Po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų prireikus formuoti koalicinę vyriausybę, politinių partijų interesai labiausiai turėtų susikirsti dėl Susisiekimo, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijų valdymo. Mažiausiai politikams rūpi užsienio reikalai bei krašto apsauga.
Tokią išvadą galima daryti apklausus parlamentinių partijų lyderius apie jų vadovaujamų politinių jėgų prioritetus, jei prireiktų formuoti koalicinę Vyriausybę.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas teigia, kad partijų abejingumas užsienio ir krašto apsaugos reikalams gali būti susijęs su keletu aspektų.
Pirma, partijos galbūt stokoja šių sričių specialistų, antra, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengtame korupcijos žemėlapyje Užsienio reikalų ministerija bei Krašto apsaugos ministerija figūruoja kaip mažiausiai korumpuotos ministerijos, tad šia prasme jos gali būti neįdomios.
Aiškiausiai savo tikslus yra apibrėžusios Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
„Tvarkiečių“ pirmininkas Rolandas Paksas DELFI teigė, kad jo vadovaujamą partiją labiausiai domintų Energetikos, Susisiekimo, Ūkio, taip pat Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Jis užsiminė, kad pageidautų savo atstovo ir kurioje nors jėgos struktūras kuruojančioje ministerijoje.
„Aš ministerijas skirstau į tas, kurios kuria produktą, ir tas, kurios daugiau išleidžia – tai čia socialiniai reikalai, kultūra... Dar viena grupė yra jėgos ministerijos – Vidaus reikalų ministerija ir panašiai. Mūsų noras būtų turėti savo atstovus ministerijose iš kiekvienos šių grupių“, – teigė R. Paksas bei pridūrė, kad, jo nuomone, Finansų ministerija turi priklausyti tai partijai, kuriai atitenka Premjero postas.
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas svarstė, kad „darbiečiai“ siektų aplinkos, finansų, ūkio, energetikos, susisiekimo ir žemės ūkio ministrų portfelių. Tuo atveju jeigu balsų daugumą laimės Darbo partija, V. Uspaskichas sieks būti Premjeru.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija pareiškė pageidaujanti vadovauti Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio bei Susisiekimo ministerijoms.
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas svarstė, kad liberalcentristai galbūt pageidautų išlaikyti dabar kuruojamas sritis – vidaus reikalus, kultūrą, aplinkos apsaugą bei sveikatos apsaugą.
Šioms ministerijoms liberalcentristų ministrai vadovauja ir dabar, nors aplinkos apsaugos bei kultūros ministrai yra deleguoti buvusios Tautos prisikėlimo partijos, kuri įsiliejo į liberalcentristų gretas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis savo ruožtu teigė negalįs atskleisti, kurios valstybės valdymo sritys jo partijai būtų prioritetinės, nes partijos viduje kol kas diskutuojama dėl programos, vadinasi, ir dėl prioritetų. Tačiau politikas teigia, kad liberalus labiausiai domins tos sritys, kurios labiausiai rūpi rinkėjams – vadinasi, į prioritetus krašto apsauga arba užsienio reikalai neįeina.
„Šiuo metu yra išskirtos septynios-aštuonios prioritetinės temos, partija turės apsispręsti dėl trijų. Akivaizdu, kad kalbant apie žmonių prioritetus, išskiriamas skaudžiausias, aktualiausias šalies problemas, be jokios abejonės, nei užsienio reikalai, nei krašto apsauga čia nepatenka“, – teigė E. Masiulis.
Pasak politiko, apklausos rodo, kad piliečiams pirmiausia rūpi mokestinė aplinka, socialiniai reikalai, sveikatos apsaugos problemos, švietimas, energetika.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovai galimų partijos prioritetų po būsimų Seimo rinkimų neatskleidžia. Premjeras Andrius Kubilius per partijos atstovus perdavė, kad, jo nuomone, toks klausimas yra per ankstyvas, tuo tarpu TS-LKD vicepirmininkas Valentinas Stundys svarstė, kad konservatoriai iš esmės yra pasiruošę vadovauti visoms ministerijoms.
„Kai kurie politikai mėgsta pasisiūlyti privatizuoti vieną ar kitą ministeriją, bet mes taip nenorėtume daryti. Mūsų pozicija šiek tiek kita: mes pasirengę prisiimti atsakomybę už viešųjų valstybės reikalų tvarkymą ir turime specialistų bei politikų. Todėl skelbti, kad viena ar kita ministerija yra mūsų prioritetas, tikrai dar per anksti“, – teigė V. Stundys.
Pasak jo, kai partija arba politikas pasiskelbia, jog nori vadovauti, tarkime, Finansų ministerijai, bet ne kokiai kitai, iškart atrodo, kad gviešiamasi prieiti prie finansinių srautų.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partija pasirodė vienintelė politinė jėga, kuri konkrečiai pareiškė, jog, be kitų sričių, norėtų prisiimti atsakomybę už Lietuvos užsienio politiką.
„Aš manau, kad tai derybų klausimas, bet jeigu Ministras Pirmininkas bus socialdemokratas, tai, aišku, Finansų ministerija, be jokių diskusijų, priklausys Ministro Pirmininko prerogatyvai. Ir, aišku, mano noras būtų turėti Užsienio reikalų ministeriją bei kompetentingą savo žmogų energetikoje“, – sakė socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius.
Politologas T. Janeliūnas, paklaustas, kodėl politinės partijos nesiveržia vadovauti užsienio ar krašto apsaugos politikai, teigia, jog tai gali būti susiję su dviem dalykais. Viena vertus, tai gana specializuotos ministerijos, tad rasti patikimų politikų, gebančių imtis šios veiklos, nėra daug.
„Seimo narių, kurie dirba bent po kelias kadencijas šias ministerijas atitinkančiuose Seimo komitetuose, yra vos vienas kitas“, – sakė T. Janeliūnas.
„Antra versija ta, kad šios ministerijos, kiek prisimenu, yra mažiausiai korumpuotos pagal paskutinį Lietuvos korupcijos žemėlapį, kurį atliko STT. Šia prasme, tai nepelningos arba mažiausiai pelningos ministerijos, kurios partijoms neduoda jokių galimybių valdyti pinigų srautus taip, kaip jos to norėtų“, – sakė politologas.
