partijos

Valdančiosios koalicijos partneriai teigiamai vertina Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos juridiniams asmenims būtų uždraudžiama finansuoti partijas, sumažinama maksimali fizinių asmenų aukos suma ir supaprastinama smulkių aukų partijoms priėmimo tvarka.

Likus metams iki naujų Seimo rinkimų, reitingų viršūnėse – dvi partijos bei jų lyderiai: socialdemokratai ir Darbo partija. Politologai tvirtina, kad už tokį populiarumą politikai turėtų dėkoti visų laikų nepopuliariausiam premjerui – konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui.

Savaitgalį Vilniuje vyks šeštasis Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, kuriame bus renkamas partijos pirmininkas ir nauja partijos valdyba. Vadovauti partijai sieks dabartinis jos lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir partijos pirmininko pavaduotoja Ona Balžekienė. Kandidatuoti į šias pareigas atsisakė parlamentaras Petras Auštrevičius ir buvęs europarlamentaras, Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Smunkantys valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) reitingai yra jų buvimo valdžioje itin nepalankiu metu rezultatas. Sėkmė kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose tikėtina opozicinėms partijoms, šalies vairą iš konservatorių jau gali ruoštis perimti socialdemokratai, prognozuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. Tiesa, abejoja, ar pastarieji tam pasiruošę.

Valdančioji Slovakijos koalicija sutarė su opozicijos lyderiu ratifikuoti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planą. Trečiadienį trys valdančiosios partijos dalyvavo derybose su kairiosios opozicinės partijos lyderiu Robertu Ficu . R. Ficas sakė palaikysiantis stabilumo fondo galių išplėtimo planą mainais į vyriausybės išformavimą. Slovakijos parlamentas antradienį vėlai vakare balsavo prieš EFSF padidinimą nuo 440 mlrd. iki 780 mlrd. eurų ir jo galių išplėtimą.

Lietuvos politikos realijas, ideologijų sklaidą ir kairės bei dešinės atskirtis politologai mato kitaip nei politikai. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis sakė manąs, kad partijos Lietuvoje atpažįstamos pagal lyderius, o ne pagal ideologijas.

Lenkijos valdančioji partija – Piliečių platforma – artėjant spalio 9–ąją įvyksiantiems parlamento rinkimams yra viešosios nuomonės apklausų lyderė, bet jos atotrūkis nuo pagrindinės varžovės – opozicinės  Jaroslawo Kaczynskio Teisės ir teisingumo partijos – nedidelis. „Millward Brown SMG/KR!“ apklausos duomenimis, vietų Lenkijos Seime (parlamento žemuosiuose rūmuose) gali gauti penkios partijos, praneša „vb.

Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis ketvirtadienį pranešė, kad greičiausiai nepavyks sudaryti „vaivorykštės“ koalicijos, kadangi į ją kviečiamos kairiosios ir dešiniosios partijos neįsivaizduoja, kad galėtų dirbti kartu. Valdžio Zatlero reformų partija (ZRP) ir V. Dombrovskio centro dešinioji partija „Vienybė“ pirmadienį susitarė, kad bus siekiama suburti nacionalinės santarvės vyriausybę.

10. „Vakarėlis! Vakarėlis! Vakarėlis!“, Australija. (“Party! Party! Party!“) Partija pavadinimu „Vakarėlis! Vakarėlis! Vakarėlis!“ („Party! Party! Party!“) (anglų kalboje – žodžių žaismas: „party“ tuo pat metu gali reikšti partiją ir vakarėlį) dalyvavo Australijos sostinės rajono įstatymų leidybos asamblėjos rinkimuose 1989 metais ir gavo 979 balsus (0,69% visų balsų). Tai yra pakankamai keista, turint omenyje, kad ši partija tebuvo pokštas.

Kartais Lietuvoje pasitaiko, kad chirurgas pacientui nupjauna ne tą koją. Mano nuomone, prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomos partijų finansavimo reformos yra kaip tik tokio “gydymo” pavyzdys. Jis nuvarys į kapus paskutinius demokratijos likučius ir dar į tirštesnę miglą panardins finansavimo procesą, kurį siekiama nuskaidrinti. Juridinių asmenų aiškiai deklaruotos aukos, kurias siekia uždrausti prezidentė, yra kaip tik skaidriausia, geriausiai matoma partinių lėšų dalis.

