naujoji sąjunga

Metų pabaigoje  įprasta rengti geriausių, populiariausių, įtakingiausių, netikėčiausių – žmonių, įvykių ar poelgių – rinkimus. Jie ne tik apibendrina tai, kas vyko, bet ir atskleidžia ir mūsų požiūrį. Šįkart prisiminkime jungtuves, kas 2011-siais vykusias Lietuvos politinėje padangėje. Naujoji sąjunga ištekėjo už Darbo partijos Liepos 9 d. vykusiame Darbo partijos ir partijos suvažiavime buvo priimtas sprendimas dėl Naujosios sąjungos prisijungimo.

Praėjusį savaitgalį pelnytai galima pavadinti politiniu, nes buvo sprendžiamas net kelių partijų likimas. Krizės ir žmonių pasitikėjimo stiprokai aplamdyta Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laižėsi atsivėrusias žaizdas, dar sykį konstatavo, kad partijos pirmininku išrinktas Andrius Kubilius, dalijosi likusius partinius portfelius ir braižė optimistinius planus ateičiai.

Naujajai sąjungai (NS) paskelbus, kad dalies jų partijos narių, kurie ketina pereiti į Liberalų ir centro sąjungą (LiCS), lyderis Andrejus Avdoninas prieš metus pašalintas iš NS, nes „buvo pagrindo tikėti, kad partijos narys manipuliavo partijos vardu, diskredituodamas jį ir siekdamas naudos sau“, „Balsas.lt“ domėjosi, kaip susiklosčiusią situaciją vertina LiCS. (papildyta 11:22 val.

Birželio 18 d. Vilniuje įvyko XI–asis neeilinis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas, kuriame buvo priimtas nutarimas dėl Naujosios sąjungos reorganizavimo. Darbo partija galutinį sprendimą dėl jungimosi su socialliberalais priims liepos 9 d. vyksiančiame partijos suvažiavime. „Politinė konsolidacija neišvengiama. Rinkėjas tai pradeda suprasti, partijoms gi derėtų nugalėti ambicijas“, – argumentavo socialliberalų apsisprendimą partijos pirmininkas ir įkūrėjas Artūras Paulauskas.

(Papildyta 17:02 val.) Socialliberalų perėjimo į LiCS iniciatorius buvo pašalintas iš Naujosios sąjungos. Dalies socialliberalų perėjimo į Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) frakcijos teisėmis iniciatorius Andrejus Avdoninas buvo pašalintas iš Naujosios sąjungos (socialliberalai), teigiama šios partijos pranešime. Kaip jau skelbta, dalis Naujosios sąjungos narių nusprendė pereiti į LiCS frakcijos teisėmis.

Po skyrybų būna ir vestuvių?. Artūras Paulauskas vėl nesibaido Viktoro Uspakich. Yra keistumo, o yra ir dėsningumo. „Naujoji sąjunga (socialliberalai) priėmė sprendimą jungtis su Darbo partija. Darbo partija šį klausimą svarstys kitą savaitgalį“, praneša tie, kas turi pranešti. Lyg ir nieko įdomaus, bet šiek tiek skatina nusišypsoti tuos, kam dar nereikia atmintį skatinančių preparatų.

Mindaugas Jonušas, geriau žinomas kaip Minedas, pagaliau pasirinko politinę partiją, kurioje žada pradėti savo pirmuosius žingsnius politikoje . „Naująją sąjungą  nutariau  pasirinkti  dėl to, kad tai viena sąžiningiausių politinių jėgų, kuri siekia teisingumo ir tvarkos, o ne melo ar mūsų pinigų. Per savivaldos rinkimus paaiškėjo, kas yra kas mūsų šalyje, ir tai lėmė mano pasirinkimą.

2011 m. vasario 2 d. Naujoji sąjunga (socialliberalai) išplatino raginimą pasirašyti Vilniaus miesto politinių jėgų ir visuomeninių judėjimų deklaraciją „Dėl Vilniaus šilumos ūkio grąžinimo vilniečiams“ Išties tai yra opus ir neatidėliotinai spręstinas klausimas Vilniaus miesto (ir ne tik) gyventojams.

