Balsas.lt redakcijoje apsilankęs politikos veteranas Artūras Paulauskas, kadaise buvęs generalinis prokuroras ir Seimo pirmininkas, vos per plauką netapęs Lietuvos prezidentu, atskleidė, kodėl dabar jis beveik nėra girdimas ir matomas žiniasklaidoje, ir išdėstė savo požiūrį į tam tikras politines realijas.
Nepaisant to, kad pastaruoju metu jūs neužimate jokių vadovaujamųjų postų ir esate mažai matomas, politikos neišsižadate. Kodėl? Ar politika taip stipriai įtraukia?
Dėl to, kad aš mažai pasirodau viešumoje, turbūt žurnalistus labiausiai traukia ir jaudina. Šiandien aš nesu tas, kuris priima sprendimus valstybėje ar politikoje, gal todėl esu ne toks populiarus ir ne tiek daug man skiriama dėmesio. Bet aš nesiskundžiu. Manau, kad turiu galimybę dalyvauti įvairiose laidose kaip ekspertas, teikti savo pamąstymus, vertinimus. Tai man patinka. Kartais turiu progos ir politiniais klausimais pabendrauti.
Jūs išvardijote gal ir ne viską mano karjeroje, bet iš tiesų – ji yra labai įvairi ir turtinga, ir, galima sakyti, aš į politiką atėjau ne visai pasirengęs. Kai žengiau pirmus žingsnius, buvo nedrąsu, mokiausi, bet šiandien, atrodo, mano patirtis ir žinios leidžia ir samprotauti ramiau, ir labiau pažinti politinius procesus, ir atsiranda noras tą, ką sukaupei per savo gyvenimą, tiek teisiniame darbe, tiek politikoje, panaudoti.
Politika – akumuliuoja visas žmogaus įgytas žinias – ir profesines, ir gyvenimo. Kai politikas tikrai jau yra subrendęs, manau, kad didžiausia iš to nauda – visuomenei. Esu toks (bent save taip jaučiu) ir tikrai turiu daug nerealizuotų planų, ypač teisėsaugos, valstybės valdymo, galbūt ir ekonomikos srityse. Tai yra tas, kas susikaupia per tiek laiko, ko aš negalėjau padaryti būdamas atsakingas už dideles komandas, už partijas, už Seimą. O dabar aš manau, kad kaip tik atėjo laikas, kai tą galiu įgyvendinti.
Bet juk galėtumėte tapti brangiai apmokamu advokatu arba kaip kai kurie buvę politikai pasinerti į verslą. Ar visgi galite teigti, kad politika jums pelningesnė kaip pragyvenimo šaltinis?
Politika tikrai niekada negali būti pelningesnė, bet ji gali būti turiningesnė, nes tu prisilieti prie įvairių dalykų, prie kurių neprisiliestum dirbdamas teisininku ar kokios kitos profesijos žmogumi. Vaizdžiai tariant, yra klausimas, ar tu sutinki darbuotis inžinieriumi, teisininku, technologu, ar būti firmos vadovu? Politikas iš tikrųjų yra mikro vadovas. Ir jam tenka priimti sprendimus įvairiais klausimais. Norint daryti teisingus sprendimus, reikia daug žinių, reikia beveik kasdien mokytis. Man tas patinka.
Tapti brangiu advokatu? Matyt, ta 20 metų prokuroro praktika neleidžia labai aiškiai stotis į kitą barikados pusę, todėl visada jautiesi nepatogiai ar kompleksuoji, kai reikia atsistoti kitoje teismo barikadų pusėje, todėl stengiuosi užsiimti praktika. Aš ir dabar esu praktikuojantis advokatas tiek, kiek man įdomu, kiek man reikia ir pragyvenimui, ir moraliniam pasitenkinimui. Bet aš iš tikrųjų dabar derinu savo teisinę galimybę su politine ir kol kas mane šie dalykai tenkina.