Prezidentės pateiktos pataisos dėl draudimo juridiniams asmenims finansuoti partijas, kurioms ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas, yra geros, tačiau neišspręs esminių problemų ir iš politinio žemėlapio ištrins neparlamentines partijas. Dėl to būtina žengti dar vieną žingsnį, kuriuo būtų užtikrintas visų, ne tik parlamentinių, partijų finansavimas iš biudžeto, pažymėjo penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos dalyviai.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę vasaros pabaigoje, sėkmės būtų sulaukusios keturios politinės partijos - Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei konservatoriai su krikščionimis demokratais. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 24-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu rinkimuose dalyvautų visi tokią teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai jų balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją - 17 proc.

Prieš prasidedant Seimo rudens sesijai Prezidentė pateikė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansinės kontrolės įstatymo pakeitimus. Jų esmė – uždrausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas ir politines kampanijas bei sumažinti leistiną aukos dydį fiziniams asmenims.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma uždrausti partijas finansuoti juridiniams asmenims, sumažinti maksimalią fizinių asmenų aukos sumą ir supaprastinti smulkių aukų partijoms priėmimo tvarką. Per Seime vykstantį posėdį, Prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė patikino, kad pagrindinė problema yra tame, kad pasitikėjimas partijomis smukęs.

Seimui ketvirtadienį planuojant imtis svarstyti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo pataisas Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad jos inicijuotos pataisos – realus įrankis partijoms atsiriboti nuo atskirų grupių interesų ir galimybė tarnauti Lietuvos žmonėms. Griežtinti partijų finansavimo tvarką buvo bandoma keletą kartų, tačiau, pasak Prezidentės, Lietuvos politinė sistema taip ir liko viena neskaidriausių regione.

Darbo partija pirmadienį šaukia neeilinį partijos tarybos posėdį, kuriame bus priimta rezoliucija bei tolesni sprendimai dėl buvusio krašto apsaugos ministro ir koalicijos partnerio Gedimino Kirkilo veiksmų prieš tuometinius partnerius - Darbo partiją, kenkimą šalies nacionaliniam saugumui, Vyriausybės darbo stabilumui 2004-2005 metais. Pasak partijos pirmininko pavaduotojo Vytauto Gapšio, paaiškėjo tam tikrų naujų aplinkybių, kurias reikia įvertinti.

Kai kurie „WikiLeaks“ paskelbti JAV ambasados Lietuvoje dokumentai atskleidžia vis daugiau politinės medžioklės aplinkybių ir tiesą apie tai, kokiais metodais kai kurie politiniai oponentai siekė susitvarkyti su Darbo partijos (DP) pirmininku Viktoru Uspaskichu.

Siekdama iškelti politinių idėjų ir politikų darbus aukščiau už interesų grupių įtaką išrinktiems į valdžią, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo uždrausti partijas finansuoti juridiniams asmenims. Rugsėjo 6 d. Seime įregistruotos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis taip pat siūloma sumažinti maksimalią fizinių asmenų aukos sumą ir supaprastinti smulkių aukų partijoms priėmimo tvarką.

Praėjusią savaitę pasigirdo kalbų, kad politines partijas įmonės turėtų remti tik iš gauto pelno. Kitaip tariant, paremti politikus galėtų tik tos įmonės, kurios dirba pelningai. Taip esą būtų išvengta neskaidrių sandorių. Oponentai siūlantiesiems įteisinti rėmimą tik iš gauto pelno atkirto, kad tokie pakeitimai neužkirs kelio korupcijai, ieškantieji įtakingų globėjų ras būdą jiems paremti.

„Kardo ir žagrės sąjunga", „Darbas ir neapykanta", „Jungtuvės, laidotuvės ir gimimas" - tokiais ir dar šmaikštesniais epitetais visi apibūdinome Kristinos Brazauskienės ir Vytauto Šustausko sugalvotos Lietuvos prezidento sąjungos išsiperėjimą. Kai vienas bičiulis pusiau rimtai man pasakė, kad jos atsiradimas pasitarnaus demokratijai - nustebau. Paskui pamaniau - o kodėl ne? Netikslus pavadinimas Tiksliau, manding, būtų buvę pavadinti ją Liokajaus Lietuvos partija.

Vilniaus meras Artūras Zuokas dabar jau vadovausis krikščioniškomis vertybėmis, nes taip parašyta naujoje valdančiosios koalicijos programoje. Į tas vertybes ne tik jį, bet ir koalicijos partnerius socialdemokratus, taip pat Darbo partijos deleguotus miesto tarybos narius ir visus kitus, kurie bent pirštu čiupinėja sostinės valdžią, atvertė nepaprastasis ir įgaliotasis apaštalas, skriaudžiamų ir ujamų lenkų šventasis užtarėjas Valdemaras Tomaševskis.