Šeštadienį, sausio 8 d. Vilniuje vyko Naujosios sąjungos (socialliberalų) Tarybos posėdis, kurio metu buvo aptartas skyrių pasirengimas artėjantiems savivaldos rinkimams bei patvirtinti skyrių kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašai. Iš viso Taryba patvirtino 51 skyriaus sąrašus. Tarybos nariai taip pat aptarė reklaminės rinkimų kampanijos eigą. Pasak rinkimų štabo vadovo Vytauto Alekso Lazinkos, partija per šiuos rinkimus tikisi gauti 200–250 vietų.

Prie sostinės savivaldybės trečiadienio vidurdienį susirinko būrys nepatenkintų vilniečių, kurie išreiškė pasipiktinimą mero savivale. Pikete dalyvavo ir kai kurie sostinės politikai, kritikuojantys mero politiką, ypač galimai neskaidrius sandorius su monopoliais. „Konservatorius V. Navickas, prieš pusantrų metų užėmęs Vilniaus mero kėdę, pareiškė, kad nuo šiol teks dar labiau susiveržti diržus: atsisakyti kai kurių investicinių projektų, iš naujo skelbti konkursus pigesniems darbams.

Parašus dėl dviejų įstatymų projektų renkanti Piliečių iniciatyvinė grupė praneša susidūrusi su Vilniaus „Akropolio" apsaugos pasipriešinimu ir jį vertina, kaip „agresiją“. Šiuo metu prie prekybos centro parašus renkančius žmones, anot Naujosios Sąjungos (socialliberalų) (NS) pranešimo, apstumdė ir apšaukė apsauga, kuri esą dar ir grasina parašų rinkikus jėga išvesdinti.

Sparčiai populiarėjančiame „Foursquare“ socialiniame tinkle nuo šiol galima rasti ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) būstines. „Foursquare“ – lokacijos principu veikiantis socialinis tinklas, kuriame vartotojai mobiliųjų aplikacijų pagalba pasižymi, jog atvyko į tam tikrą vietą. Taip suteikiama galimybė pranešti draugams, kuriose vietose lankotės, palikti komentarus apie tą vietą.

Antradienį registruojama piliečių iniciatyva keisti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir Referendumo įstatymus Rytoj Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) registruos grupę, kuri inicijuoja dviejų įstatymų - Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo ir Referendumo įstatymo - pataisų svarstymą. VRK posėdis vyks 11.30, Gynėjų g. 8 Vilnius "Inicijuojame 50 tūkstančių piliečių parašų rinkimą dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo ir Referendumo įstatymo pataisų.

Kam rūpi Lietuvos žmogus? Dujininkams? - Kurie skaičiuoja milijoninius pelnus, bet sunkmečiu didina kainas?Ar teikdami pasiūlymus, jie bent prisiminė kokia dabar ekonominė situacija Lietuvoje? Nors jie patys nejaučia krizės, turėtų bent iš laikraščių žinoti apie vis didėjantį bedarbių skaičių, bankrutuojantį verslą. Padidinus dujų kainą, didės ir šilumos kaina.

Iniciatyvinė grupė, siekianti suteikti tautai iniciatyvos teisę paleisti Seimą, nesurinko reikiamo piliečių parašų skaičiaus referendumui surengti. Pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ji įteikė 250 tūkst. piliečių parašų. Referendumo iniciatoriai, kuriems nepavyko surinkti 300 tūkst. rinkėjų parašų, būtinų referendumui surengti, prašo VRK dar mėnesiui pratęsti parašų rinkimo terminą.

Pirmadienį referendumo už tautos teisę inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus iniciatyvinė grupė įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) surinktus gyventojų parašus. Preliminariais duomenimis buvo skelbiama, jog referendumą inicijavusiai Naujajai sąjungai pavyko surinkti apie 260 tūkst. gyventojų parašų. Tačiau partijos atstovai po pietų patvirtino, jog dėl tautos teisės inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus pasirašė daugiau kaip 250 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Visi, kas tuo metu jau buvo kiek ūgtelėję nuo žemės, prisimena mūsų Dainuojančios revoliucijos laikus, kai kiekviena diena pažerdavo tiek džiugių naujienų, tiek džiaugsmingų potyrių, kad ryte pabudęs tik nedrąsiu svajotoju, vakare jauteisi jau subrendusiu kovotoju.

