partijos

Šeštadienį Vilniuje, viešbutyje „Crowne Plaza“, Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė su šalininkais pradėjo steigiamąjį Demokratinės darbo ir vienybės partijos suvažiavimą. (Papildyta 14.37) Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė vienbalsiai išrinkta naujos politinės jėgos - Demokratinės darbo ir vienybės partijos - pirmininke. Ketinama priimti rezoliuciją dėl partijos įkūrimo, išrinkti vadovybę, patvirtinti įstatus.

„Lietuvoje vis dar atrofuotas bendruomeniškumo jausmas, o daugiausiai problemų bažnyčios ir politikos santykiuose kyla, kai krikščioniškas vertybes deklaravę politikai jas ignoruoja“, – mano politikos apžvalgininkas Tomas Viluckas. – Sulaukęs 75-erių metų amžiaus, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis pareiškė norą atsistatydinti.

Trims politinėms jėgoms paskelbus, kad kuriama socialistinių ir nacionalistinių jėgų sąjunga, politologai ėmėsi svarstyti – kodėl taip nutiko ir kas iš to išeis. Prognozuojant nelabai  didelius laimėjimus aiškinama, kad tokią įvykių eigą išprovokavo Europos Sąjungos politinio elito laikysena.

Antradienio vakarą Klaipėdoje vyko Prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės steigiamos Demokratinės darbo ir vienybės partijos susirinkimas. Į jį susirinko per 40 klaipėdiečių. Daugiausia garbaus amžiaus moterų, venas kitas vyras ir jaunimo atstovas. Pasibaigus daugiau nei dvi valandas trukusiam susitikimui, norinčiųjų tapti šios partijos steigėjais salėje neatsirado. Žmonės nepuolė pasirašinėti partijos steigėjų sąrašuose.

Kuba niekada neatsisakys vienpartinės sistemos, per valdančiosios Komunistų partijos nacionalinę konferenciją sakė prezidentas Raulis Castro. „Mes giname vienpartinę sistemą (...). Mes niekada neatsisakysime vienos partijos koncepcijos, kuri atitinka penktąjį Kubos konstitucijos straipsnį. Jam pritarė 97,7 proc. rinkėjų per referendumą, per kurį buvo surengtas laisvas, tiesioginis ir slaptas balsavimas, – sakė aštuoniasdešimtmetis prezidentas.

Praėjus keliems mėnesiams po „Snoro“ griūties, visuomenė pradeda atgauti pasitikėjimą bankais. Per mėnesį jis pakilo beveik 5 procentais – nuo 19,8 iki 24,1 proc. Nuo 54,5 iki 44,6 proc. sumažėjo ir nepasitikinčiųjų bankais. Tai rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiami sausio 12-24 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai.

Populiariausiomis partijomis, kurios pirmautų Seimo rinkimuose, išlieka opozicinės socialdemokratų ir Darbo partijos, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama apklausa. Už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 16,1 proc. respondentų, o tai yra geresnis rezultatas nei prieš mėnesį, kai apklausos metu socialdemokratams balsus žadėjo 15,8 proc. apklaustųjų. Opozicinė Darbo partija gautų 13,6 rinkėjų balsų, praėjusį mėnesį ji būtų surinkusi dviem proc. mažiau - 11,6 procentų.

Krikščionių partija inicijuoja peticiją Europos Parlamentui ir Komisijai, reikalaujančią padidinti išmokas Lietuvos žemdirbiams 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui. Apie tai trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius ir Seimo narys Jonas Ramonas. Jų teigimu, ūkininkų parašų rinkimas prasidės vasario 1 d. Žemaitijoje ir turėtų užtrukti iki kovo pabaigos.

Atvėrę kelią politinių partijų finansavimui iš valstybės kišenės, Seimo nariai kratosi prievolės laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo. Seimo valdantieji užsimojo pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad politinėms partijoms negaliotų jo nuostatos. Neatmetama galimybė, jog išimtį parlamentas įtvirtins dar iki kovo 10 dienos.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę praėjusių metų gruodį, sėkmingiausi jie būtų buvę dviem opozicinėms partijoms – Darbo ir Socialdemokratų. Nesėkmingiausi iš dabartinių valdančiųjų – konservatoriams su krikščionimis demokratais. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 20–30 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, už Darbo partiją būtų balsavę 19 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Seimas „palaimino“ liberalcentristų lyderio, Seimo vicepirmininko Algio Čapliko siūlymą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių vykdomiems pirkimams netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Antradienį po pateikimo už tokį Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 6 parlamentarai. A. Čapliko nuomone, viešiesiems pirkimams taikomi terminai yra nesuderinami su politinės kampanijos terminais.