Visų apklausų viršūnėse esančios D. Grybauskaitės reitingai liepos pradžioje dar šiek tiek pagerėjo. Palankiai šalies vadovę liepos pradžioje vertino 83,3 proc. gyventojų, birželį šis skaičius buvo mažesnis – 80,6 proc. Birželį 32,3 proc. žmonių buvo įsitikinę, kad Prezidentė geriausiai atstovauja jų interesams, liepą taip manančiųjų padaugėjo 1,6 proc.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS– LKD) vadovybės penktadienį išplatintas pranešimas, esą iš TS– LKD traukiasi tik 37 Tautininkų frakcijos nariai, o absoliuti dauguma tautininkų to daryti nenori, Tautininkų sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės manymu, yra „TS– LKD viršininkų desperatiškos pastangos paneigti įvykusį faktą – Tautininkų frakcijos sprendimą trauktis iš TS– LKD“. Tautininkų sąjungos atkūrimo iniciatyvinė grupė mano, kad TS– LKD stengiasi paneigti Tautininkų fr...

Valdančiųjų konservatorių populiarumas per mėnesį šiek tiek smuktelėjo. Tuo tarpu socialdemokratais pasitikima vis labiau. Tai rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiami liepos 1–10 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai. Už Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus, jei rinkimai į Seimą būtų surengti dabar, balsuotų 7,9 proc. apklaustųjų – 1,4 proc. mažiau nei birželį.

Savaitgalį Kelmės rajone, Tytuvėnuose, poilsiavietėje Sedula" rengiamas Liberalų sąjūdžio sąskrydis. Liberalai šiam renginiui pasirinko simbolinį pavadinimą „Oranžinės naktys“. Jis reiškia, kad liberalai į kasmetį partijos renginį renkasi ne tik pramogoms, sporto varžyboms, bet ir liberaliems pašnekesiams iki pat aušros.

Šeštadienį profesorės Kazimieros Prunskienės vadovaujama Lietuvos liaudies partija (LLP) rinksis į tradicinį dviejų dienų sąskrydį. Jis rengiamas Raseinių rajone „Rokynėje“. Be pramoginės programos, sąskrydyje numatoma ir aktuali darbotvarkė dėl partijos plėtros bei bendradarbiavimo su galimais politiniais partneriais. Tai bus aptarta partijos tarybos posėdyje. LLP nariai ketina surengti sportines rungtynes, planuojama ir kultūrinė programa.

Penktadienį prie Lūksto ežero, Varnių regioniniame parke, Telšių rajone, prasidės kasmetis Darbo partijos sąskrydis ir neeilinis suvažiavimas. Jame bus sprendžiami klausimai, susiję su 2012 m. rinkimais į Seimą, tvirtinamas Naujosios sąjungos (socialliberalai) prisijungimas prie Darbo partijos. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad šis sąskrydis bus vienas darbingiausių iš visų anksčiau buvusių.

Kaukės anksčiau ar vėliau nukrenta. Kiek kartoninių iečių sulaužė ir kiek vienkartinių vėliavų iškilnojo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai suvaidintoje kovoje prieš „valstybininkų“ klaną ir valstybės užvaldymą? Pamenate? Taigi. Tai buvo vienas iš išsidrožtų rinkiminių arkliukų, kuriais dabartinis premjeras Andrius Kubilius ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė jojo į užimamus postus. Ir kas? Ogi nieko.

Nesutaręs su liberalais, pasitraukęs iš jų gretų, Artūras Zuokas kuria naują politinę jėgą ir sieks mandatų Seime. Anot dabartinio Vilniaus mero A. Zuoko, naujoji partija turėtų būti centro dešinės pakraipos, o būsimiems jos politikams turėtų būti nesvetima „atsakingo liberalizmo“ idėja ir krikščioniškos vertybės. Pasak LTV „Savaitės“, mero posto į Seimo mandatą pats A. Zuokas nekeis.

Rusijos Teisingumo ministerija trečiadienį atsisakė registruoti naują opozicinę partiją – Liaudies laisvės partiją. Ją įkūrė žinomi opozicijos veikėjai – buvęs premjeras M. Kasjanovas, buvęs premjero pavaduotojas B. Nemcovas bei kiti mažiau žinomi Medvedevo–Putino tandemo priešininkai. Paskelbus sprendimą, Nemcovas pareiškė, jog jis yra neteisėtas ir priimtas remiantis politiniais sumetimais.

