. Grupė Seimo narių yra apskundę įstatymus, pagal kuriuos valstybės biudžeto milijonai išdalijami tik toms partijoms, kurios per rinkimus gavo ne mažiau nei 3 proc. rinkėjų balsų. Dabar valstybės biudžeto dotacija paskirstoma tik toms partijoms, už kurias per paskutinius rinkimus balsavo ne mažiau nei 3 proc. rinkėjų. Šiemet tam skirta per dvidešimt milijonų litų.

Teisingumo ministerijai iš 40 Lietuvoje registruotų politinių partijų savo narių sąrašus iki kovo 1 d. pateikė ir rudenį vyksiančiuose rinkimuose dalyvauti teisę turės 28. Tai padaryti politinės partijos privalėjo pagal Politinių partijų įstatymą. To nepadariusios partijos neteko ne tik teisės dalyvauti rinkimuose, tačiau ir pretenduoti į valstybės finansavimą.

Penktadienį Irane duris atvėrė apie 47 tūkstančius rinkimų apylinkių. Šalyje vyksta Medžliso – 290 vietų vienerių rūmų parlamento – rinkimai. Kandidatais įregistruota apie 3,5 tūkstančio žmonių, t.y. dėl kiekvieno deputato mandato kovoja vidutiniškai 12 pretendentų. Pergalei pirmame rate reikia daugiau kaip 25 procentų balsų. Tose rinkimų apygardose, kur pirmame rate nugalėtojas nepaaiškės, balandžio viduryje bus surengtas antras ratas.

Visuomenės apklausoje pirmauja opozicinės partijos socialdemokratai ir "darbiečiai". Konservatoriai - treti. Vasario 9–21 dienomis surengtos  „Vilmorus" reprezentatyvios apklausos rezultatai, už Socialdemokratų partiją nurodo ketinantys balsuoti 16,3 proc. Už Darbo partiją balsuotų 13, 6 proc. apklausos dalyvių, sausio mėnesį tokių buvo 11,1 proc. Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus nurodė palaikantys 9 proc., t.y. panašiai kaip ir prieš mėnesį - 9,3 proc.

Po to, kai trys politinės jėgos Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga sukūrė susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, įvairaus plauko politologai ir šių jėgų politiniai oponentai, net nesulaukę naujadaro vertybių deklaracijos, pagal savo angažuotumą, mentalitetą, atstovaujamų finansinių grupuočių bei šeimininkų interesus ir savo politinio sugedimo laipsnį, nesusimąstydami (o gal ir labai tikslingai pamąstę) prikabino etiketes: radikalai, nacionalistai, naci...

Atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai leido suprasti buvę išmesti, nes kišo nosį į viešųjų pirkimų konkursus, kuriuose figūruoja didžiausi partijų rėmėjai. Partijas remia daug įmonių, nebūtinai dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose. O konkursus laiminčios bendrovės oficialiai į partijų sąskaitą perveda apie keliasdešimt tūkstančių litų, nors pirkimo sutarčių pasirašo už šimtus milijonų ar net milijardą.

Politinės partijos, norinčios dalyvauti šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, turėtų suskubti Teisingumo ministerijai pateikti savo narių sąrašus. Kol kas iš Lietuvoje šiuo metu įregistruotų 39 politinių partijų tai padarė vos 7. Pagal Politinių partijų įstatymą numatyta, kad visos politinės partijos kasmet ne vėliau nei iki kovo 1 d. privalo Teisingumo ministerijai pateikti savo partijų narių sąrašus.

Po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų prireikus formuoti koalicinę vyriausybę, politinių partijų interesai labiausiai turėtų susikirsti dėl Susisiekimo, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijų valdymo. Mažiausiai politikams rūpi užsienio reikalai bei krašto apsauga. Tokią išvadą galima daryti apklausus parlamentinių partijų lyderius apie jų vadovaujamų politinių jėgų prioritetus, jei prireiktų formuoti koalicinę Vyriausybę.