Piliečiai 1 proc. nuo savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galės skirti pasirinktai partijai. Tokį finansavimo būdą siūloma įteisinti nuo šių metų uždraudus fiziniams ir juridiniams asmenims remti partijas. Trečiadienį per posėdį Vyriausybė įpareigojo Finansų ministeriją parengti tvarką, kaip skirti 1 proc. GPM politinėms partijoms.

Kauno savivaldybės salėje pirmadienį vykusiame Emigrantų partijos steigimo iniciatyvinės grupės susirinkime dalyvavo per 100 įvairaus amžiaus žmonių. Dauguma jų – buvę emigrantai, rašo „Kauno diena“. Iniciatyvinės grupės pirmininkas Juozas Murauskas teigė puikiai suprantąs emigrantų gyvenimo savitumus, nes pats 8 metus dirbo Čikagoje.

Vienintelė moteris, bandžiusi dalyvauti rinkiminiame vajuje, stabdo dalyvavimą rinkimų kampanijos pasirengime. Kaip teigia lenta.ru, Respublikonų partiją atstovaujanti M. Bachmann stabdo savo dalyvavimą dėl neaukštų pasitikėjimo reitingų Ajovos valstijoje. Prieš prasidedant oficialiai rinkimų kampanija demokratai ir respublikonai savo partijose iškelia keletą kandidatų, kurie varžosi tarpusavyje dėl galimybės atstovauti partiją rinkimų etape.

Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas teigiamai vertina Teisingumo ministerijos iniciatyvą politinėms partijoms ne vėliau kaip iki kovo 1–osios pateikti savo partijų narių sąrašus. Pasak jo, tai padės išsiaiškinti gyvybingas partijas ir rinkėjams bus lengviau rinktis. ELTA jau skelbė, kad politinės partijos ne vėliau kaip iki kovo 1-osios privalo Teisingumo ministerijai pateikti savo partijų narių sąrašus.

Metų pabaigoje  įprasta rengti geriausių, populiariausių, įtakingiausių, netikėčiausių – žmonių, įvykių ar poelgių – rinkimus. Jie ne tik apibendrina tai, kas vyko, bet ir atskleidžia ir mūsų požiūrį. Šįkart prisiminkime jungtuves, kas 2011-siais vykusias Lietuvos politinėje padangėje. Naujoji sąjunga ištekėjo už Darbo partijos Liepos 9 d. vykusiame Darbo partijos ir partijos suvažiavime buvo priimtas sprendimas dėl Naujosios sąjungos prisijungimo.

Premjeras Andrius Kubilius neigia gandus apie valdančiosios koalicijos griūtį ir jos narių bendradarbiavimą nurodo kaip pavyzdį kitoms politinėms partijoms. „Nežinau, kas leido kam nors spėlioti apie tai, kad praeitą savaitę koalicija vos nesugriuvo. Noriu priminti, kad koalicija dirba, jau tuoj prasidės ketvirti metai, ir ne vieną kartą esame svarstę labai sudėtingus klausimus.

Pirmadienio rytą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai darbo vietoje, Radviliškio rajono savivaldybėje, sulaikė merą Antaną Čepononį. Sulaikytas ir šios Savivaldybės Tarybos narys Aloyzas Juodis. Debesys kaupiasi ir dar virš kai kurių atsakingų asmenų. „Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė apie įtartinus sandėrius Radviliškio savivaldybėje, klausė, kokie aitvarai suneša merui A. Čepononiui turtus.

Seimo rinkimams kitų metų rudenį besiruošiantys socialdemokratai tvirtina, kad „LSDP yra politinė jėga, kuri yra visiškai pasiruošusi prisiimti atsakomybę už šalį ir puikiai žino tos atsakomybės kainą“. Valdžios veiksmus įveikti krizę pavadinęs „katastrofa didžiumai šalies žmonių“, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius kviečia bendrapartiečius telktis pergalei būsimuose rinkimuose.