Neparlamentinės partijos toliau siekia priešlaikinių Seimo rinkimų. Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) taryba šeštadienį išplatino tokį kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pastaruoju metu, LSDS tarybos nuomone, Seime susiklostė tokia padėtis, kuri visiškai neatitinka parlamentinės veiklos normų ir panašėja į turgų, kuomet vyksta tik kova dėl įtakos ir postų.

Pastarosiomis dienomis teko anksti ryte keliauti iš vienos Vilniaus rajono gyvenvietės į sostinės centrą. Visi vairuotojai man pritars, kad šiuo metų oro sąlygos nėra pačios palankiausios vairavimui. Bet mane nustebino eismo sąlygų skirtumas tarp rajoninių kelių ir Vilniaus gatvių. Beveik visą valandą važinėdamas sostinės rajono keliais pastebi, kad jie visi yra nuvalyti arba valomi, pabarstyti smėliu, technika dirba.

Savaitgalį iš Darbo partijos pasitraukė Kauno miesto tarybos narys verslininkas Pranas Paškevičius, vadovaujantis valdančiajai „Sėkmės koalicijai“ oponuojančiai minėtos partijos frakcijai taryboje. Kauno miesto tarybos nariu P. Paškevičius tapo 2007-ųjų rudenį, kai vienas iš miesto taryboje vietą turėjęs jo bendrapartietis buvo išrinktas į Seimą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo 28 asmenų iniciatyvinę grupę, kuri bandys surengti privalomąjį referendumą "Dėl Tautos teisės inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus". Už šios grupės įregistravimą trečiadienį balsavo 13 VRK narių, 2 susilaikė. Naujoji sąjunga siūlo Konstituciją taisyti taip, kad, surinkus 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų, Prezidentė, vykdydama žmonių valią, įgytų teisę paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Artimiausiu metu Naujosios sąjungos (socialliberalai) suburta iniciatyvinė grupė ketina pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai referendumo tekstą, kuriuo būtų siekiama suteikti Lietuvos piliečiams teisę atstatydinti Seimą. Referendumą ketinama rengti dėl Konstitucijos 58 straipsnio, suteikiančio teisę paleisti Seimą ir rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, pataisų. Naujoji sąjunga taip pat ketina siūlyti taisyti ir Konstitucijos 57 straipsnį, kad eiliniai Seimo rinkimai vyktų pavasarį.

Naujoji sąjunga (socialliberalai) sieks Lietuvos piliečiams teisės atstatydinti Seimą. Inicijuoti tam referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnio pataisų nusprendė šeštadienį posėdžiavusi Naujosios sąjungos taryba. Pasak Naujosios sąjungos pranešimo, artimiausiomis dienomis iniciatyvinė grupė pateiks referendumo tekstą Vyriausiajai rinkimų komisijai.

„Naujosios Sąjungos“ atstovai teigia, kad renovuojant daugiabučius pagal naują tvarką, visa našta teks gyventojams, o pelnas – bankams ir statybininkams. Anot partijos lyderio Artūro Paulausko, „gyventojai bus priversti nusimauti paskutines kelnes ir premjero įsakymu pasiųsti į frontą, o dar prieš tai apkrauti naujais mokesčiais“. A. Paulauskas piktinosi, kad renovacija bus vykdomas bene prievarta.

„Naujosios Sąjungos“ lyderis Artūras Paulauskas šiandien pareiškė, kad jei dabartinė Vyriausybė nori „ištempti“ iki prezidento rinkimų, reikia „aukoti“ du pareigūnus – finansų ministrą Algirdą Šemetą, kuris atsakingas už „didelį riedėjimą su trenksmu žemyn“, ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Kęstutį Glavecką už „liapsus lingua“ apie lito ir euro santykio pablogėjimą.

Prieš porą savaičių socialliberalas Artūras Paulauskas pasiūlė steigti Nacionalinį komercinį banką (NKB), kuris padėtų kredituoti Lietuvos ūkio atsigavimą ir apribotų šalyje veikiančių komercinių bankų savivalę. Ši idėja susilaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos, todėl šiuo rašiniu noriu išdėstyti savo argumentus, kodėl tokį banką steigti yra tikslinga.