A. Akstinavičiaus atakymai į „Pogon.lt“ klausimus Dabartinėje Lietuvos situacijoje, kada po rinkimų sudaromos nebeįmanomos koalicijos ir sandoriai, kada rinkėjo balsas ir nuomonė tapo nieko verta – daug kas atkreipia dėmesį, kad praktiškai tik Jūsų vadovaujama partija laikosi programinių nuostatų, nekeičia pažiūrių tam, kad priartėtų prie valdžios lovio.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę gegužės pabaigoje, sėkmingi jie būtų buvę penkioms politinėms partijoms – Socialdemokratų, Darbo, konservatoriams su krikščionimis demokratais, Tvarkos ir teisingumo bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, tokios sėkmės negalėjusiam tikėtis balandžio mėnesį.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) Joniškio skyrius per gegužės pabaigoje vyksiančius LiCS pirmininko rinkimus nusprendė remti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio kandidatūrą. Tokį sprendimą LiCS Joniškio skyrius priėmė praeitą savaitę vykusiame susirinkime. „Raimundas Palaitis su sukaupta patirtimi bei susiformavusiomis vertybinėmis nuostatomis atėjo į politiką ir dirba tam, kad mūsų valstybėje būtų gyventi geriau.

Lietuvos partijos, kurios, kitaip nei daugumoje senųjų demokratijų, negali pasigirti ilgametėmis tradicijomis, savo emblemas kuria daugiausiai naudodamos paukščių, augalų ar dangaus kūnų pavidalus. Kai kurios remiasi vakarietiškai įprastais simboliais, kitos ieško kaip save pateikti. Jėgos, stabilumo, veržlumo įvaizdžiai Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas portalui „Balsas.

Partijose nebeliko ideologinių vertybių, jos vadovaujasi savo įvaizdžiu bei reikalingos tik reikšmingiems postams užimti, įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Alvidas Lukošaitis. Pirmadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie porinkimines kėdžių dalybas ir Lietuvos partijų ideologiją politologas A. Lukošaitis sakė, kad visame pasaulyje partijų ideologijos netenka prasmės.

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, daugiausia rinkėjų balsuotų už opozicinius socialdemokratus, o antroje vietoje liktų „tvarkiečiai“. Jei rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, už socialdemokratus savo balsą atiduotų 17,3 proc. rinkėjų, kai prieš mėnesį tokių buvo 16 proc. Partiją „Tvarka ir teisingumas“ paremtų 10,6 proc. žmonių (prieš mėnesį – 10,1 proc.) Už Darbo partiją balsuotų 9,8 proc. rinkėjų (prieš mėnesį – 12,9 proc.

Antradienį Vilniuje opozicinių partijų atstovai tarėsi dėl galimų valdančiųjų koalicijų didžiuosiuose Lietuvos miestuose. LSDP, tvarkiečių ir Darbo partijos atstovai susitiko aptarti rinkimų rezultatų ir galimų koalicijų. Tą patvirtino ir Darbo partijos atstovas K. Daukšys. Pasak politiko, tokie susitikimai yra diplomatinio pobūdžio, partijos diskutuoja dėl galimybės darbuotis savivaldybėse.

Politinės ir visuomeninės jėgos, atsidūrusios Rusijoje už aktyvios politinės arenos ribų, ieško kelių įsitraukti į kovą dėl valdžios. Tai padaryti nėra lengva, nes Kremlius diktuoja labai griežtas žaidimo taisykles. „Valdžios vertikalė“, arba, paprastai tariant, autoritarinė valdymo sistema, kuri yra susiformavusi šiandieninėje Rusijoje, neleidžia improvizuoti. Visi vaidmenys jau yra paskirstyti.

Likus daugiau nei trims savaitėms iki savivaldybių tarybų rinkimų, nepartinių kandidatų koalicija „Vilnius – mūsų reikalas“ surengė improvizuotas politinių partijų laidotuves. Beveik dvidešimties automobilių, padabintų nepartinių kandidato Valdemaro Stančiko apmokėtais reklaminiais lipdukais, su katafalku priešakyje, kolona pajudėjo nuo „Forum palace“ aikštelės, pro Žvėryną – po miestą.