Šeštadienį susirinkusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba aptarė partijos strategiją ir taktiką rengiantis 2012 metų Seimo rinkimams. (papildyta 15.34) „Energetikoje turi būti aiškiai išskirtas prioritetas – kryptinga žalios energetikos išvystymas siekiant sumažint priklausomybę nuo importuotų energetinių išteklių Šiam tikslui turi būti sukurtos specialios programos panaudojant   ES paramos lėšas“, – teigiama LSDP vadovo pranešime.

Po „Snoro" griūties krito ir visuomenės pasitikėjimas bankais. Per mėnesį jis sumažėjo net du kartus – nuo 39,0 iki 19,8 proc. Nuo 30,9 iki 54,5 proc. padaugėjo ir nepasitikinčiųjų bankais. Tai rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiami gruodžio 2–13 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai. Į klausimą „Ar pasitikite bankais?“ 0,3 proc. atsakė „visiškai pasitiki“, 19,5 proc. – „pasitiki“, 25,7 proc.

Jeigu rytoj vyktų Seimo rinkimai, daugiau nei penktadalis potencialių rinkėjų neatliktų savo pilietinės pareigos. Jie paprasčiausiai nedalyvautų parlamento rinkimuose arba gadintų balsavimo lapus, nes nėra apsisprendę, kurią partiją palaikytų. Tokius viešosios nuomonės tyrimo rezultatus pateikia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, lapkričio mėnesį naujienų agentūros ELTA užsakymu klaususi respondentų, už kurią partiją jie balsuotų, jei rytoj vyktų Seimo rinkimai.

Šalies žmonės, rizikuodami savo ir savo vaikų gyvybėmis atkūrė Nepriklausomą Lietuvą. Deja šiandien esame prie Lietuvos išnykimo ribos – didžiulė emigracija, bedarbystė, didėja atskirtis tarp saujelės turtuolių ir šalia milijonų skurstančių, ubagiškos algos ir išmaldos lygio pensijos, sugriauta gamyba, sunykęs kaimas – tai blogo valstybės reikalų tvarkymo rezultatas. Prarastas milijonas tautiečių veda prie didžiausios istorijoje tragedijos - seniausios Europoje lietuvių tautos išnykimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis uždraudžiama juridiniams ir fiziniams asmenims finansuoti partijas. Pataisomis taip pat sumažinta maksimali suma, kuria fiziniai asmenys rinkimų metu galės paremti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius, ir supaprastinama smulkių aukų priėmimo tvarka.

„Snoro“ afera vėl visu ryškumu atskleidė svarbiausią mūsų valstybės ydą: neveiksnią kontrolę. Prašau suprasti teisingai. Įvairių kontrolierių tikrai pakanka. Dažnai net per daug. Mat jie turi savybę daugintis ir plėstis, kur tik įmanoma. Tačiau visa tai jie gali daryti pirmiausia todėl, kad patys yra beveik nekontroliuojami. Valstybės mechanizmas nuolat stringa dėl tos pačios vienos priežasties: prižiūrėtojai neprižiūrimi, tikrintojai netikrinami.

Sovietmečiu buvo toks anekdotas apie JAV ir TSRS vadovų bėgimo lenktynes. Jas sovietinė spauda neva komentavo didžiuodamasi, kad jų lyderis užėmė prizinę – antrą vietą (iš dviejų), o JAV – priešpaskutinę. Tik ką įvykusiuose Rusijos Dūmos rinkimuose dvi kadencijas valdžiusi partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo daugiau nei pusę vietų – 238 iš 450. Tėvynės sąjunga suskubo tai pavadinti pralaimėjimu ir dar kartą pabrėžė nenorą bendradarbiauti su šia partija.

Turim ne tik gausią ir taiklią, bet ir laiko išbandytą tautosaką. Gerai būtų, kad mūsų politikai, pradedant politologais, partijų vadovais ir baigiant Prezidente, dažniau naudotųsi lietuvių tautos išmintimi. Kas nežino patarlės: „Savo aky rasto nemato, o svetimoj ir šapelį suranda!“? Pasirodo, jog dabartiniame gyvenime daug kas nežino. Tikrai sveika iš pradžių į save pažiūrėti ir tik vėliau apie kitą kalbėti. Politologinė dilema Labai nustebino politologas Lauras Bielinis.

