Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) ragina Seimą priimti atitinkamus teisės aktus, kad nebūtų sudarytos sąlygos griauti tradicinę lietuvišką šeimą ir nebūtų dirbtinai atskirtos santuokos ir šeimos sampratos.
„Sveikiname Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės nuostatą, kad šeima be santuokos negalima. Remiame jos pastangas imtis priemonių, esančių Seimo galioje, santuokos institutui apginti. Vertiname tai, kad 90 parlamentarų parašais patvirtino savo paramą vyro ir moters tarpusavio įsipareigojimais sutvirtintos šeimos sampratai“, – sakoma LPKTS valdybos pareiškime „Dėl tradicinės lietuviškos šeimos sampratos“.
Jame pažymima, kad Lietuvos partizanai, laisvės kovų dalyviai – buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai tradicinę lietuvišką šeimą, paremtą vyro ir moters bažnytine santuoka, abipusiais įsipareigojimais vienas kitam ir būsimiems vaikams, visuomet laikė ir laikys viena svarbiausių prigimtinių vertybių.
"Esame užaugę tradicinėse lietuviškose šeimose, kuriose kartu gyveno trys kartos – seneliai, tėvai ir vaikai. Tėvų šeimose įgijome pirmuosius ir stipriausius gyvenimo bendruomenėje įgūdžius ir krikščioniškųjų bei tautinių vertybių sampratą. Tai padėjo mums įveikti visus sunkaus ir sudėtingo laikmečio išbandymus.
Santuoką laikome vienu iš svarbiausių veiksnių, padedančių užtikrinti šeimos darną, vaikų poreikius ir teisę augti abiejų juos mylinčių tėvų šeimoje. Vyras ir moteris, sudarydami santuoką, savanoriškai prisiima iš šeimos kylančias teisines ir moralines pareigas. Tik tokia mylinti ir viešai įsipareigojusi šeima gali būti laikoma tautos ir valstybės pagrindu", – įsitikinę buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai.
Remdamiesi apklausų duomenimis, jie pastebi, kad dauguma Lietuvos gyventojų mano, jog be santuokos šeima nėra tvirta. „Tai tik laikinas vyro ir moters susitarimas gyventi kartu. Nesant santuokos nelieka teisinių barjerų tos pačios lyties asmenų sąjungas laikyti šeimomis. Dėl to kyla realūs pavojai jų galimai įvaikintiems vaikams tapti tokiais pat gėjais ar lesbietėmis“, – sakoma pareiškime.
Konstitucijos 38 straipsnis skelbia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
„Mus nustebino ir nuvylė paskelbta Konstitucinio Teismo nuostata, esą santuoka konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi!? Juk Konstitucijoje santuoka minima iškart po šeimos apibūdinimo. Buvome ir esame tvirtai įsitikinę, jog šeimos tvirtumui, šeimoje augančių vaikų gerovei ir saugumui bei tinkamam jų doroviniam ugdymui tėvų santuokiniai įsipareigojimai turi esminę reikšmę“, – tvirtinama LPKTS pareiškime.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga taip pat pažymi, kad visiškai pritaria Lietuvos vyskupų konferencijos paskelbtai nuomonei apie konstitucinę šeimos sampratą ir santuoką, kaip esminę sąlygą, sukuriant prielaidas sutuoktinių, jų vaikų, artimųjų ir visos visuomenės gerovei.
KT paskelbė, kad Seimas, koncepcijoje nustatęs, jog šeima yra laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras ir moteris bei jų vaikai (įvaikiai), ir taip susiaurinęs šeimos, kaip konstitucinio instituto, turinį, nesilaikė iš Konstitucijos kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos, primena ELTA.
Tai, kad Seimas ir Vyriausybė, rengdami teisės aktus šeimos politikos srityje, atsižvelgia ir derina juos su šios koncepcijos nuostatomis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstituciniam Teismui pasakius, kad egzistuoja ir kitos šeimos formos, ne tik susituokusiųjų, atsirado prielaidos priimti įstatymų pakeitimus. Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintos nuostatos dėl partnerystės realiai negalioja, nes nėra jų įgyvendinimo tvarkos.
Atsižvelgiant į tai, teisingumo ministras Remigijus Šimašius teikia Civilinio kodekso pataisas, kuriose siūloma aiškiai įvardinti, kad partneriais yra laikomi nesusituokę, tačiau šeimą siekiantys sukurti vyras ir moteris. Tokių porų santykius teisė reguliuotų jau nuo to momento, kada jie realiai pradėtų bendrą gyvenimą, o ne tuomet, kai partnerystė bus įregistruota.
KT išaiškinus šeimos sąvoką, spalio 12 d. Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektą ir jį lydinčias Civilinio kodekso pataisas. Partnerystės įstatymą siūloma taikyti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenų šeimoms.
I. Degutienė pritaria parlamentinės grupės „Už tradicinę šeimą“ veiklai
