Metų pabaigoje įprasta rengti geriausių, populiariausių, įtakingiausių, netikėčiausių – žmonių, įvykių ar poelgių – rinkimus. Jie ne tik apibendrina tai, kas vyko, bet ir atskleidžia ir mūsų požiūrį. Šįkart prisiminkime jungtuves, kas 2011-siais vykusias Lietuvos politinėje padangėje.
Naujoji sąjunga ištekėjo už Darbo partijos
Liepos 9 d. vykusiame Darbo partijos ir partijos suvažiavime buvo priimtas sprendimas dėl Naujosios sąjungos prisijungimo. Absoliuti dauguma darbiečių pritarė susijungimui ir išplėtė partijos pirmininko pavaduotojų, prezidiumo bei tarybos narių skaičių, suteikdami galimybę užimti tam tikrus postus prisijungusiems Naujosios sąjungos nariams.
Nepakeičiamasis Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas tapo Darbo partijos pirmininko pavaduotoju, Gediminas Dalinkevičius, Romualdas Patalavičius, Vytautas Vygelis ir dar keletas – prezidiumo nariais, per dešimt buvusios Naujosios sąjungos narių įtraukti į Darbo partijos tarybą.
Darbo partijos suvažiavimo oficialios dalies uždarymas (nuotr. BFL)
„Naują politinį sezoną mes pradėsime kaip vieninga, kupina jėgų, idėjų ir ryžto, politinė organizacija“, – susijungimo proga sakė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.
Anot Artūro Paulausko, susivienijusios centro jėgos – Naujoji sąjunga ir Darbo partija – ketina sukurti rimtą, prieštaravimų nedraskomą veiksmų programą, kuri leis Lietuvos tautai žengti nuosekliu visuomenės gerovės kūrimo keliu.
„Tik konsoliduotos politinės jėgos gali tinkamai atstovauti rinkėjų interesams bei įgyvendinti politinius sprendimus“, – teigė susivienijusių partijų lyderiai.
Po šių politinių jungtuvių Darbo partijos gretos išaugo keliais tūkstančiais narių – buvusių socialliberalų.
Anot jų, susijungimas likus kiek daugiau negu metams iki 2012 m. rudenį vyksiančių Seimo rinkimų padidins Darbo partijos gretas ne tik kiekybine, bet ir kokybine prasme bei užtikrins visuomenės pasitikėjimą.
Kitas šių politinių jungtuvių rezultatas – 1998 m. balandį įsteigta naujoji sąjunga, kuriai nuo pat įsikūrimo vadovavo A. Paulauskas, po 11-os metų išnyko iš Lietuvos politinio žemėlapio.
K. Brazauskienė ir V. Šustauskas: kas kurį suvedžiojo?
Vargetų karalius, buvęs Kauno meras ir Seimo narys – vienas Lietuvos laisvės lygos (1989-1992 m.) vadovų, politinio judėjimo Lietuvos laisvės sąjunga (1992 m.), 1994 m. tapusio politine organizacija, įkūrėjas savo vadovaujamą organizaciją ko gero būtų padovanojęs Kristinai Brazauskienei, jei pastaroji nebūtų staiga persigalvojusi.
K. Brazauskienė ir V. Šustauskas (nuotr. Balsas.lt)
Apie sensacingas politines tuoktuves prabilta 2011 m. vasarą, o jau rugpjūtį turėjo gimti nauja partija skambiu pavadinimu Lietuvos Prezidento sąjunga. Tai esą turėjusi būti Centro kairės partija, turėjusi ginti paprastų žmonių interesus.
Taigi, rugpjūčio 6 d. Kaune surengtame suvažiavime buvo pakeistas partijos pavadinimas ir įstatai – LLS tapo Lietuvos prezidento sąjunga (LPS). Jos pirmininke vienbalsiai buvo išrinkta Prezidento Algirdo Brazausko našlė K. Brazauskienę, liepos pabaigoje išstojusi iš Socialdemokratų partijos.
Kaip dabar jau žinoma, Teisingumo ministerija nepatvirtino keičiamų LLS įstatų ir pavadinimo – esą pavadinimas „Lietuvos Prezidento sąjunga“ gali klaidinti visuomenę, nes „žmonėms gali būti neaišku, kas yra šio juridinio asmens tikrasis steigėjas ar dalyvis“.
Tačiau jau lapkričio viduryje visuomenė sužinojo, kad garsioji našlė, ketinusi tapti nevienareikšmiškai vertinamo V. Šustausko politine partnere, netikėtai traukiasi – K. Brazauskienė pareiškė paliekanti V.Šustauską ir partiją, kuriai buvo išrinkta vadovauti rugpjūtį.
Anot jos, ji norėjusi, kad pertvarkyta LLS gintų žmogaus teises ir vienytų Lietuvą, o V. Šustauskas esą nori ne vienyti, bet kovoti.
„Vietoj ateities kūrimo V. Šustauskas perša pilietinį karą“, – pareiškė A. Brazausko našlė. Ji taip pat leido suprasti, kad burs organizaciją, kuri galbūt bus ne partija, bet visuomeninis judėjimas.
V. Šustauskas pateikė visai kitą šių politinių skyrybų versiją.
„Dar ketvirtadienį bendravome ir viskas buvo gerai. Jos nuomonė pasikeitė per naktį“, – sakė jis.
Pasak radikalaus politiko, konfliktas kilo dėl valdžios partijoje.
„Kristina norėjo, kad partijos reikalais rūpintųsi kitas žmogus, jai neįtiko mano kandidatūra“, – sakė jis.