Liberalųjį „Trečiąjį kelią“ pasirinkusi Jungtinė liberalų ir centro sąjunga ragina diskutuoti apie galimybę mažinti mokesčius. Šeštadienį vykusiame suvažiavime partijos patvirtintame manifeste ji siūlo šildymui taikyti 5 proc. PVM tarifą, sugrįžti prie nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui. Liberalcentristai siūlo didinti minimalų atlyginimą, kartu didinant ir neapmokestinamąjį minimumą, sumažinti PVM tarifą leidybai, meno ir kultūros veiklai, sumažinti studijų įmokas.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) susijungė su Tautos prisikėlimo partija (TPP). Tai įvyko šeštadienį abiejų partijų atskiruose ir bendrame jungtiniame jų suvažiavimuose. Dviejų partijų politines jungtuves absoliučia balsų dauguma parėmė suvažiavimų delegatai. Liberalų ir centro sąjungai atstovavo 365 delegatai, Tautos prisikėlimo – 70 delegatų.

Rusijoje ką tik įvyko Dūmos rinkimai, o Lietuvoje reformuota partijų finansavimo sistema. Kas tarp jų bendra? Beveik nieko, išskyrus labai panašius rezultatus. „Po russki“ Prieš keletą metų Kremlius ir jo propagandinės papūgos vogravo, amsėjo ir kriuksėjo apie „suverenią demokratiją“. Visi aplink kikeno nurodydami, kad demokratija, numatanti tautos, kaip suvereno, valdžią, ir šiaip yra suvereni – be Rusijos politologinių inovacijų. Laikui bėgant šią nesąmonę nustota viešai sakyti.

Kaip jau skelbta žiniasklaidoje, valstybės kontroliuojama AB „Klaipėdos nafta“ už konsultacines paslaugas įmonei „Fluor“ skyrė 38,5 milijono litų, kai už panašias paslaugas paprastai sumokama dvidešimt kartų mažiau.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis ragina Prezidentę Dalią Grybauskaitę nepasirašyti naujo politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančio įstatymo, užkraunančio mokesčių mokėtojams papildomą milijoninę naštą.

Patyrė pralaimėjimą Sekmadienį Rusijoje vyko parlamento rinkimai. Nors Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo partija iškovojo įtikinamą pergalę, vis dėlto valdantysis Rusijos tandemas nebus patenkintas rinkimų rezultatais. Preliminarūs rinkimų duomenys patvirtino jau ne kartą analitikų įvardintą tendenciją – V. Putino ir „Vieningosios Rusijos“ partijos reitingai krenta.

Dar vieno Seimo balsavimo trūksta iki galutinio sprendimo dėl būsimojo partijų finansavimo. Seimas pirmu balsavimu jau pritarė Prezidentės teiktoms Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisoms, draudžiančioms partijas remti juridiniams asmenims. Apribotas ir fizinių asmenų finansavimas, jie galės remti tik rinkimų metu.

Buvusio prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė ketvirtadienį atskleidė naujai besikuriančios partijos pavadinimą. Naujos partijos pavadinimas – Demokratinė darbo ir vienybės partija. Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys tokį sumanymą vertino ironiškai. „Matyt mūsų partijos pavadinimas yra labai geras, nes artėjant rinkimams atsiranda tokių sumanymų.

Tai kas šiuo metu vyksta Seime, prisidengiant Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytomis partijų finansavimo įstatymo pataisomis, yra ne kas kita kaip akivaizdus bandymas galutinai sunaikinti demokratijos likučius Lietuvoje. Iš Seimo ir valdančių partijų tribūnų viešai ir garsiai kalbama apie tariamą partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimą. Neva perėjimas vien prie biudžetinio finansavimo leis tai pasiekti.

Seimas yra linkęs uždrausti finansuoti partijas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Tokiai Valerijaus Simuliko ir Edvardo Žakario parengtai įstatymo pataisai antradienį pritarė parlamentarai, svarstydami Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei kontrolės įstatymo pakeitimo pataisas. Politologas L. Bielinis įsitikinęs, kad dar nėra aišku, ar parlamentarai iki galo patvirtins tokias nuostatas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nepakankamai aktyviai vykdo savo pareigą analizuoti ir prižiūrėti rinkimų kampanijų ir partijų finansavimą, kartais netgi nereaguodama į pažeidimus, nors jie yra akivaizdūs, sako Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Po daugiau kaip 500 dienų, ilgiausios pasaulyje derybos dėl vyriausybės Belgijoje pamažu artėja prie finišo tiesiosios, praneša naujienų agentūra AP. Vyriausybės derybininkas Elio Di Rupo ketvirtadienį paragino šešias besiderančias partijas baigti diskusijas dėl kitų metų biudžeto, kuriame bandoma suderinti didesnius mokesčius ir apkarpytas išlaidas, siekiant, kad šalies skola ir metinis deficitas neviršytų Europos Sąjungos nustatytų ribų.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) ragina Seimą priimti atitinkamus teisės aktus, kad nebūtų sudarytos sąlygos griauti tradicinę lietuvišką šeimą ir nebūtų dirbtinai atskirtos santuokos ir šeimos sampratos. „Sveikiname Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės nuostatą, kad šeima be santuokos negalima. Remiame jos pastangas imtis priemonių, esančių Seimo galioje, santuokos institutui apginti.