Politika yra susijusi su viešumu, kai nepraleidžiama proga pasidomėti bet kokia viešo asmens gyvenimo smulkmena. Ar nė kiek nesinori privataus asmens gyvenimo?
Čia turbūt yra skaudžiausia politikoje vieta. Bet politikas šiek tiek pripranta prie įvairių puolimų. Kai iš musės daromas dramblys arba visiškai be pagrindo užsipuolama, klaidinami Lietuvos žmonės, naudojamos juodos technologijos arba užsakymai, tai yra skaudžiausia, nes politikas negali apsiginti.
Tuo atveju jis gali tylėti, o jei pradės kautis teismuose, tai užims labai daug laiko. Tai va čia pažeidžiamas (politikas – aut. past.), tą puikiai supranta ir žiniasklaida, ir kiti, kurie nori ką tai blogo padaryti. Bet tai yra politiko darbo specifika, sudedamoji dalis ir be to neįmanoma.
Kas, jūsų manymu, lemia sėkmingą politiko karjerą?
Patirtis, ne tik gyvenimiška, bet ir profesinė, nes turi pagrindą po kojomis turėti. Antra, tam tikras darbas partijoje ar politikoje, kai tu įgyji jau specialių politinių žinių, o svarbiausia turėti savo labai aiškiai suformuluotą pasaulėžiūrą, principus, vertybes, kurių tu negali pažeisti ar atsisakyti, tada tu esi stiprus politikas.
Šiandien politikams trūksta aiškių nuostatų, o kai jų nėra, tada labai paprasta bėgti iš vienos partijos į kitą, šiandien būti su vienais, rytoj su kitais, vienus išduoti, kitus prisiglausti.
Tai yra politikos skurdas. Arba kai ateina politikas, nukritęs iš dangaus, ir neįsivaizduoja, ką turi daryti, labiausiai nukenčia gyventojai, piliečiai, kurie išrenka jį. O jis negali priimti teisingų sprendimų, nes jis jų tiesiog nežino.
Kalbant apie politikus, nukritusius iš dangaus. Pastebima, kad pastaruoju metu skandalai ir žinomumas padeda žmonėms skintis kelią į Seimą. Kaip tai vertinate?
Kol žmonės nesupras, kad išrinkdami Seimą, jie praktiškai ketveriems metams atiduoda save į tokių politikų rankas, jeigu jie galvos, kad Seime galima krėsti šposus, juokauti, jeigu jie galvos, kad Seimas yra ta vieta, kur nieko rimto nevyksta, mes ir turėsime tokį Seimą.
Seimo nariai atsakingi už tai, kad jie drįsta eiti į politiką nepasiruošę. Kitą kartą plika akimi matosi, kad šis žmogus ten nieko nepadarys, bet jis gauna daug balsų. Ir dažnai žmonės protestuodami renka jį. Turime šviesti savo žmones, rodyti visą laiką tuos neteisingus sprendimus.
Prieš metus jūsų vadovaujama Naujoji Sąjunga (NS) įsiliejo į Darbo partijos (DP) gretas. Kaip vyksta darbas DP viduje? Ar randate bendrą sutarimą visais klausimais su „darbiečiais“?
Tie žmonės, kurie iš NS su manimi atėjo į DP labai greitai prigijo, labai greitai rado savo vietą. Visi įsipareigojimai, kurie buvo duoti ir suderinti iki įsiliejimo, yra įvykdyti tvarkingai, be jokių priekaištų. Mūsų žmonės penkiuose miestuose ar rajonuose tapo skyrių vadovais, ten kur jie buvo tvirtesni ar turėjo tvirtesnes pozicijas.
DP nežiūri į mus, kaip į kokius nors atėjusius nepatikimus ar antraeilius. Jei tu gabus, turi pozicijas, esi stiprus politikas – prašau, vadovauk skyriui. Taigi, mūsų žmonės tapo skyrių pirmininkais, o tai ir parodė, kad yra atitinkamas dėmesys ir lygiavertis požiūris į mus. O viskas politikoje priklauso nuo aktyvumo. Jeigu žmogus aktyvus, nori dirbti partijoje ir kilti karjeros ir kitais laipteliais, jis turi tą demonstruoti.