Naujieji politiniai partneriai nuo pat pradžių nesutarė ir dėl partijos pavadinimo. Esą K. Brazauskienė sugalvojo pavadinimą „Vienybės už Lietuvą sąjunga“, o V. Šustauskui arčiau širdies buvo „Kovotojų už Lietuvą sąjunga“.
V. Šustauskas teigė, kad dėl įvairių nesutarimų jam net buvo kilusi mintis, kad K. Brazauskienės pasiūlymas bendradarbiauti tebuvęs jos noras be išlygų perimti 19 metų veikiančios partijos vairą, o jį nustumti į šalį.
LiCS kaupia jėgas rinkimams, Tautos prisikėlimo partijos nebeliko
Tie, kurie prieš kelerius metus teigė, kad šoumeno Arūno Valinsko įkurta Tautos prisikėlimo partija (TPP) buvo vienkartinis rinkiminis projektas, gali tvirtinti buvę itin įžvalgūs. Tačiau gali būti, kad jį ir kai kuriuos dabar jau buvusios TPP narius per artėjančius rinkimus į Seimą matysime bent jau kandidatų sąrašuose. Gruodžio 10 d. Vilniuje įvyko jungiamasis Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) suvažiavimas, ir dabar jau buvę TPP nariai tapo LiCS nariais.
Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) susijungė su Tautos prisikėlimo partija (TPP). A. Valinskas ir A. Čaplikas (nuotr. Elta)
Beveik 5 tūkstančius narių turinti LiCS praturtėjo dar 1200 narių ir vienu, jau 12-uoju pirmininko pavaduotoju. Juo tapo buvęs TPP lyderis A. Valinskas. Be posto neliko ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas – jis išrinktas LiCS Valdybos nariu.
„Prieš pusmetį partijos suvažiavime iškėliau Trečiojo kelio idėją, pasakiau, kad Liberalų ir centro sąjunga subrendo atsikratyti priedėlio vaidmens ir yra pajėgi tapti stipria atsvara socialdemokratams ir konservatoriams, kurie pakaitomis valdo Lietuvą. Šiomis savaitėmis Seime ir Vyriausybėje vykstančios batalijos dėl biudžeto tai dar kartą pasitvirtino“, – sakė LiCS pirmininkas A. Čaplikas.
A.Valinskas taip pat kalbėjo apie būtinybę vienytis, siekiant užtikrinti, kad partijos iškelti uždaviniai būtų įgyvendinti.
„Puikus pavyzdys, kaip liberalai bendromis jėgomis solidariai elgėsi svarstydami biudžetą. Tik bendromis jėgomis galime ginti biudžetą nuo užkulisinių kitų partijų susitarimų ir žaidimų“, – negailėjo jis pagyrų naujiesiems bendrapartiečiams.
Tačiau A. Valinskas nepamiršo pabrėžti ir TPP išskirtinumo.
„Taip, mes esame kitokie: kartais be kaklaraiščių, kartais prasegtais marškiniais, kartais – aštresniais liežuviais. (...) Net nebejoju, kad mūsų naujos idėjos atšviežins jūsų kraują, jūsų Mėlynojo riterio kraują (Riteris ant žirgo yra LiCS partijos simbolis – red. past.). Sukurkime Trečiąjį kelią ir leiskime eiti tuo keliu Lietuvai. Lietuvai – tai vienintelis teisingas kelias“, – sakė A. Valinskas.
Tiesa, pastarosios jungtuvės kažin ar galėjo ką nors nustebinti – abiejų partijų atstovai vienoje Seimo frakcijoje dirba jau daugiau nei metus. Ar jungtuvės 2012 m. subrandins daug geidžiamų vaisių, pamatysime per rinkimus.
Piršliai – politikai, jaunieji – universitetai
Po metų kitų Kaune į medicinos sritį besigilinančių studentų lauks nebe dvi, kaip dabar, bet viena aukštoji mokykla. Rugsėjį paaiškėjo, kad susijungti ir kurti bendrą universitetą nusprendė Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) ir Kauno medicinos universitetas (KMU). Negalutinis būsimosios aukštosios mokyklos pavadinimas yra Sveikatos mokslų universitetas.
Studentai (nuotr. Organizatorių)
Pasak KMU rektoriaus Remigijaus Žaliūno, tolesnis žingsnis – kurti bendrą Sveikatos mokslų universitetą, o LVA rektorius Henrikas Žilinskas teigė, kad aukštosios mokyklos jungiasi savanoriškai, todėl kalbos, jog iš to didesnės naudos turės tik kuris nors vienas universitetas, esą yra laužtos iš piršto.
Jis tvirtino, kad jungimasis yra savanoriškas ir apgalvotas.
„Tai naudinga tiek LVA, tiek KMU. Žinoma, KMU šiemet pasisekė surinkti daugiau pirmakursių, jis apskritai didesnis universitetas, tačiau abi įstaigas jungiame ne dėl to, jog dabar sunkmetis ir mums sunku išgyventi. Turime ilgalaikių tikslų“, – tikino LVA vadovas.
Pasak jo, vieno sveikatos studijas siūlančio universiteto sukūrimas leis geriau panaudoti Kaune esančias ir būsimas medicinos mokslų tyrimų bazes.
Tačiau kol kas ši pora dar net nepradėjo kurti „bendro ūkio“, o Kauno studentai protestuoja prieš Vyriausybės planus kelis laikinojoje sostinėje veikiančius universitetus sujungti į vieną aukštąją mokyklą. O kitų aukštųjų mokyklų jungimosi perspektyvos tebesvarstomos...