Visai neseniai griaudėta ir dar nelabai dabar pritilta apie visokius ten neskaidrius viešuosius pirkimus. Pažymos rašytos, tyrimai pradėti ir nutraukti. Nuspręsta, kad partijos iš to finansuojamos. Beklaidžiojant po Seimą, internetą, kai kurias ministerijas ir kai kuriuos kitus užkaborius, pateko rankosna štai toks nepasirašytas ne dokumentas. Kaip įtariu, rengtas kažko iš Liberalų Sąjūdžio arba jo oponentų. Informacijos ir skaičių netikrinau – tingiu. „Kaip Delfi suskaičiavo 2,2 mlrd.

- Kiek galima kalbėti vis apie tą patį?- Kol visuomenė išgirs Vyriausybės atsakymą... Japonų kultūroje yra sena vaizduojamoji sentencija – trys beždžionėlės. Drauge šių beždžionėlių figūros įkūnija priežodį – „nieko bloga nematau, nieko bloga negirdžiu, nieko bloga nesakau“. Šios filosofijos analogų galima rasti ir Kinijoje, ir Indijoje.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kurios leis bedarbių mokymus organizuoti tikroje darbovietėje. Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Artūro Meliano, nustatyta, kad bedarbių profesinis mokymas bus organizuojamas tuo atveju, kai tarp bedarbio, teritorinės darbo biržos ir darbdavio bus pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią darbdavys įsipareigos po profesinio mokymo įdarbinti bedarbį į sutartyje sulygtą darbo vietą.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius Seimui pateikė nemažai įstatymų pataisų, kurių tikslas – neleisti Seimo, savivaldos ir europarlamento rinkimuose dalyvauti partijoms, kurios įsikūrė iki rinkimų likus mažiau nei pusmečiui ir turi likviduojamos partijos statusą. Šiuos pakeitimus R. Šimašius siūlo įvesti visuose pagrindiniuose rinkimų įstatymuose.

Kartais  vis praslysta mintis, kad Lietuvoje trūksta naujų idėjų ir nesimato lyderių kurie jas skleistų ir galėtų įgyvendinti. Dalinai tokia problema egzistuoja. Tik tai vyksta daugiau dėl didžiosios žiniasklaidos pozicijos, kategoriškai priešintis tos naujos minties pasireiškimui ir jos sklaidai tarp plačių visuomenės sluoksnių.

Kuomet koks nors politikas viešai prabyla apie biudžetinius pinigus partijoms, ant jo pasipila įvairaus kalibro kruša: nuo primityvaus keiksmažodžio iki intelektualaus „iš principo aš prieš!“. Esant tokiai padėčiai diskutuoti labai sudėtinga, todėl viskas lieka taip kaip yra. Net Prezidentė, teikdama Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės (PPPKFFK) įstatymo pataisas, nedrįsta judinti biudžetinio partijų finansavimo klausimo.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia esanti šokiruota tuo, kiek per viešuosius pirkimus pasipelno partijas rėmusios įmonės, ir pritaria, kad laikas keisti politinių partijų finansavimo sistemą. „Visi turėjo tokių įtarimų, tačiau niekada nebuvo tokios apibendrintos medžiagos, ir aš tikrai po to, ką išgirdau, tiesiog buvau šokiruota skaičiais.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis prašo Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko viešai pateikti statistinius duomenis, kurios partijos buvo finansuojamos iš viešuosius pirkimus laimėjusių įmonių bei kokios įmonės, finansavusios politines partijas, laimėjo stambius viešuosius pirkimus.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų, susijusių su politinių partijų rėmėjais. Taip jis reagavo į Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko viešoje erdvėje paskelbtą informaciją, jog partijoms ir politinėms kampanijoms aukojančios įmonės atsigriebia per viešuosius pirkimus, mat gauna pusę visų užsakymų.