Mūsų sprendimas buvo teisingas, aš ir šiandien galvoju, kad pas mus per lengvai kuriamos partijos, jų yra neveikiančių ir neaktyvių labai daug.
Ant DP krenta jai iškeltos bylos šešėlis, pastaruoju metu itin dažnai vyksta posėdžiai, nagrinėjamos bylos aplinkybės. Galima pastebėti, kad labai akcentuojamas bylos nagrinėjimo greitis, o ne kokybė. Įvertinkite, prašau, ar viskas vyksta gerai?
Turbūt niekas nepaneigs, kad ši byla turi politinį atspalvį. Susidaro įspūdis arba jis tiesiog kuriamas, kad štai, byla vyksta labai ilgai, kad kažkas trukdo, vilkina ir t.t. Aš pasidomėjau, kiek vidutiniškai vyksta bylos procesas, sakykime, toje byloje, apie kurią nerašo, nenušviečia žiniasklaida, kur neįdomi. Po 2-3 metus ir tai yra norma. Jau nekalbu apie tas bylas, kurios buvo žinomos, tarkim, Gintaro Petriko, kur vyko vos ne 10 metų ir kitos bylos, kur vilkino. Bet jos nėra šiandien pirmuose puslapiuose, jos neaprašinėjamos ir neįdomios šiandien.
Bet iškeliama tik viena byla. Galiu pasakyti, kad ji neišsiskiria šiandien pagal savo nagrinėjimo tempus ir bendros bylų nagrinėjimo masės.
Kitas dalykas – šiai bylai rodomas padidintas dėmesys ir, man atrodo, kad paskutiniu metu ji yra forsuojama. Ar tai nesiejama su rinkimais, čia lieka tik retorinis klausimas.
Pažiūrėkime iš kitos pusės. Visai neseniai man sakė, kad nuo 1994 metų, kiek buvo skandalų dėl partijos įvairių išrinktų politikų nusikaltimų, persekiojimo ir bylų. Pasirodo, kad DP yra mažiausiai papuolusi į šį sąrašą, praktiškai viena šita byla.
Pažiūrėkime į šį laikotarpį ir kiek konservatorių merų yra areštuota, kiek yra nuteista vicemerų, kiek yra kitų skandalų, susijusių su korupcija, jų valdomame laikotarpyje, bet tai niekam kažkodėl neužkliūva. Parašo, savaitės įvykiu padaro ir viskas tuo baigiasi. O viena byla yra kažkaip akcentuojama.
Visada norint analizuoti, reikia palyginti ir tada būna daug aiškiau. Jei surašytumėte visus skandalus, kurie vyko per pastaruosius keturis metus, sakykime, konservatorių partijoje ar kitose, ir DP, pamatytumėte labai ryškias proporcijas DP naudai.
Pabaigai, norėtųsi sužinoti, kokios yra jūsų politinės ambicijos ateičiai?
Norėčiau dalyvauti rinkimuose, esu numatęs Vilniaus mieste vienmandatę Fabijoniškių apygardą, esu pasiryžęs kautis su oponentais, norėčiau kad rinkėjai remtų mano kandidatūrą. Pristatysiu savo programą, savo matymą, kaip turėčiau elgtis tuos metus Seime, ir jeigu rinkėjams bus priimtina ši programa, partija su kuria aš einu, tos partijos programa, tikiuosi palaikymo, o tolesnis mano kelias politikoje priklausys jau nuo rinkėjų valios, kiek suteiks įgaliojimų, ar išvis suteiks, tada jau bus galima kalbėti. Mano pirmas žingsnis yra dalyvauti rinkimuose ir juos laimėti.