Nepartinių, politika, esą, besibodinčių visuomenininkų gretos, kurios į savivaldybių rinkimus dabar žygiuoja iškėlusios lozungą, kad „ne politikuos, o dirbs“, knibždėte knibžda partijose ir politikoje jau pasidarbavusiais veikėjais. Tipiškas „nepartinės partijos“ pavyzdys yra buvusio Liberalų ir Centro Sąjungos lyderio, buvusio Vilniaus mero, buvusio Seimo nario Artūro Zuoko vadovaujamos koalicijos sąrašas.

Kas mokėjo už Šiaulių mero Genadijaus Mikšio rinkimų reklamą? Ar rinkimų kampanija galėjo būti finansuojama „juodais pinigais“, pažeidžiant įstatymus? Į šiuos klausimus dar teks atsakyti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Redakcija turi dokumentus, kurie leidžia įtarti, jog G. Mikšys galėjo nuslėpti maždaug 10 tūkstančių litų finansinę paramą, suteiktą privačios statybų bendrovės.

Naujausiais apklausų duomenimis, tirpsta pasitikėjimas net populiariausia Lietuvos visuomenės veikėja laikoma prezidente Dalia Grybauskaite. Per metus nuo 2009–ųjų gruodžio ja pasitikinčių šalies gyventojų sumažėjo 5 procentais. Veikėjų pokyčiai Tiesa, pasitikėjimas D.Grybauskaite ir toliau išlieka rekordiškai didelis – 81 proc. O štai teigiamai vertinančiųjų Seimo pirmininkės Irenos Degutienės veiklą per metus sumažėjo net 13 proc.

Jei naujos kadencijos Seimą būtume rinkę rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, sėkmės būtų sulaukusios keturios politinės partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei konservatoriai su krikščionimis demokratais. Ta sėkmė, anot viešosios nuomonės apklausos, jiems būtų nusišypsojusi, jeigu Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai.

Alytui laikinai vadovaujanti vicemerė konservatorė Rima Rakauskienė pirmadienį pranešė stabdanti savo narystę partijoje. Skubiai sušauktame neeiliniame Darbo partijos Alytaus miesto skyriaus tarybos posėdyje vienbalsiai nutarta sustabdyti Alytaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotojo Lino Jono Palionio narystę Darbo partijoje.

„Baltijos tyrimų" duomenimis, jei gyventojai rinktų Seimą rytoj, į Parlamentą patektų tik keturios partijos. Socialdemokratai, darbiečiai, tvarkiečiai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Tačiau, remiantis tais pačiais „Baltijos tyrimais", politinė Lietuvos padėtis vis vien kurioziška. Nes Seimu pasitiki tik 9 proc. apklaustųjų. Partijomis - panašiai. Vadinasi, net ir paminėtos keturios partijos, kurios patektų į Seimą, gyventojams atrodo labai mažai patikimos.

Galima piktintis politikais, kurie populiarumą kraunasi lipdami į sceną ir ten blogai darydami tai, ką geriau, gražiau ir talentingiau padaro tikri aktoriai ir šokėjai. Bet geriausia pyktį sudėti į balsadėžes. Stabdžių nėra Negalima sakyti, kad Lietuva būtų vienintelė šalis pasaulyje, kurios politikus galima pamatyti kitokiu vaidmeniu.

Vasaros metu ramiausiai ilsisi didžiosios šalies partijos. Mažesnėms konkurentėms ir naujokėms jų sąskrydžiai ir atostogos pasitarnauja struktūrų kūrimui ir mėginimams žūtbūt priaugti raumenų. „Tradicinių“ pranašumai Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę po sovietų okupacijos ir steigiantis partijoms, šias ėmėsi remti Vakarų – pirmiausia Vokietijos –  politiniai fondai.

Seimas, politinės partijos ir prezidentė teigia, kad Lietuvoje visi yra lygūs, tačiau savivaldybių rinkimai, regis, įtvirtins nelygybę. Parodė savo veidą Birželio pabaigoje, kai Lietuva laidojo prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, Seimas priėmė naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Prezidentė jį pasirašė.

Savivalda Lietuvoje ir vėl liko beveik nereformuota. Noro keistis neparodė nei Seimas, nei prezidentė. „Partijos tapo „Lietuvos mažosiomis kunigaikštystėmis“ su savo suvereniais tikslais ir interesais“, „valdžią Lietuvoje uzurpavo partijos“ – tai šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai. Daugiau dirbti ir mažiau kalbėti raginanti šalies vadovė metiniame pranešime pripažino, kad nusivylimas politikais ir politika yra milžiniškas. Ji ragino keistis.